|
Laisvalaikis
|


Lygiai po trijų mėnesių, rugpjūčio viduryje, jau daugelyje Lietuvos mokyklų mokytojai keliaus į savo klases ir ruošis naujų mokslo metų pradžiai. Man šis rugpjūtis taip pat bus įsimintinas, nes pirmą kartą rugsėjo pirmąją duris pravers ir Karalienės Mortos mokykla.

Tėvai ir taip žino, kad paprastai kūdikiai nurimsta paimti ant rankų ir nešiojami, bet nežino, kodėl taip yra. Neseniai žurnale Current Biology publikuotame RIKEN Brain Science Institute tyrime atskleidžiama, kodėl tiek žmonių kūdikiai, tiek pelių jaunikliai automatiškiai giliai atsipalaiduoja nešiojami.

Vaikas, kuriam nustatytas autizmas, kopijuodamas suaugusiojo elgesį greičiausiai praleis ką nors „kvailo“. O štai įprastai besivystantys vaikai visomis išgalėmis stengsis pakartoti kiekvieną smulkmeną, net jei ir suvoktų, jog ši neturi jokios prasmės.

Daugelis apie pasakų terapiją esame girdėję ir žinome, kad vaikui sekamos istorijos ne tik padeda jam užmigti, bet ir gali turėti naudos asmenybės raidai. Vis dėlto nelengva „užčiuopti“, kaip būtent tai veikia. Užtat čia pateiksime konkrečių įvairioms situacijoms tinkančių pasakų.

Remiantis 70-ies tyrimų (kuriuose dalyvavo daugiau nei 200 tūkstančių vaikų) bendra analize, prieita išvados, jog bendraamžių patyčių objektais arba agresoriais dažniau tampa tie vaikai, kuriuos augindami tėvai naudoja neteisingus metodus – ir kalbama ne tik apie smurtą, nepriežiūrą, bet ir perdėtą rūpinimąsi.Warwick universitete (Anglija) atliktas tyrimas atskleidė, jog tėvų auklėjimas labiau veikė tuos vaikus, kurie buvo ir patyčių aukos, ir iniciatoriai, nei tuos, kurie buvo tik aukos. Pastebėta, jog negatyvus ar netgi šiurkštus auklėjimas padidina riziką tapti priekabiautoju-auka, ir mažiau – vien auka. Bei priešingai, šiltas bet nuoseklus auklėjimas sumažina riziką tapti patyčių auka. Taigi tyrimo autoriai rekomenduoja programą prieš patyčias išplėsti už mokyklos ribų ir pradėti dar iki jos, namuose, propaguojant pozityviąją tėvystę.

Remiantis tyrimu, publikuotu žurnale Psychological Science, pinigų skaičiavimas gali būti labai naudinga veikla.
Užvakar skaičiau pranešimą progreso konferencijoje LOGIN. Kalbėjau apie tai, kodėl tėvai bijo, o vaikai trokšta technologijų. Mano nuostabai, po mano pranešimo atsirado straipsnis ir DELFI. Gal dėl to, kad iš tiesų labai daug tėvų bijo tų technologijų (ypač dėl to, kad aš esu UŽ technologijas vaikų gyvenime), sulaukiau tikrai daug dėmesio. Viena pažįstama pasakė: aš irgi norėjau įeiti, bet prie durų buvo tiek stovinčių, kad nesibroviau ir išėjau. Pamaniau, kad - jeigu ką - paklausiu tiesiai:)