Grįžti į blogą
liepos 17

Kur gyvena ramybė

 

 

Šiandien ramybė yra didžiausias deficitas. Mažieji auga persisotinę įspūdžiais, o mes juos dar labiau stengiamės tais įspūdžiais apipilti – neva, toks yra rūpestingų tėvų skiriamasis ženklas. Kas pamenat paskutinį sekmadienį, kuomet visa šeima tiesiog ramiai ilsėjotės namuose?


 

Mes įsikraustėme į naujus namus, kur, mano nuomone, vyravo idilė: šalia miškas, aplink namą minkštas beveik miško pievutės kilimas, krūmai, lauko gėlės, medžiai ir net mėlynės su žemuogėmis. Man tai priminė tykias vaikystės vasaras pas močiutę, kur aš visada turėjau apsčiai užsiėmimų tarp gėlyčių, vabaliukų, lapelių. O mano vaikams tai pasirodė žiauriai nyku, nėra ką veikti. Abu berniukai norėjo batuto, laipynės, supynių – štai tada tai būtų super, o dabar nuobodybė...

 

Per daug veiksmo

 

Daugelis ikimokyklinio ugdymo pedagogų teigia, kad šiuolaikiniai vaikai beveik nežino, ką iš tikrųjų reiškia nuobodžiauti. Retas savaitgalis ar savaitė praeina tiesiog ramiai, o vienumoje vaikai leidžia laiką itin retai. Vaikai nuolatos yra vienos ar kitos grupės nariai, vieno ar kito įvykio dalyviai.

Darželio ar mokyklinė diena yra gan ilga, savaitgaliai irgi intensyvūs. Reikėtų pasukti galvą, norint atsiminti paskutinį sekmadienį, kai visa šeima tiesiog leido laiką namie ilsėdamasi. Paprastai tai nutinka tik tuomet, kai per savaitę nuvargę tėvai nebeatlaiko dar ir energingo savaitgalio, o juk vaiko poreikis ilsėtis, pabūti vienam, atgauti ramybę yra gerokai didesnis. Tik štai patiems vaikams taip anaiptol neatrodo – jie kaip prisukti kiškeliai vis muša būgnelį ir prašo naujų pramogų, kol visiškai pervargsta ir nulūžta. Visgi tėvams būtų pravartu realiai įvertinti mažųjų galimybes ir stengtis neperžengti ribos.

Dėl saugumo šiuolaikiniai vaikai vieni nepaliekami namie, nevažiuoja autobusu ir net neina į mokyklą, taigi retai pasilieka vienumoje su savo mintimis. Atsakingi ir rūpestingi tėvai išsijuosę organizuoja žaidimus, susitikimus, išvykas, pramogas, vežioja į būrelius jau mažuosius darželinukus. Tėvai puoselėja gan dideles viltis, jog jų vaikai taps patys gudriausi, geriausi, pirmiausi, todėl stengiasi visokeriopai lavinti gabumus. Šio nuolatinio vyksmo kontekste pamirštama, kad vaikams reikia laiko – ir ramybės – suvirškinti, apmąstyti dienos įvykius bei įspūdžius.

 

Nuobodulys – nebūtinai blogai

Vis daugiau vaikų kenčia nuo ADHD sindromo ar vadinamojo hiperaktyvumo, sunkiau išmoksta valdyti emocijas, nesugeba patys nusiraminti, atsipalaiduoti. Psichologai teigia, kad tai susiję su per daug intensyvia stimuliacija. Vaikams yra naudinga pažinti ir nuobodulį, nes būtent tuomet lavinama fantazija, kūrybiškumas, skatinamas aplinkinio pasaulio pažinimas bei tyrinėjimas. Pasaulyje nebe išskirtiniai tokie darželiai, kurių visa lauko įranga tėra vienintelė smėlio dėžė ir ant medžio pakabinta stora jūrinė virvė. Tokiuose darželiuose žaidimams bei žygiams puikiai išnaudojami gamtos teikiami resursai: vaikai karstosi po medžius, renka kankorėžius, o kartais nueina aplankyti nediduko gyvulių ūkio. Vaikai nurimsta būdami su gyvūnais, juos stebėdami.

 

Ramybės terapija

Vieną tokį darželį, esantį Osle, Norvegijoje, galima laikyti pavyzdžiu. Jo vadovė pasakoja, jog čia daug dėmesio skiriama tylai ir ramybei, naudojamos įvairios atsipalaidavimo technikos. Tai lygiai svarbu, kaip ir vaikų ugdymas. Raminančiai veikia tyla, prisilietimas, šiluma. Pavyzdžiui, vaikai yra padalinami į dvi grupes viena grupė atsigula ir užsimerkia, o kiti vaikai švelniai glosto plaukus ir lėtai braukia pirštais per veidą, pečius, rankas visiškoje tyloje.

Kitas nusiraminimo pratimas glaudžiai susėsti, apsikabinti ir kartu klausytis delfinų įrašo ar tylios muzikos. Visi darželyje dirbantys specialistai pripažįsta, kad apsikabinimas, nugarytės paglostymas veikia daug greičiau ir efektyviau, nei žodžiai „Nurimk!“ ar „Sėskis!”.

 

Šiluma kūnui ir sielai

Šiluma daro stebuklus. Pastebėta, kad atpalaiduoja lengvas pėdų masažas bei prie padukų pridėta šiluma, taip pat ir šilto vandens procedūros, jos labai tinka į dienos pabaigą ar prieš miegą. Po energingos veiklos ar varginančios dienos maloniai užliūliuos kvapni putų vonia. Leiskite vaikui įšilti ir lig valiai pažaisti, ilgėliau pamasažuokite galvą trinkdami. Galima ir lovytę pašildyti, pavyzdžiui, įdėti minkštą žaisliuką su karšta pūsle viduje. Gera ir efektyvu patrinti pėdutes. Delniukams ir padukams patiks lengvas masažas ar žaidimas šiltais akmenukais, taip pat pakaitintu maišeliu su druska (jį panaudosite ir užsibuvus slogai). Neverta nė kalbėti, kad taip sušildysite ir vaiko širdelę, visų neramumų šaknį.

 

Ir veikla, ir nieko neveikimas

Psichologijos profesorius V. Šneideris iš Vurcburgo universiteto Vokietijoje tyrė vaikus, turinčius koncentracijos problemų ir atkreipė ypatingą dėmesį į dėliones. Jis atrado, kad šis žaidimas ne tik padeda susikaupti, bet veikia raminančiai. Tai idealus užsiėmimas prieš miegą ar pamokų ruošą, o taip pat tinka prieš svarbų įvykį, kai vaikas jaudinasi. Be to, dėlionės atskirais vystymosi etapais sudomina beveik visus vaikus, taigi tinka bene kiekvienam. Tai gali būti individuali veikla, kai to reikia, bet tinka ir žaisti drauge – psichologai jau senokai naudoja dėliones bei piešimą, kai nori pralaužti ledus ar prisikasti iki esmės.

Neabejotinai teigiamai suveikia ir bendras nieko neveikimas: smagu kartu atsigulti ant nugaros ir kalbėtis. Galima skaičiuoti ir aptarti debesis, kartu sukurti pasaką. Tai tinka ir tuomet, kai aplink siaučia keletas ar daugiau vaikų ir tampa sunku juos suvaldyti bei išvengti emocijų perkaitimo. Ramus kalbėjimas (suaugusiojo) vaikus VISADA veikia raminančiai. Galima užduoti filosofinio pobūdžio atvirus klausimus ir drauge padiskutuoti. Iš vaikų galima tiek daug sužinoti!

 

XXX

Beje, visą vasarą mūsų berniukai laigė po krūmynus ir atrado sau daug naujų, nuostabių dalykų. Daug daugiau, nei kaip auga ir dera mėlynės su žemuogėmis, kiek laiko reikia prinokti trešnėms ir slyvutėms, kad kraujažolės stabdo kraujavimą, o nupjauto medžio rievės reiškia jo amžių. Vaikai ne tik stebėjo gamtą, bet tapo jos dalimi, būdavo užsiėmę nuo ryto iki vakaro, tačiau nenuvargdavo, nepersisotindavo nuo įspūdžių. Mums, tėvams, tai buvo atradimas, kad vaikai gali būti aktyvūs, bet ramūs. Neturėjome sugalvoti galybės veiklų ir nupirkti krūvos žaislų, nereikėjo jų nuvaryti nuo kojų, kad galų gale norėtų ilsėtis ir duotų ramybę. Jie tiesiog buvo ramesni!

 

PATARIMAI norintiems nurimti ir nuraminti

  • Padovanokite vienas kitam saulutę! Paglostykite vienas kito plaukus, kaklą, pečius, nugarą, rankas – švelnutėliai lyg saulės spinduliai karštą vasaros dieną.

  • Vaikams ramiau, kai žmonių mažiau. Venkite masinių susiėjimų savaitgalį po aktyvios savaitės, išeikite pasivaikščioti tik dviese, jei namuose daug bruzdesio.

  • Vaikai nurimsta šalia gyvūnų. Visai nebūtina žūtbūt įsigyti augintinį, tiesiog aplankykite zoologijos sodą ar nuvežkite vaiką pajodinėti.

  • Pabūkite gamtoje. Paukščių čiulbėjimas, vandens čiurlenimas ir kiti gamtos garsai veikia itin raminančiai.

  • Susėskite drauge, susiglauskite, apsikabinkite. Galite pasirinkti lotoso pozą arba jaukiai įsitaisyti sofos kampe ir paliūliuoti su švelnia melodija ar gražia pasaka.

  • Atpalaiduokite vaiką ramiu balsu. Atsigulkite, užsimerkite ir iš lėto vardinkite visas kūno dalis nuo galvos iki kojų pirštelių. Tegul vaikas pajunta, kaip kiekviena jų atsipalaiduoja ir gerai pailsi.

  • Fizinis kontaktas suteikia saugumo ir ramybės. Susikabinkite rankomis eidami, susiglauskite atsisėdę, atsisveikindami pabučiuokite ir pasitrinkite skruostais – kuo neramesnis vaikas, tuo daugiau prisilietimų!

  • Šiluma ramina ir migdo. Išmaudykite vaiką putų vonioje prieš miegą ar po aktyvios veiklos. Švelniai patrinkite pėdutes, priglauskite padukus prie šilumos šaltinio, pūskite į suglaustus delniukus. Darykite viską lėtai.

  • Būkite su vaiku. Nemanykite, kad būtinai turite kažką veikti. Galite tiesiog skaityti kiekvienas savo kambaryje, tačiau svarbu, kad vaikas justų, jog esate šalia ir jis visada gali prieiti.

 

Lina Baltrukonienė

Straipsnis spausdintas "Mažylio" žurnale

Nuotrauka www.flickr.com