Grįžti į blogą
balandžio 15

MOKSLO NAUJIENOS. Jokio skirtumo – pradėjo vaikščioti anksti ar vėlai

 

Didžiuma vaikų žengia pirmuosius savarankiškus žingsnius maždaug 12-os mėnesių.  Daugelis tėvų teikia šiam įvykiui didžiulę reikšmę. Tačiau laikas, kada tai nutinka, išties neturi didelės reikšmės ateičiai. Anksti pradėję vaikščioti vaikai vėliau nebūna nei protingesni, nei labiau koordinuoti. Šios išvados priėjo tyrimas, finansuotas Šveicarijos nacionalinio mokslo fondo.

Žinoma, tėvai rūpinasi vaikais, todėl dažnai lygina saviškį su bendraamžiais smėlio dėžėje ar žaidimų aikštelėje. Daugelis nerimauja, jog vėliau pradėjus sėdėti ar vaikščioti, gali atsilikti ir mažylio protinė branda. Tačiau statistinė 222 sveikų vaikų, tirtų Ciuriche ir Lozanoje, analizė leidžia manyti, jog dauguma tų baimių – visiškai nepagrįstos.

Ilgalaikio tyrimo metu pediatrai stebėjo 119 berniukų ir 103 mergaites. Per pirmuosius dvejus metus jie ištyrė vaikus septynis kartus, o vėliau, jiems mokantis mokykloje, susitikinėjo kas dvejus – trejus metus bei atliko protinių gebėjimų bei motorikos išsivystymo testus. Pasak statistikos, vaikai pirmąsyk atsisėda nuo keturių iki trylikos mėnesių (vidutiniškai – 6,5 mėn.), o vaikščioti pradeda tarp 8,5 ir 20 mėn. (vidutiniškai 12 mėn.). Kitaip tariant, amplitudė labai didelė.

Tyrėjai nerado jokio ryšio tarp amžiaus, kuomet vaikai įveikė šiuos raidos etapus, bei protinių gebėjimų ar motorikos išsivystymo, sulaukus 7-18 metų. Kitaip tariant,  vaikai, kurie ėmė vaikščioti vėliau, judesių koordinacija ir intelektu visiškai neatsiliko nuo tų, kurie pirmuosius žingsnius žengė anksti.

Tad tikslus laikas, kada vaikas pradeda vaikščioti, neturi jokių akivaizdžių pasekmių. Štai kodėl tyrėjai rekomenduoja tėvams atsipalaiduoti, jei 16 ar net 18 mėnesių kūdikis dar nevaikšto. Kita vertus, jei jis ir 20 mėnesių dar nepaeina be pagalbos, reikėtų pasikonsultuoti su medikais.

 

Nuotr „SXC“