Grįžti į blogą
sausio 20

23andMe - genetinių tyrimų laboratorija.

Prieš keletą metų sužinojau apie tokios kompanijos, kurios pavadinimas 23andMe, egzistavimą. Sužinojau iš LA, kuris pasidarė genetinį testą ir mums su G apie tai papasakojo. Esmė yra ta: tu užsisakai genetinį tyrimą, kompanija atsiunčia kolbą, tu - į ją prispjaudęs - siunti ją atgal ir po mėnesio-dviejų gauni savo genetinio tyrimo rezultatus. Tai štai būtent iš ten atėjo mūsų siuntinys šeštadienį. Kodėl 23andMe? Žinia, turime 23 poras chromosomų.

Man šis skaičius patinka. Gimiau 23 dieną ir didžiausią (kol kas) savo gyvenimo dalį gyvenau 23 name. Bet...šiame įraše rašysiu ne apie genus ir genetiką. Mokslo populiarinimo kalba apie tai galite žiūrėti filmuką ir skaityti štai čia. Šiame įraše rašysiu apie tai, kad nusprendžiau išsiaiškinti daugiau apie save. Atidarius šeštadienį gautą siuntinį viduje pamatau dėžutę, o atidarius dėžutę - užrašą: WELCOME TO YOU. Gerulis.

Genetinis testas papasakoja, iš kur esi kilęs (truputį giliau pažvelgia, nei tiek, kad esi iš Prienų). Kaip jie patys apie save rašo: 23andMe is a DNA analysis service that helps you explore your DNA. Paprasta. Bet tuo pačiu ir labai intriguoja, ar ne? Gali sužinoti ne tik apie savo kilmę (pavyzdžiui, kiek % tavyje yra romo), bet ir apie savo sveikatą (pavyzdžiui, kokia tikimybė, kad susirgsiu Parkinsono liga). Man didžiausią įspūdį daro žmonės, kurie ten dirba. Harvard, Stanford, Berkeley, USC, MIT... Suprantu, kad išsilavinimas ir universitetas, kuriame studijuota, nėra viskas, bet, pripažinkime, yra labai daug.

Pavyzdžiui, jie gali pasakyti apie tai, kokia yra tavo tikimybė susirgti viena iš 40+ paveldimų ligų. Arba kokia liga gali susirgti tavo vaikas. Žinau, kad yra žmonių, kurie atsiduoda Likimui ir galvoja, kad neverta nieko žinoti. Aš, kita vertus, manau priešingai. Aš manau, kad mokslas yra geriausia, kas yra nutikę žmonėms, todėl reikia naudotis mokslo teikiamomis privilegijomis. Žinodama, kas man gresia, aš galiu imtis prevencinių priemonių. Ir išvengti. Mano amerikietiškas tėtė, gyvenime nerūkęs nė vienos cigaretės, mirė nuo plaučių vėžio. Neabejoju, kad - jeigu jis būtų galėjęs kažkaip tą įtakoti - būtų įtakojęs. Ir nebūtinai būtų išvengęs, bet galbūt ta liga būtų užklupusi vėliau arba pakirtusi lėčiau. Žinoma, dabar aš tik keliu hipotezes, bet, pavyzdžiui, žinodama, kad esu rizikos grupėje susirgti Alzheimerio liga, mažiausiai, ką galėčiau sąžiningai daryti, tai suvalgyti vieną datulę kasdien :)

Ar žinote, kad pasaulyje kairiarankių yra 17%? 44% turime priaugusius ausų spenelius? 14% - absoliučią klausą? 22%  - netoleruojame laktozės? Apie ligas net nekalbu.

Tada, kai LA pasidarė tą testą, jis dar buvo tikrai brangus. Tad tik pavarvinome seilę ir pagalvojome, kad kada nors gal... Prieš maždaug kokį mėnesį vėl išėjo iš kalbos, prisiminėme, pamatėme, kad dabar kaina jau įkandama ir jau tą patį vakarą užsisakėme, kad atsiųstų mums testo kolbeles (man ir G). Atplėšę DHL voką ir atidarę Welcome to you dėžutę radome štai ką:

Pusvalandį negėrę ir nevalgę (žr instrukciją) spjaudėme išsijuosę, viską supakavome taip, kaip reikia (viskas - drauge su atgalinio siuntimo DHL voku - buvo sudėta į mūsų gautą siuntinį) ir...išsiųsime štai tokį rezultatą (reikia užpildyti keletą formų, be to, siųsti per DHL, tai lauksime darbo dienos).

Man yra žiauriai įdomu. Kita vertus, suprantu, kad žmonės skirtingai toleruoja naują informaciją. Be to, juk tikrai galiu sužinoti tokių dalykų, kuriais visiškai nenorėsiu dalintis su aplinka. Bet tam yra yra pasirinkimas - juk šie duomenys nebus vieši: 1) man įdomu; 2) aš apsisprendžiu tai daryti; 3) gauta informacija arba dalinuosi, arba ne - priklauso nuo to, ko pati norėsiu. Bet bet kuriuo atveju neabejoju, kad noriu ir kad verta.

Be to, registruojantis turi apsispręsti, ar duosi sutikimą savo duomenis naudoti moksliniams tyrimams. Įsivaizduojate?! Kiek žinau, jau užsisakantiems tai būna antras svarbus klausimas (po apsisprendimo apskritai užsisakyti DNA tyrimą) sau. Nes viena yra išsitirti, o kita - atiduoti savo duomenis naudojimui. Bet, pavyzdžiui, 10 svarbiausių atradimų genetikoje 2012 metais, kuriuos paskelbė 23andMe, neabejoju, yra dėka tų žmonių, kurie davė sutikimą mokslininkams naudoti jų duomenis. Pavyzdžiui,  juk vis kalbame apie tai, kad tik vyresnės moterys neturėtų gimdyti vaikų, nes padidėja įvairių ligų rizika, o, pasirodo, vyresnis tėtė labai didina autizmo ir šizofrenijos tikimybę. O tėvystė apskritai, pasirodo, susijusi su mažiau širdies ligų.

Taigi...laukiu tos dienos, kada žinosiu tyrimo rezultatus ir, matydama skelbiamus naujų tyrimų rezultatus, žinosiu, kad prisidedu prie to, jog žmonija tobulėtų.