Džiaugiuosi, kad rytoj – jau penktadienis. Viena priežasčių – baigiasi kolektyvinės užkandėlės savaitė. Kas yra kolektyvinė užkandėlė? Kolektyvinė užkandėlė – kai viena šeima perka užkandėles visai klasei.
Tokia – kolektyvinė – užkandėlė – ne visose klasėse. Pavyzdžiui, Vilhelmo klasės pirmajame tėvų susirinkime tėvai balsavo ir nusprendė, kad kiekviena šeima ruoš vaikui užkandėlę atskirai. Tuo tarpu Mortos klasėje niekas dėl nieko nebalsavo: mums buvo pasakyta, kad užkandėlė bus kolektyvinė ir netrukus koridoriuje jau kabėjo kalendorius ir prie kiekvienos savaitės buvo užrašyta šeimos pavardė. Lapkričio 23-27 – mūsų savaitė.
Kaip tik taip atsitiko, kad praėjusią savaitę mudvi su Mortele sirgome, o šią – Augustas su tėte. Dar šiandien pagalvojau, kad gal ir visai nieko, jog Augustas nėjo šią savaitę į mokyklą: nereikėjo jam gaminti pietų, nereikėjo jo vežioti.
Ką nešėme vaikams? Užkandėlės yra dvi: priešpiečiai ir pavakariai. Siūloma vaikams pirkti sausainiukus, sūrį, vaisius, daržoves ir pan. Čia, Belgijoje, yra tokie užkandėlių maišiukai, kur viename maišelyje yra supakuota užkandėlė vaikui. Pavyzdžiui, avižiniai sausainiukai su spanguolėmis. Arba sviestiniai croissant’ai. Taip ir sukausi: pripirkau įvairių rinkinukų.
Smagioji dalis – vaisiai. Nupirkau mandarinų (dviems kartams), kriaušių, obuolių. Visko po 32. Nuploviau. Nunešam, o mokytoja pasako: mielieji, vaisiai turi būti supjaustyti 😀 Gerai, kad dviems kartams pirkau mandarinus 😀 Taigi antradienio rytą kėliausi anksčiau ir…pjausčiau kriaušes. Iš pradžių bandžiau jas pjaustyti obuolių pjaustykle, tačiau kriaušių forma netinkama tokiam pjaustymui. Na, gal namie, saviems vaikams ir ok, bet ne į mokyklą. Kodėl? Todėl, kad visas kriaušės galas pralenda pro pjaustyklę ir susipjausto tik platusis galas, vadinasi, pusės kriaušės kaip ir nebelieka. Taigi pjausčiau „rankomis”. Ketvirtadienio rytą pjausčiau obuoliukus. Gerai, kad bent juos buvo galima pjaustyti pjaustykle 🙂 (Supjaustyti 32 obuoliai atrodo visai įspūdingai, ar ne?)
Iš tiesų – kai pagalvoji – tai visai neblogas kūrybingumo tėvams testas: juk nesinori daug vargti, tačiau norisi, kad užkandėlės būtų sveikos ir skanios vaikams. Man visai patiko Mažylio užkandžių vadovas, kuris gali būti atspirties tašku, kai, atrodo, nebėra idėjų, ką dėti į užkandėles. Nors iš tiesų dažniausiai savo pageidavimus išsako vaikai. Džiugu, jog darželio ir mokyklos „politika” yra labai aiški, ir vaikai neprašo nei šokolado, nei saldžių gėrimų, nei čipsų ir pan. Ne tik vaikams, bet ir mums nuolat pabrėžiama, kad užkandėlė turi būti sveikas maistas. Morta sakė, kad jai labai patiko keksiukai su riešutais ir saldžios kriaušės! Be to, ji labai didžiavosi, kai nešėme užkandėles ir visada nešdavo mažąjį indelį.
Taigi kai paskaičiau jvaivos Namų Darželio meniu tai net saldu pasidarė…juk visas maistas įskaičiuotas į mokestį už darželį, ar ne? Vilhelmo ir Mortos mokykloje įskaičiuoti tik pietūs. Pusryčius ir vakarienę (tie, kurie lieka popamokinėje grupėje, nes „tikras” darželis tėra iki 15.30) vaikai valgo namuose, o priešpiečius ir pavakarius turi atsinešti.