Grįžti į blogą
kovo 14

3 diena: Gatvės poezija

etterbeekDar viena diena, ir aš jaučiuosi kaip itin įgudęs tėvystės "atostogų" vilkas. Šiandien pamaniau pasidalinti gatvės poezija, atspindinčia žmonių nuostabą matant vyruką, ridenantį ryškiai mėlyną vežimėlį su mažu Špokučiu ant denio.

Mūsų gatvės mėsinėje MĖSININKAS: Labas rytas, ponia! Oj, atleiskit pamačiau vežimėlį ir nutariau, kad čia moteriškė, žinot, juk taip dažniau pasitaiko. T: Matot, pasitaiko ir kitaip.

Itališka kavinė-restoranas, kur lankomės laikas nuo laiko SAVININKAS: Sveiki, tai šiandiena jūs prižiūrite vaiką? T: Taip, ir taip dar tęsis du mėnesius. SAVININKAS: O kaip čia išeina? T: Tėvystės atostogos. SAVININKAS: O Jums už tai moka? T: Šiek tiek, bet nepilnas atlyginimas. SAVININKAS: Aaaa? Geros dienos.

Briuselio lietuvių vakarėlyje M: Jau nuo pirmadienio išeinu į darba. Ponia: O vaikas eis į darželį ar kaip? M: Ne, liks su tėčiu. Ponia: O kaip čia? Jums labiau taip finansiškai apsimoka? M: Ne, tiesiog tėtis pabus su vaiku. Ponia: Aaaa. Nu taip.

Planuoju šiuos įsimintinus dialogus ir toliau skelbti, manau šie liaudies minties vingių sukūriai gali įkvėpti apmąstymams.