Net nepajutome, kaip pralėkė ir Kūčios, ir Kalėdos. Manau, kad ne tik mums taip: lauki, lauki, o po to tik žiū! ir jau po visko. Kai gyvenome Belgijoje, tai reiškė, kad jau tuoj tuoj važiuosime slidinėti. Kodėl? Todėl, kad visada važiuodavome ne sezono metu: ir žmonių mažiau, ir gerokai patrauklesnės kainos. Žodžiu, win-win. Dabar sau to nebegalime leisti: vaikai jau lanko mokyklą (visai savaitei juos „išimti”, kai berniukai jau aštuntoje ir šeštoje klasėse – sudėtinga), mudu neištrūkstame iš darbų. Bet, gavusi keletą klausimų apie slidinėjimą su vaikais, vėl išgyvenau tą laukimą. Kalnų dangaus vaiskumą. Oro grynumą. Vienas mūsų vaikų, kuris Belgijoje sirgo egzema, jau antrą rytą kalnuose atsibusdavo toks, tarsi kažkas burtų lazdele mostelėjo – egzemos nė kvapo. Kai važiavome su kūdikiu, ji miegojo tiek, kad net tikrindavome, ar viskas gerai. Ach, kaip viskas buvo gerai! Visas slidinėjimo atostogas prisimenu su didžiule nostalgija.

Mūsų slidinėjimo atostogas esu aprašiusi. Tie, kam aktualu, gali skaityti čia,  čia. Apskritai apie keliones su vaikais galite skaityti čia. Buvo dar keli įrašai, tačiau jų taip greitai neradau. Kam bus aktualu, manau, paieškoję tinklaraštyje tikrai rasite.

Kadangi gavau net keletą klausimų, pasirinkau vieną, į kurį atsakau, tačiau atsakau šiek tiek išsamiau – taip stengdamasi atsakyti ir į kitų užduotus klausimus. Tiems, kurie važiuosite slidinėti, linkiu nuostabių atostogų, gero oro, saugių nusileidimų ir nepamirštamų įspūdžių!