Jau keletą metų biure vis pasikalbame apie tai, kad reikėtų ne tik žodžiais kelti pedagogo profesijos prestižą (na, mes visur, kur tik galime, pozityviai atstovaujame šią profesiją). Man asmeniškai ši mintis kilo, kai vienos konferencijos metu sėdėjau greta profesorės iš Suomijos, kurios paklausiau, kodėl Suomijoje pedagogo profesija yra prestižinė. Kaip tik buvau skaičiusi knygą, kad atlyginimas motyvuoja žmones tik iš dalies, o atlyginimo pakėlimas – tik trumpam; norint keisti požiūrį, procesas daug sudėtingesnis. Profesorė susimąstė ir pasakė, kad mokytojų atlyginimai nėra dideli, nes Suomijoje itin brangu gyventi ir tik išėmus iš konteksto atlygį atrodo, kad jis didelis. Anot jos, Suomijoje mokytojo atlyginimas yra mažesnis už vidutinį valstybės atlyginimą. (Vėliau ir pati skaičiau straipsnį šia tema). Tačiau mokytojo profesija yra gerbiama. Įstoti į pedagogines studijas – nemažas iššūkis. Žodžiu, ji net nelabai suprato, apie ką aš kalbu, kai pasakiau, kad Lietuvoje dažnas mano, jog į pedagogikos studijas yra stojama, kai neįstojama ten, kur nori. (Jokiu būdu ne visada, tačiau toks mąstymas neatsirado iš niekur – tokių žmonių Lietuvoje buvo ir vis dar yra). Jos nuomone, pedagogika yra tarnystė, ir žmogus, kurį domina prasmingas darbas, didžiuojasi pedagoginiu darbu ir žvelgia į jį kaip į misiją, kuri yra ne darbas, o gyvenimo būdas. Man norėjosi ją apsikabinti, šokti ir sakyti: taip, taip, TAIP! Bet, emocijoms nurimus, vis grįždavo mintis: kodėl tokio mąstymo trūksta Lietuvoje?!

Nuolat kalbėjome ir apie tai, kaip yra organizuojamos pedagogų konferencijos ir kiti renginiai – dažnai jie būna persunkti pedagoginio darbo sunkumais ir pesimizmu. Ar yra sunkumų? Žinoma! Ar reikia kartais apie juos kalbėti ir pasidalinti? Be jokios abejonės! Tačiau kai tokiais tampa daug renginių (arba pradedama kalbėti apie nesibaigiančias reformas arba vis naujus reikalavimus tiems patiems pedagogams), nenuostabu, kad pedagogai panyra į mobiliuosius telefonus arba tik ir svajoja, kada ir kaip kuo greičiau ištrūkti į akropolius. Mano pačios motyvacija ne vienoje konferencijoje Lietuvoje, švelniai tariant, labiau krito, nei augo. Suprantu, kad reikia ir labai rimtų, ir nišinių (analizuojamų temų ir problemų prasme) konferencijų, bet juk norisi bent vienos smagios! Džiaugiausi TEDxKids Vilnius ir Campus konferencijomis, bet juk jos – ne lietuvių organizuojamos. Ką darome MES? Apie tai ne kartą kalbėjau ir su TEDx organizatoriais Lietuvoje, na, kad reikėtų organizuoti ir lietuvišką – motyvuojančią ir įkvepiančią. Juk mes GALIME! Nes mes esame protingų, inovatyvių, kūrybingų žmonių tauta. Tikrai.

Įsivardinome, kad norime renginio, kuris leistų pedagogams atsipalaiduoti, pasijusti tinkamai įvertintiems ir pasidžiaugti išties prasmingu savo darbu. Taip pat pagalvojome, kad norisi į pedagogų renginį pritraukti ne tik pedagogus, bet ir tuos, kuriems rūpi ugdymas ir pati švietimo sistema: tėvus, senelius, studentus, visuomenės veikėjus, žodžiu, kuo platesnį spektrą dalyvių. Kad ateitų tie, kurie tiki Lietuvos (ir ne tik!) švietimo sistemos sėkme ir nori imtis veiksmų (arba bent jau įtikėtų), kad mokytojas Lietuvoje vėl būtų Mokytojas ir savo, ir vaikų, ir bendruomenės akyse.

Juk pradėti galime nuo smulkmenų: paraginti moksleivius pasirinkti pedagogines studijas (ypač abejojančius!). Sakysite, kodėl raginti? Todėl, kad tai – stabili profesija ir net ateitį analizuojantys specialistai sako, kad ji artimiausiu metu niekur nepasitrauks. Todėl, kad geras pedagogas visada ras darbą, visada jį gerbs bei mylės ir tėvai, ir vaikai. Todėl, kad pedagogo darbas yra nepaprastai kūrybingas – kiekviena klasė yra unikali, kiekviena diena yra unikali, o tu turi daug laisvės, ką – ir ypač KAIP – papasakoti vaikams. Todėl, kad tu gali daryti įtaką ateities Lietuvai: dauguma mūsų dirba su dabartimi, o pedagogai – su ateitimi. Didele dalimi nuo jų darbo kokybės priklauso Lietuvos ateities kokybė. (Nejau nesinori būti tos ateities dalimi?!) Be jokios abejonės, tai yra kūrybingas, daug laisvės suteikiantis, prasmingas darbas. Be to, pedagogas visada turi galimybę mokinių atostogų metu dirbti stovyklose (ką daro itin dažnai ypač pradedantys pedagogai ne Lietuvoje – atostogauja ne du mėnesius, o vieną!) arba organizuoti įvairius būrelius po pamokų, kas leidžia užsidirbti ir po darbo. Kai pagalvoji, nuostabi, kupina galimybių, profesija! Juk – jei yra noras – gali net knygas rašyti 🙂

Norėjome ir vietos, į kurią pedagogams būtų smagu susirinkti: ne varganos, o iškilmingos, kad jie pasijustų pagerbti jau vien vieta. Norėjome rasti rėmėjų, kurie pamalonintų pedagogus smulkiomis smagiomis dovanėlėmis (pavyzdžiui, man visada konferencijose smagu gauti skirtukų, knygelių, pratybų sąsiuvinių, užrašinių; vienoje paskutinių iš rėmėjo – koledžo – visi dalyviai gavome net nedidelį šaltkrepšį).  Norėjome sukviesti pranešėjus, kuriuos mokytojai pažįsta, kurie tiki Lietuvos švietimo sistema ir kurie tiki mokytojo profesijos svarba. Taigi džiaugiamės, kad pavyks konferenciją organizuoti Valdovų rūmuose – plojome iš laimės, kai sužinojome, kad pavyko! Džiaugiamės, kad savo įžvalgomis sutiko pasidalinti nuostabūs pranešėjai – esame be galo be krašto jiems dėkingi. Džiaugiamės, kad atsirado rėmėjų, kurie patikėjo mūsų idėja ir, pavyzdžiui, jų dėka atskrenda pranešėjas, kuris pernai pranešimą skaitė Forum 2000 konferencijoje.

Mes patys Vaikystės Sode  „degame” šia idėja, ir visi savanoriaujame: dalinamės idėjomis, diskutuojame, organizuojame viską savo laisvu – asmeniniu – laiku. Kai pagalvoji, kiek nuostabių žmonių yra aplink, kuriuos suvienija tikėjimas idėja!

Tiesa, gavome klausimų, kodėl LearnED? Dėl to, kad mes mokomės visą gyvenimą – tai nėra baigtinis procesas; todėl, kad tai – žodžių žaismas; todėl, kad mes – švietimu besidominti bendruomenė; todėl, kad „learned” reiškia eruditą, išsilavinusį žmogų, o juk toks ir yra tikras Mokytojas (ne tik pedagogas!), kuris mokosi visą savo gyvenimą! Kodėl pavadinimas anglų kalba? Nes mūsų konferencija – nors ir lokali – analizuoja globalius klausimus; juk šiandien turbūt nerasite žmogaus, kuris prieštarautų teiginiui, kad ugdymas yra gyvybiškai svarbus visam pasauliui.

Tikimės, kad ši pedagogo profesijos svarbą – įkvepiančiai ir motyvuojančiai – akcentuojanti konferencija taps gražia kasmetine tradicija. Nepaprastai jaudinamės ir rūpinamės, kad šis – pirmasis – blynas būtų skanutėlis. Toks, kad norėsis DAR, DAR, DAR 🙂

Tad dar kartą konkrečiai:

Švietimo konferencija LearnED

Kada? 2016 m. balandžio 12 d., antradienis, 13-19 val.

Kur? Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai, Katedros a. 4, Vilnius

Registracija į renginį: http://vssk.eventpen.com/register

Švietimo ir ugdymo įstaigos už bilietus gali mokėti iš mokinio krepšelio.