Vienu metu gaminau vaikams maistą – tada, kai gyvenome Belgijoje ir kai pietūs (tik pietūs!) mokykloje per mėnesį kainuodavo apie 180eu, o mokytojai sakydavo, kad Augustas vis vien viską išmeta. Teisybę pasakius, niekada nesigilinau į tai, ką vaikai valgo mokykloje ir/ar darželyje. Gal kiek ir nepatiko tai, kad Augusto mokykloje Briuselyje buvo visada valgoma iš tokių a la plastmasinių indų, bet, kaip sakant, svarbiausia buvo, kad valgytų. Be to, jeigu būtų valgęs, tai nebūtų atbaidžiusi nė kaina, nes netikiu, kad aš galiu vaikui pagaminti geriau maistą išsinešimui, nei profesionali įmonė, kuri derina valgiaraščius ir savaitės meniu maistą gamina ne pagal tai, ką pamato tėvai atidarę šaldytuvą. Taigi nuolat derėdavomės, kad tik jis pradėtų valgyti. Grįžę į Vilnių tokio pasirinkimo net nedavėme: mokyklos maistą valgyti privalu, nes aš tiesiog neturiu galimybių gaminti ir netikiu, kad tai – sveikiau ir naudingiau, nei į mokyklą pristatomas maistas. Tą sako ir mokslininkai: kad ir ką sakytų tėvai, jie taip (su)balansuotai nemaitina (čia kalbu apie įdedamą maistą į darželį/mokyklą), kaip maitina ikimokyklinio ugdymo įstaiga (ar vietoje, ar atsiveždama). Žinoma, tobulėjimui ribų nėra: norėčiau tobulinti ir vaikų mokyklos meniu, ir Sodelio. Kita vertus, puikiai suprantu, kad dažnai yra kainos klausimas. Neabejoju, kad vaikams galėtų atvežti ir vieversėlių liežuvėlių paštetą su tik ką Paryžiuje kepta ekologiška duonele, tačiau tai turėtų savo kainą:) Taigi, ką sako mokslininkai?
Valgyklos aplinkos ar kiti minimaliai kainuojantys pakeitimai skatina vaikus rinktis sveikesnį maistą
2012-ųjų sausį JAV vyriausybė išleido eilę nurodymų, kaip ugdymo įstaigos turėtų keisti vaikų mitybos įpročius, skatindamos juo rinktis maistingesnį maistą, didinti rupesnės duonos, vaisių, daržovių pasiūlą. Deja, padidinti pasiūlą – negana. Juk vaikų šito valgyti nepriversi. Naujas tyrimas, publikuotas The Journal of Pediatrics, atskleidė, jog nedideli ir nedaug kainuojantys pokyčiai mokyklų valgyklose daro įtakos sveikesniam vaikų pasirinkimui.
Taigi valgyklose vaisiai ir daržovės buvo perdėlioti taip, kad būtų labiau prieinami ir patraukliau pateikiami (pvz., švieži vaisiai prie kasų spalvinguose dubenėliuose ar stovuose). Taip pat aptarnaujančiam personalui pasiūlyta užduoti rutininį klausimą: „Gal dar norėtum obuolio?“ Toks „renovavimas“ tyrime dalyvavusioms mokykloms (JAV) užėmė 3 valandas ir kainavo mažiau nei 50 dolerių. Tokie pokyčiai neprieštarauja biheivioristų (elgseną tiriančių mokslininkų) principui, jog individo laisvė yra aukščiau visko, tačiau jo pasirinkimą galima kreipti tam tikromis užuominomis, vis dėlto išsaugant pasirinkimo teisę.
Norėdami pamatuoti rezultatus, tyrėjai fiksavo, kiek vaisių liko prieš pokyčius ir po jų. Po pertvarkymo mokiniai 13% noriau rinkosi vaisius ir 23% – daržoves. Faktinis vaisių suvartojimas išaugo 18%, o daržovių – 25%.
Tyrėjų išvadose teigiama, jog tokie menki pokyčiai gali pakeisti ilgalaikius vaikų mitybos įpročius ir užkirsti kelią nutukimui. Svarbu ir tai, jog jiems išsaugoma pasirinkimo galimybė ir naujas požiūris formuojasi net ir šalia esant ne tokiam sveikam maistui.
Panašių tyrimų – daugiau
Šią mintį patvirtina ir kiti panašūs pasaulyje atliekami tyrimai. Išvadose teigiama, jog matomose vietose iškabinti plakatai, kur, tarkime, šiuolaikiški „kieti“ paaugliai atlieka žirnių metimo į burną triuką, ir pan., skatina vaikus pažvelgti į daržoves kitomis akimis.
Žinoma, dauguma šių tyrimų atliekami ir finansuojami JAV, kur vaikų nutukimo laipsnis jau klykia visais aliarmo signalais. Štai kokie skaičiai: 2011m. atliktas tyrimas įrodo, kaip lengva padvigubinti (104%) vaisių pardavimą mokyklos bufete. Tam reikia tik… spalvingų indelių! Pasak 2010 m. tyrimo – salotų baro perkėlimas iš pasienio į geresnę vietą valgykloje, arčiau kasų, daržovių pardavimus pakėlė 250-300%! Pasak biheivioristų: „Mes vaikams tik palengvinome priimti teisingą sprendimą“.
Prisideda žinomi virėjai
Pasaulyje populiarėja ir tokios iniciatyvos, kaip kad „Virtuvės šefai keliauja į mokyklas“. Programos idėja – žinomo ir sumanaus šefo apsilankymas ugdymo įstaigoje ir demonstravimas, kaip nedidinat lėšų pamaitinti vaikus sveikiau bei įvairiau, įdomiau.
Lietuvoje, vienoje Šiaulių progimnazijoje, taip pat buvo organizuotas ir Šiaurės šalių remtas panašus projektas „Sveikesnio pasirinkimo link“. Savaitę trukusių praktinių užsiėmimų metu patyrusios vaikų maitinimo srityje virėjos ir maisto technologės iš Švedijos, dirbdamos kartu su mūsų valgyklos personalu bei naudodamos vietinius, sezoninius produktus, sukūrė bei išbandė naują, sveikos mitybos pagrindus atitinkantį mokyklinį valgiaraštį. Be kita ko, jos rūpinosi patiekalų estetika, patiekimo kultūra (kas, pripažinkime, mūsų mokyklose gan apleista, o vaikų pasirinkimą gali labai paveikti). Tiesa, mūsiškio projekto tikslas nebuvo orientuotas į nutukimą, o labiau į vaikų sergamumą, imuniteto išsekimą.
Ikimokyklinukams geriau valgyti maistą ne iš namų
Augant maisto paruošimo bei laikymo kainoms, dalis tėvų, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, ėmė įdėti vaikams maistą iš namų.
Tačiau pasak Teksaso universiteto mokslininkų, „naminis meniu“ ne visada atitinka mažų vaikų augimui ir vystymuisi reikalingus kriterijus. Tyrime dalyvavo 74 visą dieną darželį lankantys vaikai (3-5 metų), kuriems maistą įdėdavo tėvai. Dėžučių turinys, žinoma, buvo kasdien tikrinamas.
Paaiškėjo, kad 50 procentų tėvai įdeda pietus, kuriuose yra mažiau nei minimaliai reikalingų kalorijų, angliavandenių, vitamino A, kalcio, geležies bei cinko. Net 96 proc. visų įdėtų pietų, trūko rekomenduojamo kiekio skaidulų. O štai natrio buvo per daug.
97 proc. tėvų, paklaustų, ar supranta visavertės mitybos svarbą vaiko gyvenime, atsakė – taip. Tačiau 63 procentai teigė, jog stengiasi dėti tik tą maistą, kurį žino vaiką suvalgysiantį.
Taigi mokslinė išvada – nors tėvai norėtų vaiką maitinti sveikai, ne visi žino, kaip jam sudaryti sveiką mitybos valgiaraštį. Įdėdami ne pačius sveikiausius pietus, jie praranda galimybę formuoti mažyliui sveikos mitybos įgūdžius.