Gali pasidaryti pikta, kad XXI amžiuje – tiek daug neaiškių, prieštaringai vertinamų dalykų. Vienas iš jų – mikrobangų krosnelės. Pateikiame dvi skirtingas nuomones, o verdiktą – geras ar blogas tai išradimas – teks priimti patiems.

„AŠ UŽ“ – teigia VU Medicinos fakulteto profesorius dr. Rimantas Stukas

Vien tas faktas, kad mikrobangų krosnelės yra paplitusios visame pasaulyje, o daugelio valstybių gyventojai jas naudoja ilgiau nei mes, rodo, kad tokiu būdu pagamintas maistas yra saugus. Lietuvos, Europos Sąjungos ir kitų šalių teisės aktai mikrobangų krosneles naudoti leidžia, nors įstatymuose aiškiai nurodoma, kad nesaugus maistas negali būti tiekiamas į rinką. Beje, kitų šalių gyventojai, skirtingai nei lietuviai, jų naudojime problemos neįžvelgia. Ir jeigu vaikams skirto maisto nebūtų galima ruošti mikrobangų krosnelėje, patikėkite, ant prietaiso pakuotės tai būtų parašyta.
Žinoma, kalbėdami apie bet kurį maisto gaminimo būdą, galime vardyti ne tik jo pranašumus, bet ir trūkumus. Šiandien net nediskutuojama dėl fakto, kad techniškai apdorojant produktus jų maistinė vertė mažėja, sunyksta daug vitaminų. Tačiau yra atlikta palyginamųjų tyrimų ir jų metu nustatyta, kad kur kas didesnis kiekis vitaminų suyra kepant keptuvėje, o ne gaminant mikrobangų krosnelėje.

Įrodyti tik du faktai
Moksliškai patvirtinti yra du faktai, kurie byloja apie nepageidaujamą mikrobangų poveikį maistui.
1. Jeigu mikrobangų krosnelėje gaminami ar šildomi riebūs produktai, vyksta riebalų oksidacija. Žinoma, riebalų oksidacijos procesas vyksta ne vien mikrobangų krosnelėje. Veikiant mikrobangoms šis procesas kiek intensyvesnis. Tokių pakitusių  riebalų vartojimas yra nepalankus sveikatai – jie kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir metams bėgant gali sukelti įvairias širdies ir kraujagyslių ligas.
2. Mikrobangų poveikyje suyra maisto produktuose esantis vitaminas B12. Tad, jeigu žmogus vartotų vien tik mikrobangų krosnelėje pagamintą maistą, galėtume kalbėti apie dėl šio vitamino stygiaus kylančią anemijos (mažakraujystės) riziką. Bet žmonės valgo įvairų maistą, taigi ši rizika yra daugiau teorinio pobūdžio.
Iš minėtųjų dviejų neigiamų faktorių tikrai nedarytina išvada, kad mikrobangų krosnelėse gaminamo maisto reikia atsisakyti. Kažkodėl mes mažiau nei mikrobangų krosnelių bijome keptuvėje, riebaluose kepamo maisto. Tačiau yra nustatyta, kad kepant maistą riebaluose išsiskiria įvairių kenksmingų medžiagų, tarp jų ir akrilamidai, kurie sukelia vėžį. Vis dėlto nereikia dramatizuoti – riebią mėsą ant laužų kepė dar pirmykščiai žmonės ir jie išgyveno.

Daug tyrimų – nepatikimi
Sakote, internete aprašoma nemažai tyrimų, kurie neva rodo, kad mikrobangų krosnelėje taisomas maistas tampa žalingas sveikatai. Neretai būna cituojami tyrimai, kuriuose dalyvavo per mažas tiriamųjų skaičius ar kažkas kita buvo atlikta netinkamai, o tuomet ir išvados abejotinos. Apskritai kiekvienas iš mūsų gali sugalvoti, kad atlieka kokį nors tyrimą, jo metu tikrai gaus tam tikrą rezultatą ir galės jį paskelbti internete. Tačiau tai nereiškia, kad jau galima konstatuoti faktą.

Tyrimai, kuriais aš remiuosi, buvo aprobuoti Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) ir jų rezultatai leidžia daryti apibendrintas išvadas.
Sakote, teigiama, kad „mikrobangomis apdorojant maistą, pakinta jo molekulinė ir energetinė struktūra“. Tai yra tarsi žodžių žaismas – toks teiginys nieko neįrodo. Apskritai internete ir populiariojoje spaudoje netrūksta nepagrįstų teiginių, o norint tikslios informacijos, reikia skaityti solidžius mokslinius žurnalus.
Neprieštarauju teiginiui, kad gaminant maistą mikrobangų krosnelėje verta nuo jos atsitraukti tolėliau. Mikrobangų krosnelės, kaip ir mobiliojo telefono ar kompiuterio, skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė gali būti kenksminga. Tačiau tai nėra svarus argumentas, kalbant apie krosnelėje paruošto maisto žalą sveikatai.
Suprantama, ateityje gali būti gauta naujų įrodymų, susijusių su tokio maisto kokybe ir sauga.

„AŠ PRIEŠ!“ – teigia VU Fizikos fakulteto profesorius dr. Jonas Grigas

Mikrobangų krosnelė – tikrai modernus, laiką taupyti padedantis aukštųjų technologijų produktas. Kaip ji veikia? Elektros srovę ji paverčia didelės galios mikrobangomis. Krosnelės širdis yra labai sudėtingas prietaisas magnetronas.
Magnetrono generuojamos mikrobangos labai gerai įsiskverbia į visus nemetalinius kūnus. Tie kūnai, kurie turi savyje daug vandens, gerai jas sugeria. Sugertos jos virsta šiluma. Mikrobangos, įsiskverbusios į kūną, šildo visą jo tūrį, o gaminant kitais būdais, šildomas tik maisto paviršius. Todėl produktas mikrobangų krosnelėje taip greitai iškepa ar išverda.

Mikrobangos nėra nekaltos
Yra daug publikacijų, kuriose rašoma, kad nei iš mikrobangų krosnelės sklindanti spinduliuotė, nei jose ruoštas maistas pavojaus sveikatai nekelia. Iš tiesų mikrobangų spinduliuotė yra žalinga sveikatai, ypač akims, nervų ir kitoms ląstelėms. Stiklinis krosnelės langas yra padengtas metaliniu ekranu, kurio skylutės mažesnės už mikrobangų ilgį ir mikrobangos neturi pro jį praeiti. Vis dėlto šiek tiek jų galios gali prasiskverbti iš krosnelės, todėl jai veikiant reikia stovėti toliau nuo jos.
Mikrobangų spinduliuotės sukeltą poveikį Rusijos mokslininkai net pavadino „mikrobangų krosnelių liga“. Tos ligos simptomai – pakitęs kraujo spaudimas ir sulėtėjęs širdies ritmas, nervų sistemos aktyvumo pokyčiai (streso požymis), galvos skausmai ir svaigimas, skausmai akyse, nemiga, irzlumas, skrandžio skausmai, nervinė įtampa, nesugebėjimas susikoncentruoti, padidėjusi apendicito rizika, įvairios nervų sistemos ligos ir net vėžys. Viena iš šio poveikio priežasčių – kalcio jonų išstūmimas iš ląstelių membranų, sutrikdantis jų veiklą.

Bauginantys tyrimų rezultatai
Čia kalbėjome apie tai, kad gyviems organizmams kenksminga prietaiso skleidžiama mikrobangų spinduliuotė. O ar kenksmingas mikrobangų krosnelėje ruoštas maistas? Mikrobangos poliarizuoja molekules – varto jas elektrinio lauko kryptimi ir dažniu – o šiluma ne. Todėl mikrobangos, skirtingai nei paprasta šiluma, trikdo ląstelių veiklą, gal net jas žudo. Štai kelių bauginančių tyrimų duomenys.
1991 m. vienoje Amerikos ligoninėje, prieš perpilant ligoniui, kraujas buvo pašildytas mikrobangų krosnelėje iki kūno temperatūros (37 °C). Perpylus jį, ligonis mirė. Kyla klausimas: jei iki 37 °C pašildytas kraujas tampa toksiškas, tai kas atsitinka maistui, šildomam ilgesnį laiką aukštesnėje temperatūroje?
Šveicarijos federaliniame technologijos institute mokslininkai tyrė savanorių, kurie valgė mikrobangų krosnelėje paruoštą maistą, kraują. Tyrimo dalyviams kraujyje sumažėjo hemoglobino, o dėl to į ląsteles patekdavo mažiau deguonies, padidėjo cholesterolio ir leukocitų kiekis. Padidėjęs leukocitų kiekis rodo, kad organizmas patiria stresą, į organizmą pateko infekcija ar toksinas, arba atsirado pažeistų ląstelių, kurias reikia sunaikinti. Taip pat sumažėjo limfocitų, o tai rodo imuninės sistemos susilpnėjimą. Simptomai panašūs į tuos, kurie atsiranda veikiant žmogų mikrobangomis. Tyrėjai padarė išvadą, kad pakinta mikrobangų krosnelėje paruošto maisto molekulinė ir energinė struktūra ir taip pakitęs maistas nepalankiai veikia sveikatą.
Rasta požymių, kad vanduo, šildytas mikrobangų krosnelėje, yra nesaugus vartoti. Viename eksperimente dalis gėlių buvo laistomos paprastu vandeniu, o kitos – mikrobangų krosnelėje pašildytu ir atvėsintu vandeniu. Mikrobangomis šildytu vandeniu laistomi augalai greitai sunyko.
Kalifornijos universiteto mokslininkai pastebėjo, kad kaitinant motinos pieną mikrobangų krosnelėje, greičiau dauginasi E. coli bakterijos – jų kiekis padidėjo 18 kartų, palyginti su nešildytu pienu. Taip pat sunyko 96 proc. imunoglobulino-A antikūnų, kurie labai svarbūs kovojant su į vaiko organizmą patekusiais mikrobais. Išvada skelbia, kad mikrobangų spinduliuotė turi proinfekcinį poveikį.
Vienos (Austrija) mokslininkų atliktame tyrime taip pat nustatyta, kad kūdikių maistas, šildytas mikrobangų krosnelėje, kelia pavojų vaiko sveikatai ir ypač imuninei sistemai.
Mano nuomone, anksčiau ar vėliau gali būti oficialiai paskelbta, kad mikrobangų krosnelės, kaip ir mobilieji telefonai, skleidžiantys tokią pačią spinduliuotę, sukelia vėžines ir kitas ligas ir yra ne mažiau pavojingos nei rūkymas (prisiminkime, kiek laiko praėjo, kol buvo pripažinta rūkymo žala sveikatai). Vienas mikrobangų krosnelėje paruoštas patiekalas žmogui gal ir nepakenks, bet ilgesnį laiką jį vartojant organizmas alinamas. Todėl šiuo prietaisu naudokimės saikingai.

Straipsnis spausdintas „Mažylio“ žurnale
„SXC“ nuotr.