„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Bausmės vaikams. (II)
2009 02 08

mortaverkia

Kai kuriose valstybėse jau seniai priimti smurtą prieš vaikus draudžiantys įstatymai, betgi kitose ,tarp kurių ir Lietuva – tik mažais žingsneliais judama tuo keliu. Žinoma, ir kitose šalyse tėvai nesusivaldo, būna, užploja užsiožiavusiam mažyliui per sėdimąją, tačiau jie žino, kad elgiasi netinkamai: jaučią gėdą, sąžinės graužatį, stengiasi, kad tai nepasikartotų. Tuo tarpu Lietuvoje – jeigu spręstume iš kai kurių straipsnių komentarų – gali pasirodyti, kad didelė visuomenės dalis tuo didžiuojasi, o apie tai, kad – šitaip pasielgę – pasikalbėtų su vaiku ir jo atsiprašytų – negali būti nė kalbos. Tačiau kai vaikas trenkia kitam – iškart pasipiktiname ir jį baudžiame. Ironiška, ar ne?

Bausmes itin svarbu apgalvoti, kai baudžiamas mažas, iki ketverių metų vaikas. Toks mažylis – net ir labai besipriešindamas tėvams – dažnai siekia tik jų meilės ir palaikymo. Kadangi mažas vaikas iš tiesų nori įtikti savo tėvams, labai gerai, kai jis žino, ko jūs iš jo tikitės. Visų pirma svarbu, kad vaikas žinotų labai aiškias taisykles. Kaip mažam vaikui pateikti aiškias taisykles? Ogi laikantis įprastinio dienos ritualo, netgi rutinai būdingo ritmo ir nuoseklių veiksmų ( t.y. kasdien viskas vyksta taip pat – ar bent jau labai panašiai. Pavyzdžiui, valgome visada prie stalo; automobilinėje kėdutėje vaikas visada prisisegamas saugos diržais ir pan.). Pasidžiaukite su vaiku, kai jis elgiasi taip, kaip jūs jo prašėte: Džiaugiuosi, kad su vandenuku žaidi vonioje, o ne mūsų miegamajame. Arba: ačiū, kad šiukšles meti į šiukšlių dėžę, o ne ant žemės – ir esi mano pagalbininkas!

Be to, tokio amžiaus mažylis atranda savąjį „aš“, nori jį įtvirtinti, todėl dažnai vyksta kovos dėl valdžios. Žinoma, beveik nė vienas tėvas neišvengia frazės „nes aš taip pasakiau“, tačiau tai nėra pati tinkamiausia frazė auklėjant vaikus. Visų pirma taip mes pabrėžiame savo viršenybę, taip atmesdami galimybę turėti su vaiku horizontalius, o ne vertikalius santykius. Kita vertus, toks tėvų kategoriškumas nemoko vaiko, koks elgesys yra tinkamas ir kodėl svarbu tinkamai elgtis. Žinoma, nėra lengva nuolat kalbėtis su vaiku – yra netgi tėvų, kurie mano, kad – nuolat diskutuodamas su vaiku, „užsileidi jį ant galvos“. Tačiau iš tiesų taip nėra. Tik šitaip formuojami lygiaverčiai, pagarbūs santykiai.

Dažnai tėvai tiesiog baiminasi bausti savo vaikus. Bausdami mažuosius prasižengėlius jie jaučiasi kalti, nes šie netrunka įsigudrinti žvelgti labai jau graudžiomis akelėmis ir apsipilti dar graudesnėmis ašaromis. Dėl šios priežasties nemažai tėvų vengia bausti savo vaikus tol, kol ištinka katastrofa! Tačiau auklėjimas – kasdienybės dalis, ir jei vaikas kasdien elgiasi netinkamai, privalome jį auklėti. Būtent – ne bausti, bet auklėti. Žodis „bausmė“ turi neigiamą atspalvį, todėl tinkamesnis vartoti – „auklėjimas“. Turbūt ne vienas man pritarsite, kad šių dienų tėvai, jausdamiesi ,,kalti“, kad per mažai skiria laiko savo atžaloms, dažnai leidžia vaikams peržengti įprastines ribas, nusileidžia jų reikalavimams, kol galiausiai griebiasi už galvos, nes nebesusitvarko su savo neklaužadomis. Ką gi, šiuo atveju tikrai būtų galima kalbėti apie vaiko „užsileidimą ant galvos“. Žinoma, nereikia būti prievaizdu, kuris tik ir nurodinėja daryti tą ar aną visiškai neatsižvelgdamas į vaiko norus, tačiau būtina apsibrėžti rėmus, taisykles ir pareigas neignoruojant vaiko individualumo ir laisvių. Kuo aiškiau vaikui parodysite, ko iš jo tikitės, tuo geriau vaikas prisitaikys ir tuo gražiau elgsis.

Ką daryti, jeigu jūsų dvimetinukas daužo kaladėle broliukui per galvą? Ypač, jei tas daužymas nėra begalinės meilės išraiška? Ką daryti, jei – jums paprašius liautis – vaikas tik pasižiūri į jus ir tęsia savo „juodą darbą“? Geriausiai tokio amžiaus vaikai supranta pasekmių sistemą: arba žaidi gražiai, arba aš atimu kaladėlę. Nepamirškite, kad iki trejų metų vaikai dar sunkiai įsimena taisykles – jas reikia kartoti ir kartoti (dėl to ir kalbėta apie tęstinumą, kad vaikas žino, kaip, kada ir kas vyksta kasdien). Iki 18mėn vaikas jau gali suprasti, kad daro tai, kas tėvams nepatinka, tačiau jis dar nesupranta, kad reikia liautis. Vargšelis, ar ne? Tokiam reikia paprasčiausiai…padėti. Nuviliokite iš vietos, kur jis netinkamai elgiasi ir sudominkite kita veikla.

Bus pratęsta…