Pasėdėki minutėlę…ar taikote šią „auklėjamąją priemonę”? Turiu pripažinti, mums „minutės pertraukėlės” efektyviausios su Augustu. Tuo tarpu Vilhelmui labiausiai tinka nusiraminimas kitame kambaryje (tiek laiko, kiek JAM reikia), o Mortai…vis dar įvairovė:)Kadangi nemažai tėvų vis dėlto taiko šią priemonę, pagalvojau, kad galima ją išsamiau aprašyti (nors kai kas kartosis, ką jau esu rašiusi anksčiau). Visų pirma, minutėlės pertraukėlė yra efektyviausia, kai skiriama laiku. O kada yra tas „LAIKU”???
Kaip teigia dr. Dana Chidekel, „minutės pertraukėlės“ pavadinimas pasiskolintas iš sporto. Prisiminkime, kada treneris prašo minutės pertraukėlės? Ar tada, kai nori, kad žaidimas (elgesys) pasikeistų, ar jau post factum (kai jau šaukštai popiet, t.y. nepageidautinas poelgis jau padarytas)? Taip, treneris nelaukia, kol žaidimas bus pralaimėtas, pertraukėlės jis prašo tada, kai žaidėjams, ima nesisekti,– treneris siekia išvengti pralaimėjimo. Taip reikėtų elgtis ir su vaikais. Minutės pertraukėlė turi padėti vaikui „susiimti“, kol jis dar nepadarė nieko blogo. Minutės pertraukėlės tikslas – išmokyti vaiką kontroliuoti savo elgesį.
Taigi…kada skirti minutės pertraukėlę, kad ji būtų veiksminga? Parinkau medžiagos, ką siūlo kiti specialistai:
1. Įspėkite. Jeigu matote, kad vaikas tuoj praras savikontrolę, įspėkite jį: „Matau, kad jau pernelyg įsišėliojai ir jau nebegali sustoti. Pats žinai, kad dėl tokio elgesio dažnai susipykstate su broliu. Jei nenusiraminsi, reikės minutės pertraukėlės“. Klausiate, kodėl vaikui reikia aiškinti? Ogi, todėl, kad jis suprastų, kas iššaukia nepageidautiną jo elgesį (pavyzdžiui, per didelis siautėjimas).
2. Jeigu vaikas po įspėjimo nenusiramina (t.y., nepadaro, ko prašote), skirkite jam minutės pertraukėlę. Jeigu sodinsite vaiką ant kėdės, ta kėdė turi būti atokiau nuo ,,netinkamo poelgio“ vietos, tačiau pakankamai arti, kad vaiką matytumėte. Kai kurie tėvai pastato vaiką į artimiausią kampą arba ant laiptų. Kai vaikas pasielgia netinkamai, pakartokite jam taisyklę, kurią pažeidė ir išveskite nusiraminti. Dauguma jaunesnių nei trejų metų vaikų lengvai nepaklus, vadinasi, jums gali tekti mažylį į bausmės vietą nunešti. Būkite pasirengęs protestams ir ignoruokite juos. Jau rašiau, kad rekomenduojaama vaikui ten pasilikti tiek minučių, kiek jam metų. Kad geriau suprastų, galite įsigyti smėlio laikrodį arba žadintuvą: būsi čia tol, kol išbėgs smėliukas/suskambės laikrodis. Svarbiausia, bausmės metu nebūtų JOKIŲ pramogų: nei maisto, nei žaislų, nei televizoriaus, nei pokalbių su jumis ar broliuku/sesute. NIEKO. Jeigu vaikas ant kėdės išdykauja arba vis nuo jos pašoka, prieikite ir švelniai, bet tvirtai palaikykite tiek, kiek reikia. Gali prireikti ne vieno karto, kol vaikas supras, kad jūs nejuokaujate, tačiau vieną dieną tikrai išmoks ramiai išlaukti skirtą laiką. Jam pasibaigus (jei vaikas jau kalba ir yra vyresnis nei trejų metų), paklauskite, ar žino, kodėl jį nubaudėte: taip sužinosite, ar mažylis suprato, už ką buvo bausmė ir kaip jam elgtis, kad vėl nebūtų nubaustas. Jeigu vaikas mažesnis, šią dalį praleiskite.
3. Kad ir kokio amžiaus jūsų vaikas, po bausmės (ir jos aptarimo) nebepriminkite jam jo netinkamo elgesio, būkite malonus ir elkitės taip tarsi nieko nebuvo atsitikę: vaikas turi žinoti, kad bausmė nėra begalinė, kad jūs jį mylite ir džiaugiatės, kai jis elgiasi gražiai ir jūsų klauso.
4. Kai vaikas gražiai elgiasi, nepamirškite jo pagirti. Jei vaikas gaus pakankamai dėmesio elgdamasis gražiai, jam bus mažiau pagundos gauti dėmesio elgiantis blogai.
Minutės pertraukėlė yra efektyviausia, kai vaiką „pričiumpate“ pakėlusį ranką kam nors trenkti, pasirengusį įdrėksti, mesti daiktus ir pan. Minutės pertraukėlė daugiau yra skirta apmąstymams, ką galima būtų daryti kitaip, o ne bausmės laikui „atkentėti“. Tačiau svarbiausia – kaip ir visada auklėjant vaikus – nuoseklumas ir kantrybė. Jeigu matote, kad minutės pertraukėlės neefektyvios, imkitės kitų auklėjimo priemonių, tačiau jei nepritrūksite kantrybės ir būsite nuoseklūs, dauguma vaikų suvoks jūsų ketinimą išmokyti jį kontroliuoti savo elgesį.