Diskusija dėl motinystės atostogų Anglijoje...ir Lietuvoje.

Parašyta 2010 Rugsėjo 20 d.

Ach, ta amžina diskusija! Lietuvoje ji keliauja bangom: atrodo, nurimsta, nurimsta, ir staiga vėl atsirita banga (dažniausiai kam nors bent užsiminus apie motinystės atostogų trumpinimą). Kaip tik vakar kalbėjau su slovėne. Ji sako: na, kaip Lietuvoje? Sakau, oi gerai, tikriausiai ilgiausia galimybė būti su vaiku šiam pasaulyje :) Tai ji ir sako: eik, eik, pas mus tokia:) Pasirodo, pas juos metai, ir jie tuo labai didžiuojasi. Kai pasakiau, kad pas mus dveji, ji net žagtelėjo: WOW. Ir, žinoma, antras klausimas buvo: o iš kur valstybė - tokia kaip Lietuva - ima ŠITIEK pinigų??? Ai, sakau, neklausk - aš jau seniai perdegiau šituo reikalu. Šiandien šį pokalbį priminė žiūrėta BBC diskusija.

Man įdomiausia buvo tai, kad ir "už", ir "prieš" šiame BBC įraše pasisako moterys. Kalbama apie tai, kad JK moterys turėtų 20 savaičių mokamas (100proc.) motinystės atostogas. PENKI MĖ-NE-SIAI (pabrėžiu, nes teko skaityti komentarą, kad mes atsiliekame su savo dvejais metais:)) kainuos 2.5mlrd svarų kasmet. Ojojoi... O žinote, kaip yra dabar? 6 savaitės 90proc ir po to 33 savaites išmoka po 125 svarus per savaitę. Todėl suprantama, kad toks perėjimas tikrai kainuos daug.

Dar man įstrigo tai, kad viename laiške nedidelės įmonės savininkas teigia - aš tiesiog nesamdysiu jaunų moterų. Čia, kaip sakant, dėl tų penkių mėnesių:)

ARGUMENTAI UŽ:

- vaikais rūpinasi tie, kuriems jie labiausiai rūpi - tėvai;

- rūpestingai užauginti vaikai reiškia gerus darbuotojus ateityje;

- tai - investicija į ateitį;

- kai tėvai grįžta į darbą po tėvystės atostogų, jie yra patikimesni ir produktyvesni darbuotojai;

- tokiame amžiuje sparčiai vystosi kūdikių smegenys, todėl reikia kuo daugiau investuoti į kokybišką vaiko raidą;

- geriausia būtų, jei pirmąjį pusmetį su vaiku galėtų būti mama, o antrąjį dalintis tėtė arba mama (čia jau jie, kaip sakant, kalba apie idealų atvejį,nes kol kas dar net nepriimta tvarka dėl tų 5 mėnesių);

ARGUMENTAI PRIEŠ:

- valstybė negali sau leisti tokios prabangos;

- vienintelis būdas valstybei gauti tokius pinigus yra atimti juos iš verslininkų (mokesčių ir pan. pavidalu), o smulkiam verslui tai gali būti pražūtinga;

Aš asmeniškai manau, kad 6 savaitės ar 12 (kaip Belgijoje) yra velniškai per mažai. Iš tiesų pritariu ir sakau, kad darželyje vaikas tyrinėja pasaulį. Kad jis tą galėtų daryti, turi vaikščioti (ar bent jau ropoti). Kol vaikas yra nemobilus - reikia, kad pasaulis būtų atnešamas jam. Bent jau tiek. Dveji metai, manau, yra per ilgai. Ir valstybei, ir mamai, ir vaikui. Aišku, dvejų metų žiogas jau ir kalba, ir pradeda gyventi be sauskelnių, ir pats moka pavalgyti, bet, kita vertus, metinukas irgi visa tai pradeda daryti. Ir dar - stebėdamas kitus lopšelinukus - stebėtinai greitai pats viso to išmoksta. Be to, neteko rasti nė vieno mokslinio, įrodymais grįsto straipsnio ar tyrimo, kuriuo būtų įrodyta, kad išėjimas į darželį metukų žaloja vaiką. Visi literatūriniai psichologų straipsniai man daugiau atrodo jų asmeninė nuomonė, o ne faktais ir įrodymais grįsti straipsniai. Teisybę pasakius, tai tada tik trečiojo pasaulio šalyse turėtumėme nesužalotas visuomenes :) Nors...palieku langą atvirą. Gal kada nors kas nors įrodys, kad vis dėlto žaloja :) Mano giliu įsitikinimu žaloja NEPROFESIONALI auklėtoja, NETINKAMA aplinka, o ne ugdymo įstaiga. Net galėčiau argumentuoti, kodėl kai kada nuo metukų darželis net yra geriau, nei mama, kuri kiaurą dieną tampo vaiką po akropolius ar sėdi ir kalba socialiniuose tinkluose. Tada bent jau dalį dienos vaikas būtų jam tinkančioje ir draugiškoje aplinkoje, kuri optimizuoja, o ne stabdo jo raidą!

Beje, anksčiau aš kažkaip labai gyniau valstybės poziciją, vis sakiau, kad mums gi per brangu, geriau investuokime į darželius - jie bent jau atsipirks! Po to pagalvojau, kad ką aš čia darau: bandau aiškinti, kokia turėtų būti valstybės pozicija, duoduosi puolama ilgų motinystės atostogų (KODĖL mes tai vadiname atostogomis???) šalininkų...KODĖL? Man, kaip sakant, vis vien neaktualu :) Jeigu kas nori įsigilinti, tai viskas, kaip sakant, kaip ant delno. O kas nenori - tai sakyk nesakęs - negirdės. Ir dar. Visada yra pasisakančių PRIEŠ. Tiesiog. Tai, kaip sakant, jiems ir reikia duoti sceną :) Apsisprendžiau šiuo klausimu būti tik spektaklio žiūrove :)

Beje, ką jūs manote:

1. Ar mama tikrai nepraranda kvalifikacijos per dvejus metus? Ar tos, kurios praranda, grįžta į darbą anksčiau (tikrai labai daug mano draugių ir pažįstamų viena ar kita forma grįžo į darbą iki vaiko antrojo gimtadienio), o tos, kurios nepraranda...tai kodėl joms tada reikia mokėti šitiek pinigų, jei jos per dvejus metus NIEKO nepraranda?

2. Šeštadienį vakaronėje kaip tik kalbėjom apie tai su dviejų vaikų mama latve. Pokalbio pabaigoje abi iškėlėm klausimą, į kurį atsakymo taip ir neturime: KODĖL MUMS ATRODO (kultūriškai), KAD VARGŠAS VAIKAS, JEI TURI EITI Į DARŽELĮ??? Ir kodėl mama turi jaustis kalta, išleisdama mažą vaiką į ugdymo įstaigą. Nes čia nei aš, nei ji to tokio kaltės jausmo ir aplinkinių galvų kraipymo nepastebime. Be to, labai greitai čia ir latvės, ir lietuvės metinukus ramiausiai  išleidžia į darželius (na, vienos ramiau, kitos - ne taip ramiai, tačiau išleidžia - nors pačios dažnai ir būna namuose). Vadinasi, tai - LIetuvos, Latvijos ir pan. specifika. KODĖL ji tokia? Gal Jūs turite kokių nors įžvalgų???

Nuotrauka: jeans by pulihora


Man tik šiek tiek liūdna, kad žmonės, valstybė ir t.t. (čia labiau UK ir t.t. liečia, nes Lietuvoj tam sąlygos puikios) nesieja motinystės "atostogų" su vaiko žindymu. O vis internetiniuose žinių portaluose atsiranda tendencingų straipsnių kaip pas mus per gerai, o va Anglijoj... (ar kur kitur yra kitaip). Tada daug pusprotiškų komentarų...

Taip per tuos du metus sutinku mama gali nusocialėti. Bet netikiu, kad kada bus ideali sistema, kur jei nori keturias valandas padirbi, tada bėgi pasiimi savo vaikutį iš lopšelio (kuris bus NORMALUS). O dalį dienos dirbančių mamų darbdaviai lygiai taip pat kratysis.

Kita vertus, jei mama turi laiko sėdėti supermamose, reiškia atsiras laiko ir šviestis profesinėje srityje, ar užsiimti kokia veikla... Kalbų pasimokyt. Taip sakau, nes pati kai galiu, tai šį tą veikiu. Bet tai matyt ir nuo mamos priklauso. Negalim lyginti mamos su aukštuoju ir mamos kuriai dirbti kasininke maximoje jau yra didelis pasiekimas. Čia kalbu be jokios ironijos ar pan. Visi žmonės ir jų gebėjimai yra labai skirtingi...

ramu
2010 10 14 11:01

Atsiprašau, ,,motinystės''. Labai skubėjau

Olga
2010 09 24 12:49

Dar vienas straipsnis apie motynystės atostogas http://myep.delfi.lt/news/ilgesniu-motinystes-atostogu-itvirtinimas-es-kainuotu-milijardus.d?id=36864207

Olga
2010 09 24 12:48

Štai šiandien Delfi radau straipsnį apie tėvystės atostogas: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/priziureti-kudiki--sunkiau-nei-dirbti.d?id=36847443
Džiugu, kad vis daugiau tėčių apsisprendžia išeiti tėvystės atostogų, tačiau visuomenės požiūris į juos labai pasenęs. Frazės iškalbingos: ,,visuomenė tėvystės atostogų išėjusiesiems negailestinga'', ,,Būtent dėl tos priežasties, kaip į tai, kad vyras eina tėvystės atostogų, sureaguos visuomenė, pašnekovai nenorėjo viešinti savo pavardžių'', ,,vyrai, išeinantys tėvystės atostogų, jaučiasi, pasak sociologės, taip, tarsi darytų tai, kas nedera, ir susilaukia keistos darbdavių, aplinkinių reakcijos: gal kas nors negerai žmonai, jei vargšelis turi prižiūrėti vaikus''. Lietuvai dar labai toli iki normalaus civilizuoto požiūrio į tėvystės atostogas.

Olga
2010 09 24 07:24

Visai neseniai grizau i darba po du su puse metu trukusiu motinystes atostogu. Grizau laiku, nes ir as, ir mano vaikas tam buvome pasiruose. As jau net norejau to. Ir dabar esu laiminga dirbanti mama. Taip, as nevedu savo vaiko i darzeli. Manau, minimumas yra tokiu, kad ir privaciu istaigu, kur palikciau ramia sirdimi savo vaika (o esamos yra per toli nuo namu - kad ir kaip gerai darzelyje butu, MAN svarbiau, kad as PATI su vaiku kuo daugiau kokybiskai bendrauciau, ir kad mano laimingiausios gyvenime valandos, valandos su mano vaiku, butu leidziamos naudingiau nei man vezant ja is vieno miesto galo i kita virs dvieju valandu per para; taip, mes ateityje svajojam apie privacia ikimokyklinio ugdymo istaiga, bet arciau namu). Taip, mes samdom aukle (beje, likimas mums padovanojo nuostabu zmogu , sugebanti suprasti vaikus, mokanti su jais bendrauti, kuriam neturiu jokiu pastabu, tik milijona siltu zodziu, ir man visai nebesvarbu, kad ji netvarko namu, negamina...) ir taip, musu aukles atlyginimas sudaro labai nemaza musu biudzeto dali, ir zinau, kad darzelis maziau nekainuos... bet tikiu, kad prioritetai sudelioti teisingai. ir tikiu, kad viska lemia VAIKAS - ne kiekvienas dvieju metu pasirenges darzeliui, ir ko gero kiekvienas gali iseiti i darzeli be streso, kai tam yra tinkamas laikas.
del motinystes atostogu trukmes: aisku labiausiai noretusi, kad patys tevai galetu islaikyti savo vaikus, ir vieno is tevu atlyginimo, jei tik kitas nejaucia nenugalimo poreikio dirbti, uztektu seimai islaikyti. bet yra kaip yra.
asmeniskai as, net nepaisant to, kad iki motinystes pasalpu sumazinimo, turejau teisetus lukescius gauti daug didesne pasapa nei finale gavau, esu dekinga uz kiekviena valstybes man sumoketa lita. nes antra vaika auginsime tik is santaupu (mano statusas nestumo metu is esmes pasikeite, ir i jokias valstybes ismokas augindama antra vaika pretenduoti negalesiu - del darbo specifikos). ir siaip tikiu, kad jei Leituva turetu finansiniu galimybiu toliau tureti dvejus metus apmokamu motinystes atostogu, si karta uzaugtu ypatinga.
Austeja, as uz du metus, bet... ne sunkmeciu. Sunkmeciu pasispausti turi visi. ir as niekaip nesuprantu kodel net sunkmeciu mamos, kurios augina vaika ir nori dirbti puse dienos, reikalauja, kad joms butu mokama ir pasalpa, ir atlyginimas uz darba.
Kitas klausimas, kodel kai kuriose valstybese vaikus palikti anksciau nei kitur yra norma, o kai kur i tai ziurima kreivai, na taip, todel, kad labai skiriasi tu valstybiu gyventoju galimybes samdyti aukle ir ikimokyklinio ugdymo kokybe.
O del praradimu profesineje srityje, tai mano sritis - viena is tu, kur reikia pastoviai dometis, sekti pasikeitimus, ir kurioje per paskutinius dvejus su puse metu buvo labai labai esminiu pasikeitimu. Ir, turiu pripazinti, kad nejauciu netekusi kvalifikacijos tik todel, kad domejausi savo sritimi, kai vaikas miegodavo pietukus, ir (o tai netgi dar svarbiau) turiu labai draugiska kolektyva, kuris man padeda ismokti nauju dalyku.

po_lina
2010 09 22 22:13

Džiaugiuosi atradus šitą-Austėjos blogą ;-)
Seniau Austėjos mintis tik kur ne kur mamyčių žurnaluose aptikdavau..O dabar galima daugiau paskaitinėt..

Šituo klausimu labai sutinku su Austėja-bet lygiai taip pat-jau esu išsisėmus šituo klausimu, mano vaikai jau paaugę, tai stengiuosi mažiau įsijaust į diskusijas, kuriose vis tiek kiekvienas turi savo tiesą...
O mano praktika su vaikais buvo tokia-su savo mergaitėm namie buvau iki 6 mėn, paskui dirbau pusę dienos, o kitu laiku jas prižiūrėjo mūsų geroji nuostabioji auklytė..Nuo 1 metų jau dirbau beveik visą dieną, o nuo 3 metų maniškės išėjo į darželį..Atsisukus atgal, iš tolimesnės perspektyvos manau, kad tai buvo optimalu tiek mano vaikams, tiek man..Neužsidariau vien siauram namų rate, nepraradau kvalifikacijos, mergaitės turėjo progą pabūt su dar vienu jas prižiūrinčiu žmogum, o paskui natūraliai išėjo į kolektyvą..Juokingiausia buvo su pirmąja-pamenu turėdavau kone slėpt, kad išeinu į darbą NET 4 valandoms..Iki pietų susisukdavau ir po piet jau su vežimėliu lėkdavau į trasą-kaip ir visos namie būnančios mamytės :)
Tada, prieš 10 metų buvo neregėta dar kažką daryt be vaiko auginimo iki 1 metų..
O dėl 2 metų atostogų nepavydžiu dabartinėms mamoms-net savotiškai jas užjaučiu-nebūčiau norėjus tokių dilemų-nes tikrai sunku motyvuot save darbui, kai už buvimą namie mokama kone daugiau-ypač krizės laiku..
Labai taiklus tas Austėjos "tai kodėl joms tada reikia mokėti šitiek pinigų, jei jos per dvejus metus NIEKO nepraranda?"..
Ištiesų, manau neįmanoma per 2 metus nieko neprarast profesinėj srity..O ir šiaip moterims labiau priimtina įvairovė-kai galima derint ir motinystę ir kokį sau mielą darbelį..Nebenet nėra jis toks mielas...:)

Sigita
2010 09 22 12:49

Išėjau i darbą kai dukrytei buvo dešimt mėn. nors tuo metu kaip priėmė įstatymą dėl dviejų metų.dar su vyru diskutavom, eiti man ar neiti. kadangi , pasak vyro, su manim jau sunku susikalbėti, nusprendem, kad eisiu. tiesa, finansiskai nelabai apsimokėjo, daugiau kaip puse savo lietuviško vidutinio atlyginimo atiduodavau auklei (idomumo dėlei, tuo metu vienas bičiulis tapo mokslu daktaru ir jo atlyginimas universitete buvo vos šimtu litu didesnis nei .... mano auklės). planavom dukrytę išleisti į darželį nuo pusantrų, būtų ir primėmę, bet dėl sveikatos bėdų šį reikalą perkėlėm metams. be abejo, skausminga šeimos biudžetui buvo mokėti auklei, bet kažkaip išgyvenom.
kai pradėjo eiti į darželį, buvo ašarų, bet tikrai mažiau nei laukėm. o ir sirgo ne daugiau nei iki tol. nors daugelis sakė, kad dar permaža, kad jau ašarų bus(mamyčiukė juk), kad jau sirgs. tiesiog, nusiteikėm, kad taip reikia, dukrytei apie darželį pasakojom tik gerai (mano atsiminimai apie šią įstaigą tik patys geriausi, tai sunku nebuvo :) )
as neišbuvau tu dviejų metų, nežinau, ar išbusiu ir su antru vaiku (planuojam į darželį leist nuo pusantrų). mano aplinkoje daug mamų į darbus grįžo dar gerokai iki antro, o kai kurios iki pirmo vaiko gimtadienio. vienos paliko su auklėm, kitos - vedė į lopšelius. o dėl tų traumų... nesu aš nei psichologė, nei pedagogė, bet kai kuriais atvejais man kažkodėl atrodo, kad tai yra kiek išpūstas burbulas. ir vaiko reakcija į pokyčius didele dalimi priklauso nuo tėvų požiūrio, nusiteikimo.
o apskritai dėl dviejų metų vadinamųjų motinystės atostogų. na išbūni tuos dvejus metus, o kas paskui? darbo ir vaiko priežiūros derinimo miražas?

Daiva
2010 09 22 11:11

Egle, galiu ir aš is savo patieries nuraminti. Isitempimas ir sriubavimai laikinas ir manau, visiskai naturalus dalykas. Man butu keista, jei vaikas be jokiu emociju iskart ir pasiliktu naujoje vietoje. Tos 6 savaites ( o dazniausiai ir tiek nereikia) adaptacijos sudetingos visiems. Bet jos laikinos. Ir kaip smagu, kai jau sriubavimai prasideda vakare, nes is darzelio nenori eiti :).

Aušra
2010 09 22 08:20

laurama, ačiū, kad pasidalinote!

Austėja Landsbergienė
2010 09 22 01:28

Egle, visada visuose žodžiuose yra dalis tiesos:) Aš mačiau daugybės vaikų adaptaciją. Tokių, kurie labai labai sunkiai adaptuojasi - vienetai. Štai į Gertrūdos lopšelį vis ateina naujų vaikučių, ir aš matau, kaip pradžioje visiems graudu (maždaug porą savaičių - mėnesį), tačiau po to visi vs labiau įsitraukia į veiklą, o galiausiai aktyviai ir sportuoja, ir darbelius daro, ir pyragus kepa :) Reikia tik laiko.

Svarbu, kad su vaiku būtų elgiamasi švelniai, o tėvai vis grįžtų - tada vaikas pradeda pasitikėti ir nauja vieta, ir naujais žmonėmis. Suprantu, kad teoriškai tas skamba daug paprasčiau, nei yra praktikoje, tačiau juk visada skaudu girdėti verkiantį savo vaiką - net ir tada, kai jis verkia ne dėl to, kad išeinate, o dėl pykčio priepuolio... Ir, žinoma, gąsdina (ypač, jei neturi vaiko išleidimo į darželį patirties) verkiantys svetimi vaikai. Bet tam ir yra specialistai, kurie žino, kada reikia susirūpinti dėl vaiko verkimo, o kada tai - pereinamasis laikas. Juk ir vaistus geria, ir dantis valo ne visi vaikai su malonumu, tačiau šeimai apsisprendus, kad pasirenka vieną ar kitą gyvenimo būdą, visi šeimos nariai prisitaiko.

Vat man viena Viliuko klasioko mama pasakojo, kaip vaikas (9mėn) sunkiai adaptavosi savo kambaryje, tačiau tėvai nusprendė, kad nori naktinio miego, jog dieną galėtų visavertiškai bendrauti su savo trim vaikais, o ne pervargę ir pikti... Po kelių savaičių verkimo vaikas pradėjo miegoti visą naktį. Ir tėvai sako: dabar aš dieną galiu skirti vaikui daug kokybiškesnį dėmesį. Ir ne tik jam, bet ir kitiems dviem vaikams, kurie tikrai nukentėdavo dėl to, kad trečiasis naktį neduodavo išsimiegoti... Ar vaikas buvo traumuotas? Aš manau, kad tėvai pasirinko geriausią SAVO ŠEIMAI variantą. Dėl to, kad jie jaučiasi pasirinkę taip, kaip buvo geriausiai jiems. O tą jaučia ir vaikai - kad tėvai įsitikinę savo pasirinkimo teisingumu. Tai, kaip sakant, įrodyta - tėvų, kurie ramiai palieka savo vaikus darželyje, vaikai lengviau adaptuojasi.

Štai ir su Renata šiandien kalbėjome. Papasakojo, kad viena mama šiandien atėjo ir negalėjo patikėti, kad viena mūsų mažylė puikios nuotaikos, linksma, visur dalyvaujanti - mat ji prisiminė, kokios graudžios buvo jos pirmos dienos! Ir štai - neprabėgus net trim savaitėm - vaikiukas jau tiesia rankas ir kalbina auklytes! Kodėl taip yra? Todėl, kad pasitikėjo tėvai ir tikėjo savo sprendimu. Galvą dedu :) Nes vaikas jaučia ir girdi daug daugiau, nei mums atrodo.

Austėja Landsbergienė
2010 09 22 01:24

gal nepasakysiu nieko naujo, bet man atrodo, jog labai daznai pamirstama, kad pasiryzimas tureti vaiku, juos gimdyti ir auginti - pati didziausia investicija i visuomenes ateiti. Kodel moteriai neturetu buti uz tai atlyginta? kaip ir uz bet koki kita darba visuomenes labui? kokia visuomenes ateitis be zmoniu?
ar jums neatrodo, kad motinyste iki siol nepakankamai ivertinta, tiksliau ji vertinama kaip savaime suprantamas dalykas. Bet ar gimstamumo mazejimas neapnuogina tiesos, jog moteris vis dazniau susimasto AR uzsikrauti ant saves tokia atsakomybe, tiek daug atsisakant. Juk kol neturi vaiku, tai neturi ko ir prarast, nesi tokia pazeidziama visuomeneje, o siuolaikinis gyvenimas atveria daugybe budu kaip save realizuot ir be palikuoniu. Instinkatas, aisku, turi itaka, bet pastebimai vis mazesne...
Lenkiu prie to, kad mes moterys per mazai dar mastome apie savo reiksme visuomeneje. Mes savo inasa visuomenes labui lyginame su vyrais, konkuruojame su jais besimokydamos, siekdamos karjeros, veliau jos atsisakydamos, tam, kad pagimdyti vaika, ir kad paskui strimgalviais vytis vel... Motinyste lieka kaip koks tarpinis dalykas, etapas. Mes pacios jo net nevertiname, skubame 'priduoti' vaikus, kad netaptume 'niekam neidomios', nevykeles namu seimininkes...
Mes pacios nevertiname motinystes kaip didziules reiksmingiausios dovanos visuomenei, gal todel nevertina musu ir visuomene?
Beje, as susilaukiau neigalaus vaikelio, nors esu pati visai sveika ir gyvenau sveika gyvenimo buda, kaip ir mano vyras, ir tevai... tiesiog nuo to NEI VIENA neapdrausta...
Apie kvalifikacijas tenka pamirsti. esu visiskai priklausoma nuo vyro, pasalpu... O jei buciau vienisa... nedristu net pagalvot... Tiesa, dar pries gimdydama taip pat planavau grizt ti darba kuo anksciau...

laurama
2010 09 21 23:49

O as neabejojau darzelio nauda tol, kol pati jame nepabuvau..
Nesu tikra, ar gerai vaikui istverti daugybe verkimo valandu, kol jis dar toks mazas.. Ar tikrai tai nepalieka jokio emocinio seselio jo ateity?
Nesu tikra, ar gerai jau tokiam amziuje pajusti, kad pasaulyje nesaugu ir daznai esi pamirstamas bei nepastebimas..
As matau, kaip vaikai ziuri i aplinka, ja tyrineja, kai mama ar kitas artimas asmuo salia.. Ir kaip jis vargu ar ka ismoksta, pastebi, kai yra darzelyje vienas.. Nes tuo metu jam reikia kovoti uz save, savo sauguma, pirmiausia gera savo savijauta.. ir visa laime, jei mokymuisi, pazinimui is visos dienos lieka gal kelios akimirkos..
As visada tikejau, kad darzelyje galima ismokti grazaus bendravimo.. Bet ar isitempe, issigande mazyliai, nuolat susiduriantis su savo erdves pazeidimu, nuolat turintys iveikti problemas ir kovoti dar gali galvoti, kaip reikia bendrauti..
Gal del to mes ir manome, kad vargsas vaikas, kuris turi eiti i darzeli? Nes galbut tame yra dalis tiesos?
Ir man pasirode, kad kuo vaikas vyresnis, tuo jam visus siuos issukius iveikti yra lengviau..

Egle
2010 09 21 19:55

Na ir aš negaliu patylėti :)

Neskaičiau visų komentarų, bet...

Aš manau, kad pirmiausia reikia pradėti ne nuo mamų, bet nuo ugdymo įstaigų ir kalbėti ne apie tai iš kur Lietuvėlė gauna šitiek pinigų, o kodėl mamos auginančios vaikus Lietuvoje vis dar raupsuotos?

Faktas tas, kad vaikus ankščiausiai priima i ugdymo įstaiga nuo 1 metų, niekur negirdėjau, kad taip būtų ankščiau. Ar tai problema? Taip. Ar kas nors daroma, kad mamos mažiau sėdėtų namuose su vaikučiu? Ar yra daug ir plačiai informacijos apie tai ką mama gali veikti su 3-5 mėnesių ir vyresniu vaikučiu? Ar yra sprendžiamos mamų problemos - net jei vyksta mamom paskaitėlės - kur tuo metu būna vaikai? Kodėl nėra pasirūpinama savanoriais, kurie tą galėtų padaryti? Informacijos ieško supermamoj - ot tai išeitis ir vienintelė paguoda mamai sėdinčiai namuose. Ir daugybę KODĖL galėčiau vardyti ir vardyti...

Ir pasakysiu pabaigai - taip, mama po 2 metų praranda darbingumą ir nėra lengva įsijungti į darbą, o kodėl taip? Aišku, ne visom taip yra ir priežaščių yra įvairiausių. Tikrai ne dėl to, jog yra mokami pinigai iki 2 metų, bent jau leisiu sau tuo tikėti. Ir mažiau pinigus reikia skaičiuoti, o daugiau žiūrėti į ugdymo įstaigas, mamas ir jų problemas...

O pinigus skaičiuoja tikriausiai ne iš gero gyvenimo...

Gintarė
2010 09 21 18:33

Nežinau kokiai partijai gerb. Bielskienė priklauso, bet man čia panašiau į rinkiminės kampanijos šūkius.......

Jurgytukas
2010 09 21 13:42

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jbielskiene-liberalus-mamu-kalejimas.d?id=36711223

Enne
2010 09 21 13:14

Oho, kiek komentaru, tikrai aktuali tema, bet kiekviena ja suvokia kitaip. As tai kai uzrasinejau dukra i darzeli, sakiau, kad noreciau nuo kokiu 1.5 metu, tai ta kuri uzrasinejo (nzn ar ji aukletoja, gal siaip darbuotoja) prasitare "oj, vaikas dar tikrai per mazas, dar 2 metu per mazas". Nors pas juos - lopselis-darzelis ir oficialiai priima dar mazesnius. Tai toks paciu pedagogu poziuris (ir ne viena aukletoja girdejau taip snekant).
Kitas dalykas, man asmeniskai nuo 1m ir kokiu 2 men butu neimanoma buti full time su vaiku, nes kaip jau Austeja sake, domiesi kitais dalykais ir vaiko lavinimas tampa nevisavertis. Man pvz nuobodu pusvalandi stoveti prie karstykles ir laukti, kol vaikas isbandys visus variantus kaip uzlipti/nulipti. Todel manau, kad tegul tai daro aukle, tegul skaito knygas, renka akmenelius lauke ir pan. O as, grizus is savo pusiau studiju pusiau darbo su daug didesniu uzsidegimu puolu prie vaiko :).
Beje, su aukle palieku nuo 6 men, bet maziau nei 20h/sav. Ir nuo aukles asmenybes viskas priklauso. Turejom viena aukle, su kuria visa laika raudodavo, kai iseidavau. Aciu dievui, pakeitem, nors mane jau buvo beveik itikine, kad "toks periodas" ir "vaikas nenori kad mama iseitu, o ne likti su aukle". Dabar viskas ok, pati pamojuoja, kad greiciau iseiciau, o aukle uz rankos vedasi prie knygu ir zaislu.

dovile
2010 09 21 10:57

O man negaila atitrukimo nuo darbo, nes as tai darysiu dar 40 metu :) Kaip tik dziaugiuosi galimybe nuveikti kazka prasmingo sioje srityje, bet cia del to, kad as ypac troskau atrasti save kaip mama, cia galiu daug atrasti ir tobuleti kaip ugdytoja, pedagoge, zmogus. Del to, kad man mano vaikas padejo atrasti nauja aistra. As jauciuosi prasmingai gyvenanti leisdama laika su vaiku ir dziaugiuosi galedama padeti kitoms mamoms spresti iskilusias problemas ir issukius, ieskoti nauju sprendimu (juk kiekvienas vaikas individualus). Isnaudoju si gyvenimo ir valstybes dovanota laika.
Ieva, o galimybe mes siokia tokia turime, tiesiog kai kurios ju ne(pa)tinka.

Aukse
2010 09 20 23:02

Mes savo trupinuka isleidom i darzeli, kai jam suejo metai ir trys menesiai.
As BAISIAUSIAI to bijojau, nes pati tiesiog nekenciu darzeliu (ak tie nuostabieji metai sovietiniame darzelyje), bet zinot ka? Be reikalo.
Vaikas dziaugiasi, kai tik pasakom, kad eisim i darzeli. Kai iseiname, neverkia. Per pirma menesi darzelyje ismoko valgyti suaugusiska maista, gerti is paprasto puodelio, uzmigti be musu, o kur dar cia visos daineles, skaiciuotes ir pan...

As su juo namuose buvau septynis menesius, o vyras sesis... ir labai tuo dziaugiuosi, nes jei man dar butu reikeje puse metu namuose buti, buciau turbut tapusi nusivylusia namu seimininke. Man reikejo mano darbo, mano universiteto, mano studentu.

Aukletojos sako, jog mazi vaikai iki pusantru dazniausiai daug lengviau pripranta prie buvimo darzelyje nei vyresni.
Suprantu, kad dauguma nori su vaiku buti namuose kiek imanoma ilgiau, bet faktas kaip blynas... per tuos nebuvimo metus gerokai atitruksti nuo darbo, prarandi profesines zinias...

Alice
2010 09 20 21:00

Taip, ši tema neišsemiama. Aš irgi mielai būčiau leidusi vaiką į daržiuką nuo 1 m., o pati eičiau į darbą pusei dienos, bet darželių mes bijom, nes jie ne kokie, nuo 1 m. išvis mažai kur priima, pusei dienos nieks nesiūlys dirbti, nebent kokį pamaininį darbą: pardavėja, barmenė, kasininkė...
Palikti vaiką su aukle vėlgi neatrodo geras sprendimas, nes tai per daug kainuoja, o dažna auklė, kaip Austėja minėjo, tik pakeičia sauskelnes, pamaitina ir išveda į lauką. Dar jeigu tai padaro ir neskriaudžia vaiko.
Dėl kvalifikacijos praradimo man truputį mistika. Gal dėl to, kad dar negrįžau į darbą. Bet man regis, kad bent jau mano atveju nėra ką prarasti. Pasikeitė daug darbuotojų, tai teks susipažinti iš naujo, galbūt pasikeitė partneriai, su kuriais dirbome, tai vėlgi susipažinimo reikalas, o visas darbo pobūdis juk nepasikeitė ir nemanau, kad po 1, 2, 3 ar 4 metų projektus galėčiau valdyti prasčiau. Gal kaip tik įneščiau šviežio požiūrio, naujų idėjų, panašiai kaip naujas darbuotojas. Tuo labiau, kad per tuos metus aš nesėdėjau vien tik tarp pampersų, perskaičiau įvairių profesinių knygų, padėjau kurtis ir vystytis kelioms įmonėms.
O dėl mamos laiko su vaiku - nebūtinai tai geriausia vaikui. Na, emociniu požiūriu galbūt neginčijamai geriausia, bet lavinamuoju - ne visada. Ir aš pati ne iš tų mamų, kurios geba visapusiškai užsiimi su vaiku. Bet tiesiog mes neturime kitos galimybės, kaip tik auginti pačios.
Na o dėl išmokų man irgi nepatinka tie mamų sambūrių akių draskymai, kad dabar vargšes mamas skriaudžia. Žinoma, liūdna, kai sąlygas pablogina, tačiau...
Kita vertus, nemanau, kad vaiką auginančiai mamai neturėtų mokėti 100% algos. Ar ji turi mažiau išlaidų, ar šeimos paskolos sustabdomos, ar šeima mažiau valgo, ar turėti vaiką - bausmė? Tik nesuprantu valdžios požiūrio, kodėl auginanti vaiką mama dar negalėtų ir užsidirbti iš šalies, turi gyventi vien tik iš pašalpos? Daugelis dalykų, susijusių su motinyste, yra nesuderinti tarpusavyje ir nuolat kalbama tik apie atostogų trukmę bei pašalpos dydį. Ne tame esmė!

Ieva
2010 09 20 20:20

O siaip aciu, Austeja, uz superinius apibendrinimus. Super. Jauciu kaip grizta noras gilintis i edukologija :) ir gal naujai ja atrasti...

Aukse
2010 09 20 17:41

As labai dziaugiuosi galedama buti su dukryte visa si laika. Ir mes nesedime namuose. ISnaudojame laika. Yra mamu klubai, visokios mokykleles, edukaciniai zaidimai, grojame dainuojame namuciuose. Tad cia nuo mamos priklauso, ar ji uzsidarys namuose (nes jos tikrai niekas neuzdaro) ar ne. As visa si laika stengiausi semtis ziniu motinystes srityje, ir kadangi esu pedagoge tai tiesiog esu siuo metu persimetusi i seimos pedagogika, ir dziaugiuosi ka per tai gavo mano dukra ir as pati. O valstybei esu be galo uz toki remima ir kad galiu juo pasinaudoti.
O kad Amerika ir UK neskiria tam prioriteto, tai belieka tik apgailestauti. Sumaterialejimo amzius daro savo. Tad labai svarbu vertybes ir poziuris asmeninis.
Del darbuotoju iskritimo. Taip, as nebeginejau i darba ir neklausinejau kaip kam sekasi. Del to, kokia diskriminacija ir neteisybe teko patirti dirbant valstybineje mokykloje del savo nestumo man atsoko noras ilgam ten rodytis, nors savo darba myliu labai. Ir noriu pridurti, kad ir darbdaviai galetu pvz. pasveikinti su vaiko gimimu ar pasiteirauti kaip sekasi (tad tiesiog yra dvi puses)

O del darzeliu esmine problema yra ligos. Sitoj vietoj kiek zinau tikrai yra tyrimai, kad vaikas ypac neatsparus pirmus keleta metu. O su musu klimatu, neuzsigrudinimu ir jei tik vaikas silpnesnis, tai ir kamuojasi ir jis, ir tevai.
Maniske jau nuo pradziu pastebejau, kad yra jautri sveikatos prasme, kai tik dygsta dantys, silpsta imunitetas, tad gerai, kad budama kartu ir pastebejusi pirmus simptomus iskart galiu pult gydyt ir issigydome per kelias dienas. Bet ta gali daryti tik budamas kartu su vaiku.
Del tyrimu. Apie zala tyrimu nerasta? O apie nauda? Nes man atrodo, kaip gerb.prof.Aramaviciute (ir ne tik) sakydavo, kad kas liecia ugdyma, yra labai sunku pamatuoti tam tikrus dalykus. O ir patys tyrimai juk tiek niuansu turi. Be to, kazkaip pagalvojau, kad juk vienas vaikas mokysis mokykloje, kuri orientuosis i asmenybe, ne i zinias, bet nieko nepasieks (gal reiktu sakyt nenugyvens laimingo gyvenimo), kitam pavyks tai padaryti, ir lygiai taip pat valstybinej mokykloj, orientuotoj i zinias, vieniems tai pavyksta, kitiems - ne.
Del mociuciu. Ju yra visokiu. As is pradziu ir turejau si sindroma. O dabar niekam isskyrus savo mamai (net jai mieliau nei vyrui) nepalieku vaiko, nes zinau, kad ja bus ir pasirupinta, ir ji bus mylima (ir turiu pasakyti, kad nesvarbu man pedagoginis aspektas sitoje vietoje kolkas).
Del finansu kai yra bankiniai isipareigojimai, prisiimti pries atsirandant vaikams, o viso gyvenimo tikrai neapskaiciuosi, kuriu sumoki pvz. 1500, tada dar reikia pavalgyti, apsirengti, masinai islaidos, komunalai, netiketos islaidos, o patikimai auklei ar i privatu darzeli vesti reiktu 1500 lt, tai paprasta matematika, tad ne ik dvieju tevu minimumu neuztenka, bet ir vidutiniskai neuztenka uzdirbti. Tad ir sukasi zmones kaip jiems pavyksta, leidzia ten kur priima, kad ir nera kokybes, stengdamiesi isnaudoti visa kita su meile, dziaugsmu ir t.t.
O guodzia viena psichologo straipsny skaityta mintis, kad santykiu kokybe nepriklauso nuo praleisto laiko su vaiku kiekybes!

Tad as nesu ta, kuri nuspresciau, kaip yra geriau ir teisingiau, man atrodo svarbiausia viska daryti su meile kiek imanoma, net jei kartais neturime pasirinkimo, iesko(ki)me iseiciu.
Tiesiog pradekime nuo saves.

Aukse
2010 09 20 17:39

Daug pasisakymų:) Aktuali tema:) Bet problemos tos pačios: Olga kalba apie darbdavių požiūrį, Mi, laura - apie valstybės, Edita - apie mus supančių. Pritariu Aušrai, kad šeima niekam neturi teisintis, jei vienaip ar kitaip apsisprendžia. Suprantu lauros argumentą, kad atsišviežinti jau dirbusiam yra lengviau, nei naujam įsivažiuoti, tačiau darbdaviui DAR geriau yra įsivažiavęs darbuotojas, ar ne? Laste, man tas niuansas, kad negalima dirbti auginant vaiką...užmuša. Apie kokį verslumo skatinimą ir šeimos-darbo derinimą gali tada būti kalba?

Austėja Landsbergienė
2010 09 20 17:06

na del kvalifikacijos tai man atrodo jei aisku augint 2 viena paskui kita tai 4m daug. O siaip man rodos labiausiai priklauso nuo darbo(kas jame dedasi:) pvz bet kokia buhalteres kvalifikacija net ir nebuvus atostogose jokiose per viena mokesciu reforma vis tiek visus priverte is naujo gilintis. Na gal darbe kur reikia igudziu kazkokiu fiziniu ar pvz kur informacija greitai keiciasi-bet juk tai daugiau pasikartojimo klausimas. Nes grojant kvalifikacijos korta tada jau ir vasaros atostogos galetu pakenkti:)
as manau kad tai kas vadinama kvalifikacijos praradimu daugiau susije su tuo kad pasikeicia mamos prioritetai ir fizines galimybes buti darbui atsidavusia ir 'available' n+k valandu. (aisku as nezinau kokie tyrimai ir ka konkreciai sako siuo klausimu). Visa kita-isibegejimo ir atsisviezinimo klausimas kas bet kuriuo atveju ivyksta greiciau nei su visai naujai priimtu darbuotoju.

laura
2010 09 20 16:29

Na į klausimą apie kvalifikacijos praradimą per tą laiką, manau, žiūrint ką dirbi. Man pvz. baisoka bus grįžti į darbą (sūnui jau 1,5m.) dėl visai kito tempo ir dalies kvalifikacijos netekimo. Tačiau jau dabar galėčiau eiti dirbti, o sūnų leisti į darželį, bet neapsimoka finansiškai ir vaiko tokio dar nepriima. Tokia esama politika.
O dėl darželio lankymo, tai šiandien kaip tik su sūnumi praėjome pro darželio kiemą ir girdėjau varliukų chorą (turbūt mažiausiųjų grupė užsisriūbavo vienas paskui kitą) vat tada tikriausiai mamoms ir suskausta širdis. Manau, tai yra laiko klausimas dėl buvimo namuose trukmės. Jei būtų bent daugiau darželių mažiesiems pvz. nuo 1,5m. atsirastų ir vedančių. Ir jei būtų galima dirbti puse etato esant motinystės atostogose, kol kas kiek žinau negalima. Turi arba dirbti arba būt remiamas.

lastas
2010 09 20 15:47

Ohoho, kokia tema, kiek komentaru :)) Irgi norėjau pritarti Austėjai ir niekaip nesuprantu nepatenkintų mamų sambūrio, atakuojančio politikus dėl išmokų... Žinoma, gal ir norėtųsi sėdėti su vaiku ir 2 metus, ir ilgiau, bet juk pasaulis tuo nesibaigia.. pritariu Austėjai dėl kvalifikacijos: bent jau mano atveju, tikrai žinau, kad abu vaikai "atėmė" po gerą gabalą smegenų, darbinių žinių, įgūdžių; gerai, kad su pirma dar mokiausi, tai kažką po to išmokau, kaip bus dabar - nežinau :) kai kam nors pasakau, kad grįžtu į darbą po 1,4m. dėl kvalifikacijos, dažnai lieku nesuprasta ir tada pati pradedu stebėtis, kokie žmonės protingi...

DaliaMa
2010 09 20 15:23

Faktiskai ir emociskai visiskai sutinku su MI :). Edita, koks kieno reikalas kada tu pradesi leisti vaika i darzeli..Tik seima gali tokius reikalus spresti. Jei jau nusprendete, tai mesk is galvos visu moralizavimus. Tu visiskai neprivalai teisintis:). Mano Rugilei irgi tik 1,3, bet smagiausiai kas ryta i sodeli jau zygiuoja :).

Aušra
2010 09 20 15:12

sveiki, sutinku su visais austejos argumentais ir teisingai akcentuojama probkematika. Is savo asmenines patirties papildyciau kad idarba isejau po 1m. ir susiduriau su paprasta fizine problema-kadangi iki 2m vaikas keldavosi po 4-5 kart (jau ir neamaitinant) tai fiziskai nusistekenau sveikata-nei is manes mama nei darbuotojas. O juk dar ir nakciai aukles nesamdysi net jei ir gali sau leisti o vaikas toks kur adaptuojasi be problemu. Tai vat tik kaip zinot nuo kada tie mazyliai normaliai miegos :) be abejo galimybe dirbt ne visa diena padetu ir siuo atveju.
Kita LT problema-tai kad dabar sistema praktiskai keiciama nuolat ir tai vercia mamas labai nesaugiai jaustis. nes jei zinotum kad bus taip ir ne kitaip tai nebutu tiek purkstavimu ir nepatenkintu. Juk pvz moterys advokates negaudavo praktiskai nieko bet planuoja zmones taupo ir vis tiek ggimdo. Tuo tarpu pastaruoju metu sukurta iliuzija kad mamos svarbu jumis pasirupins-o paskui atima kaip vaikui saldaini ir dar neuztikrina kad ir kitokio maisto bus (kalbu apie darzelius nuo 6-12men.)

laura
2010 09 20 14:11

Mes ketiname Eleniukę leisti į darželį, tiksliau Vaikystės Sodą apie metukų laiko. Tie, kas tai sužino taaaaaip pašiurpsta! Į darželį??? Atrodo, kad sakyčiau, kad išsižadame vaiko :( ir dar būna klausimas: tai tu jau nori grįžt į darbą??? tipo kokia tu bloga mama! ir nors aš puolu pasakoti, kad dar į darbą neisiu ir, kad lankysime abi, kad nepaliksiu taip iš karto vienos.. vis tiek į mane lieka nukreiptas toks įtarus žvilgsnis ir žinau, kad blogai galvoja.. Tai dabar jau sakau, kad mes pora kartų per saviatę abi lankysime būrelį darželyje :D kad mažutė turėtų galimybę pabendraut su vaikais. Šitas pasakymas visai neblogai sueina :)

dėl darbo. Man šitas sustojimas gyvenime, motinystė yra nepakartojimas. Tai tarsi antra paauglystė, kai gali persvarstyti, ką iš tiesų nori gyvenime veikti ar nieko neveikti. ir aš žinau, kad dirbti noriu, bet jaustis morališkai kalta darbdaviui, kad vaikai man visada bus svarbesni tikrai nenoriu :( tad lieka galvoti kuo užsiimti pačiai.. nes deja dažnai klientas dėl sergančio vaiko ar pan. yra žymiai supratingesnis negu darbdavys. Bet aišku, jeigu iki kol mažei sueis 2 m. nieko neišsivystys tiek, kad būtų pakankamos pajamos, tai teks grįžt..

dėl kitų žmonių auklėjimo. Tai man nepatinka, kai vaikus augina močiutės. Pamenu, kai mano mama pasakodavo, kokia bloga mano močiutė, nes nepasilikdavo manęs sergančios. Jetus, aš tik dabar suprantu, kad savo sergančios pupulės niekam negalėčiau palikti :( arba palikus dirbti tikrai negalėčiau, nes nuolat galvočiau apie ją..
Nepatinka ir kai vaikas paliekamas auklei. Ir aš nenorėčiau didžiosios savo atlyginimo dalies mokėti auklei, nes likusieji pora ar keli šimtai tikrai nėra mano buvimo su mano vaiku kaina. Aišku, suprantu, kad galbūt visai kitaip yra kai moterys gali uždirbti kelis tūkstančius..

atsiprašau, kad čia taip išsiplėčiau :/

Edita
2010 09 20 13:55

Aš šiuo klausimu irgi jau seniai išsidiskutavusi iki perdegimo, bet... vėl užsidegiau :)

Man veidmainiška atrodo visa ta deklaruojama "šeimos politika", kurios vienintelis tikslas - uždaryti moterį namuose, kuo ilgiau, ir kad tik ji iš ten, ginkdie, nepakrutėtų, tuo pačiu nei cento neinvestuojant į tik popieriuje egzistuojantį "infrastruktūros kūrimą".

Todėl turim, ką turim - darželius, į kuriuos leidžiant nemažai tėvų tas kaltės jausmas ir apima, tik, deja, pasirinkimo galimybės nėra didelės, nes atsimuša į finansus (kelis vaikus į privačias įstaigas išleist - nemenkas iššūkis ir tiems, kurie daugiau nei minimumą gauna), o į valstybinius-tarybinius, kaip žinia, irgi konkurencija didelė.

Aš už tai, kad kiekvienas galėtų rinktis, kas jo šeimai geriausia - bet ne už tai, kad valdžia (valstybė) pirštu parodytų, kas gera ir teisinga. Man sėdėti namuose dvejus metus neatrodė nei gera, nei teisinga, nei vaikams, nei man pačiai, todėl grįžau į darbą po metų. Ši riba man ir atrodo protu suvokiama :)

Vieno tik nesuprantu, kodėl "sėdėjimas namie" valstybės yra gausiai finansuojamas, tuo tarpu šeimos ir darbo derinimas - menkai. Beje, tos, kurios nesėdi tiek, kiek valstybė liepia, yra finansiškai "nubauduojamos", šita dalis man išvis mažiausiai suvokiama :D

Atleiskit, kad taip beveik nevaldant emocijų :)

Mi
2010 09 20 13:55

Beje, apie darbdavių požiūrį į dirbančias mamas.
Istorija Nr. 1: Kuomet sūnus susirgdavo, pakaitomis su vyru imdavome nedarbingumo lapelį: vieną kartą jis, kitą kartą aš, arba imdavo tas, kuris tuo metu galėdavo. Vyras problemų darbe dėl to niekada neturėjo, o man net veiklos vertinime vadovas prikaišiojo neatsakingą požiūrį į darbą, nes net 2 (!) kartus per metus turėjau nedarbingumo lapelį (po 7 dienas).
Istorija Nr. 2: grįžusi iš motinystės atostogų, turėjau pereiti į kitą skyrių. Prieš sugrįžimą nuėjau susipažinti su vadovu. Pirmasis klausimas buvo: ar turite vaikų? Atsakiau, kad turiu sūnų, kuriam 2,5 metų. Manęs paklausė, ar dažnai jis serga. Atsakiau, kad ne.
Manęs nesiteiravo nei mano išsilavinimo, nei darbo patirties, nei kvalifikacijos ar kalbų mokėjimo.
Susidaro įspūdis, kad turiu jaustis kalta, kad turiu vaiką. Ar tai yra normalu? Mūsų valstybėje, pasirodo, taip.

Olga
2010 09 20 13:54

Giedre, JK pradėjo diskutuoti, nes ES privertė. Gi ir tame interviu bando pasakyti: čia mūsų vidinis reikalas. (Mat nuo 2011 (jei neklystu, reiktų dar pasitikslinti, nuo kada tiksliai) ES valstybėse negali būti trumpiau, nei keturi mėnesiai.

Olga, dabar suprantu. Ir pritariu. Jei man reikėtų rinktis, tai tikrai pasirinkčiau šeimą. TIesiog manau, kad darbas - kaip tas Coelho aprašytas - yra guminis kamuoliukas, kuris gan lengvai atšoka, o šeima - stiklinis ir neatšoks ir antro šanso gali ir negauti...

Austėja Landsbergienė
2010 09 20 13:53

Miela Austėja, turėjau omenyje ne tai, kad susvetimėjimas priklauso nuo to, kada vaikas išėjo į darželį. Aš turėjau omenyje tai, kad nemažai tėvų (tokių pažįstu labai daug, nors vežimu vežk), turėdami galimybę patiems auginti vaikus namuose, sąmoningai ,,numeta“ juos kitiems (auklėms, seneliams ir t.t.), grįžę iš darbo nori pailsėti, malasi su vaikais po namus kiekvinas sau, neskiria vaikams deramo dėmesio, tikisi iš auklių ar darželio auklėtojų, kad jų vaikus auklės ir ugdys jos, o tėveliai tik ateis pasidžiaugti. Suprantu, kad ir karjera, ir darbas yra svarbu, bet aš asmeniškai šeimą iškeliu į pirmą vietą.

Olga
2010 09 20 13:46

Nežinojau, kad UK moka motinai darbdavys, o ne valstybė per kokią soc. draudimo sistemą... tad juolabiau valstybė galėtų prisidėti prie tų atostogų pailginimo, jeigu jau jie pradėjo diskutuoti ir mano, kad ilgiau pasilikti su vaiku yra prasminga. Svarbiausias žodis yra JEIGU :) Beje, UK gimstamumas yra gana aukštas, gal dėl to jie labai nesirūpina jo didinimu. Įdomu, kiek tą gimstamumo lygį padidina imigrantai, ypač iš buvusių kolonijų? Kita vertus, gal nemaža dalis bričių pasilieka namuose ilgiau, kadangi vyrai pajėgūs išlaikyti šeimą vieni?

Giedre
2010 09 20 13:44

Giedre, dėl išlaidų gynybai: jeigu pažiūrėtumėme į JAV, tai ten visi lopšeliai ir darželiai galėtų būti nemokami, o mamos būti su vaiku bent jau tiek, kiek pas mus! Deja, prioritetu tai nebuvo ir abejoju, ar kada bus (nors JAV ir švietimui išleidžiama suma yra įspūdinga) :(

O šiaip, manau, Lietuvoje (ir tikriausiai Latvijoje) esame atsidūrę užburtame rate. Tiesiog darželiai yra tokie, kad ir atrodo, jog vaikas vargšas, kad turi į jį eiti. Čia, kaip sakant, ir yra šuo pakastas, o ne tame, kad apskritai mažo vaiko neverta leisti :( Tačiau tai turi būti įvardinta ir įvardinta tinkamai:
Problema Nr.1: Darželiai ne tokie, kokius mes, tėvai, norėtumėme matyti;
Problema Nr.2: Net ir į tokius darželius sunku pakliūti (o apie tuos geruosius tai išvis nekalbu...), todėl tėvai tiesiog neturi pasirinkimo ir džiaugiasi apskritai vietą gavę - ką jau ten pradėsi kalbas apie kokybę :(
Problema Nr.3: Labai sunku (net dažnai neįmanoma) derinti šeimos ir darbo dėl nelankstaus darbo grafiko ir dėl neigiamo darbdavių požiūrio.
Ką dar galėtumėme įvardinti?
Beje, ačiū už komplimentą Vaikystės Sodui!

Austėja Landsbergienė
2010 09 20 13:19

Giedre, ne valstybe tas 8 savaites moka, o darbdavys. Man rodos, kompensuojama kazkiek, bet tikrai ne 100%.

Tiesiog cia tokia politika/poziuris, kad vaikas - tevu rupestis, o ne valstybes. Nes su gyventoju prieaugliu problemu jokiu nera, norit vaiko - sukites patys :)

Ziu
2010 09 20 13:18

Aš esu ta mama, kuri sėdi su vaiku jau du metai ir tai greičiausiai patys laimingiausi metai mano gyvenime... Prieš tai buvo maždaug dešimt metų darbo, darbovietė ir kolektyvas nuostabus, atlyginimas geras ir darbas tikrai patiko:) Aš suprantu, kad mano kvalifikacija greičiausiai krito, bet pagalvojau, kad tai turbūt vienintelis šansas gyvenime skirti vaikui tiek laiko ir kada nors galiu dėl to pasigailėti. Plius antrus auginimo metus tam tikra prasme paskyriau ir antram vaikeliui, kurio dabar laukiuosi...
O pirmą vaiką pasiskaičius Austėjos straipsnių nusprendžiau leisti į darželį 2 metų (anksčiau galvojau, kad ir toks vaikas dar per mažas). Gal net dar anksčiau būčiau pradėjusi vedžioti į darželį, jei Vaikystės sodas jau būtų veikęs. Dabar patekom į valstybinį (turėčiau džiaugtis), bet patikėkit, pirmi įspūdžiai labai labai prasti. Nesiplėsiu daug, nes tikrai skaudi tema. Jokiu būdu nebūčiau laiminga, jei tokio lygio įstaigoje būtų reikėję palikti metinuką vaiką. Taip kad kol nėra normalių darželių, o kiti vaikai iš viso nepatenka į darželius, tai tie du metai atrodo visai prasmingi.
O kas dėl UK, tai užtenka pažiūrėti į jų išlaidas gynybai http://www.ukpublicspending.co.uk/uk_defence_spending_30.html#ukgs302, kad tie 2,5 mlrd svarų atrodytų gana kukliai. Tokia valstybė tikrai gali sau tiek leisti. Drįsčiau spėti, kad net daugiau galėtų...

Giedre
2010 09 20 13:11

Jurgytuk, AŠ stebiuosi :) Tai aš gi jau vat treti metai karksiu apie tai, kad reikia statyti darželių, reikia sudaryti sąlygas derinti darbą ir motinystę (va, jau kelios pasisakė apie nepatenkintus darbdavius :( ) ir t.t. ir pan. Aš manau, kad labai daug tėvų norėtų savo vaikus leisti pusę dienos. Ir juk jau ir Ziu, ir aš minėjau apie tokias galimybes ir JK, ir Belgijoje.

O dėl kvalifikacijos - įdomi būtų asmeninė nuomonė. Aš suprantu, jei eigoje yra tobulinamasi, neprarandamas ryšys su darboviete ir pan. Tačiau man teko girdėti istorijų, kai darbdavys parašo mamai, o ji atrašo - aš auginu vaiką :) Tas pats darbdavys sakė, kad ir per pusmetį įvyksta daug pokyčių, tai būtų gera žinoti, kad buvusiam (ir būsimam) darbuotojui tai yra bent jau minimaliai įdomu :)

Ziu, man atrodo, kad dėl visų socialinių garantijų tai visada geriau valstybiniame sektoriuje dirbti. Ta prasme, kad atlyginimai gal ir mažesni, nei privačiame, bet socialinės garantijos dažnai geresnės :)

Austėja Landsbergienė
2010 09 20 13:04

Galiu uz save atsakyti, kodel man atrode, kad vargsas vaikas, mazas leidziamas i darzeli. Kas ryta begalines isterijos anksti keliant, dar didesnes asaros paliekant darzelyje, pakartotinis bliovimas, kuomet pervedamas i budincia grupe (kadangi pas mus taip "puiku derint" motinyste ir darba, vaikas beveik kasdien darziuky budavo nuo 7 iki 19 val.). Sie 3 bliovimo epizodai, nieko gero neduodantys nei mano, nei jo savijautai, nepaisant to, kad per diena darzelyje jis jausdavosi visai gerai, man suteikdavo galimybe sakyt "vargsas vaikas".

PlanetaX
2010 09 20 13:00

Zinau, kad spaminu as cia (atsiprasau!), bet manau reikia prideti, kad JK ir nuo darbovietes daug kas priklauso. Na maniskej, pvz, yra tos 8 savaites 100%, o tada dar kazkeliolika - 50%. Situ atveju gerai valstybiniam sektoriuje dirbti.

Ziu
2010 09 20 12:45

Įdomu, kad argumentai prieš susiveda tik į biudžeto skylę.. :)
Iš tikrųjų jau pavargau ir skaityti kokia aš nekvalifikuota, iškritusi iš darbo rinkos ir šiaip.. biudžeto švaistytoja, siurbėlė, erkė. Tuoj gėda bus kam pasakyt, kad auginu vaikus jau ketvirtus metus "sėdžiu" (mat - ATOSTOGAUJU :D ) namie. Ir neprieštarauju vaikučius leisti į lopšiukus daržiukus, tiesą sakant turiu svajonę, kad galėčiau eiti į darbą nuo tarkim 9 valandos, palikusi vaiką lopšelyje, o darbą pabaigti apie 14 val.-15 val. ir keliauti su savo vaiku namo. Ak, pas mus taip neįmanoma?? O kodėl TUOM niekas nesistebi???

Jurgytukas
2010 09 20 12:43

Man sunku įsivaizduoti metinuko vedimą į darželį...
Gal dėl savo karčios patirties... pradėjom leisti dar dvieju metukų neturintį sūnelį į darželį, bet per pusmetį realiai jis darželį lankė gal kokį mėnesį..nes nuolat sirgo... nors iki darželio beveik nesirgdavo... nuolat biuleteniai, nepatenkinti darbdaviai...
galimybiųsamdytis auklę visai neturim dėl finansinių įsipareigojimų bankui, dėl žymiai sumažėjusių atlyginimų ir pan...

Tai kažkaip matyt tiesą sako tie gydytojai, kurie rekomenduoja vaiką į darželį leisti nuo 3 metukų, kai jų imunitetas jau sustiprėjęs...

kas iš to,jeigu formaliai vedi į darželį, o praktiškai sėdi namie su vaiku ir dar suki galvą, ką daryt, kad neišmestų iš darbo (nes kaip žinia, šiuo metu į kiekvieno darbo vietą yra po kelis pretendentus)...

Nors jau antrus metus jau norėjosi ištrūkt į darbą, į visuomenę, bet kai vaikas tiek sirgo, tai vis pagalvoju, kad geriau dar būčiau neskubėjus į darbą...

Rooti
2010 09 20 12:40

Braske, labai suprantami Jūsų argumentai. Dėl auklės atlyginimo: aš manau, kad auklės atlyginimas turėtų būti panašus į darželio auklėtojos, nes tėvai iš auklės tikisi (turėtų tikėtis :)) daug daugiau konkrečiai savo vaikui, nei iš auklėtojos. Be to, auklė yra su vaiku ir kai jis serga (taip pati rizikuodama užsikrėsti), ir gamina jam individualiai maistą, ir individualiai auklėja, lavina, moko, veža į parodas, būrelius ir t.t. ir pan. Ar taip yra - jau kitas klausimas. Bet aš bent jau manau, kad auklė turėtų būti daugiau individualus pedagogas, o ne sauskelnių keitimo, maisto sudavimo ir į lauką išvežimo mašina :)

O dėl darželių pritaikymo - būtent! Jei jie būtų, tai, manau, daug mažiau mamų būtų namuose kiek tik gali, nes dabar, manau, dažnai tai yra ne pasirinkimo, o būtinybės klausimas.

Olga, norėčiau Jums paprieštarauti: susvetimėjimas tikrai nepriklauso nuo to, kada vaikas išėjo į darželį. Yra mamų, kurios niekada nedirba, o ryšio nėra. Viskas priklauso nuo to, KAIP yra būnama su vaiku. Man neatrodo, kad mano vaikai puls mane žudyti, o su jais buvau 4, 6, 7 ir 13 mėnesių. Beje, vaikų tėtė, kuris liko po manęs (išskyrus Vilhelmą ir Gertrūdą) puikiausiai tvarkėsi ir irgi nemanau, kad ir jam bus už tuos kelis mėnesius nukirsdinta galva. Čia, kaip sakant, yra per daug kintamųjų, kad vien fizinį mamos buvimą su vaiku taip sureikšmintumėme! O ar smagu - jau kita kalba :) Čia jau, kaip sakant, ne universalu, o individualu.

Ziu, man irgi žiauriai atrodo kūdikėliai...kaip vaikų namuose. :( Dėl to man taip ir patinka ta pirmųjų metų galimybė!
Dėl kainų: lopšeliai Belgijoje kainuoja nuo 500 iki 1000 eurų mėnesiui. Vidutinė alga - 2000 eurų. Vadinasi, mokytojas 100proc pakloja už darželį pusę savo algos. Ir, kaip sakant, po trijų mėnesių motinystės atostogų :(

daiva, palietėte kitą skaudžią temą - darbdavių požiūrį. Aš asmeniškai manau, kad, pakeitus darbdavių požiūrį, galima būtų kalbėti ir apie palankesnę vaikų auginimui aplinką. Ar Jums taip neatrodo?

Austėja Landsbergienė
2010 09 20 12:38

Ai beje dar idomumo delei galima priminti, kad JK nera tokio dalyko kaip dekretines atostogos. Kai pasipasakojau, kad mano drauge jau nuo 6.5 nestumo menesio nejo i darba - buvo daug O_O :) O cia eina i darba kol paeina, kai jau nebepaeina - pradeda tikset motinystes atostogos.

Ziu
2010 09 20 12:31

Atsisakem aukles paslaugu, kai vaikui buvo 2,5, nes pasidare sunku finansiskai. O po to prasidejo kitos problemos: daznos ligos ir stresas man ka daryti, su kuo palikti vaika, kai serga. Deja darbdaviam nepatinka, kai darbuotoju vaikai daznai serga,kaip tada? Vis tik as manau, kad vaikui su mama geriausia iki dveju metu arba darbadaviai turetu atlaidziau ziureti i mamas auginancias vaikus.

daiva
2010 09 20 12:17

Na jei ka tai JK darzeliai irgi ranka ir koja kainuoja. Pvz mano kolege uz darzeli sumoka apie 60% atlyginimo, o kita laukiasi dvynuku ir nezino, kaip reikes issimoket.. Uztat labai daug pagimdziusi iseina dirbti part-time..
Bet man tai kazkaip baisu skaityt skelbimus prie darzeliu, kad priimami vaikai nuo triju menesiu.

Ziu
2010 09 20 12:16

Aš su sūnumi namuose praleidau 2,5 metų. Tada man tai atrodė labai daug, o dabar galvoju, kad kvaila buvau, reikėjo negrįžti į darbą ir pabūti namie su juo iki 3 metų. Aš pasisakau už ilgesnes atostogas, jei tik įmanoma. Aišku, kiekvienoje šeimoje savo aplinkybės, kai kurios mamos turi palikti savo vaikučius auklėms ir lėkti į darbą, mokslus ir t.t. Visko šiame pasaulyje būna. Bet man labai gaila, kai kelių mėnesių mažiukai paliekami auklėms, nes vaiką prižiūrinti mamytė (rečiau - tėvelis) jaučiasi nevisavertė, neidama į darbą, jai trūksta bendravimo su žmonėmis, nėra kur pasireikšti ir t. t. (aišku, aš kalbu apie tuos tėvelius, kurie turi galimybę būti namuose su vaiku, bet to atsisako sąmoningai). Jei tėvai sąmoningai taip elgiasi, tai tuomet manęs nestebina, kad žmonės Lietuvoje susvetimėję, vaikai žudo tėvus, tėvai - vaikus, suaugę vaikai neaplanko tėvų ir t.t. Man atrodo, kad pačiam auginti savo vaiką - didžiausia privilegija: matai vaiko pirmuosius žingsnius, pirmąjį dantuką, išgirsti pirmąjį žodį. Aš labai džiaugiuosi, kad visais šiais dalykais galėjau pirmiausia pasidžiaugti aš, o ne auklė.
Dar kartą pabrėžiu: kiekvienoje šeimoje yra savo aplinkybės, bet aš nė už ką neatsisakysiu laimės PAČIAI auginti savo vaiką.

Olga
2010 09 20 12:10

Auginu 1,2 men. vaika. Uzdarbiauju namuose nuo tada, kai mazajam suejo 7 men. Man ZIAURIAI truksta bendravimo/isejimo i kontora/veiklos/kazko daugiau nei vaiko (myliu ji beprotiskai, bet esu is tu mamu, kurios neapsiriboja vien tik juo) - man reikia ir "ten, uz namu duru" esancio pasaulio...

Bet, manau, kad mamos buvimas su vaiku namie yra tiesiogiai susijes su atsakymu i klausima - o kas bus toliau. Jei yra pritaikyta socialine struktura (valstybiniai lopseliai, pvz.) - kodel gi neleisti vaiko i juos? Bet ka daryti tiems, kuriu i darzeli nepriima, o ju seneliai gyvena kitame mieste arba negali sau leisti aukles ar privataus darzelio? Gal klistu, bet nemanau, kad auklei normalu atiduoti visa savo atlyginima. Na, atlyginimas atlyginimui nelygu, bet as tikrai nemanau, kad aukles darbas kainuoja tiek, kiek universiteto destytojos, pvz.

Braske
2010 09 20 11:56

daiva, aš manau, kad gerai auklei yra normalu atiduoti ir 100proc atlyginimo! Auklė - didžiulė prabanga. Čia tik Lietuvoje iškreiptas požiūris į aukles (gal dėl to, kad jos - dažnai to darbo atlikti nekvalifikuotos močiutės???). Kai samdėm Mortelei auklę, mes jai mokėjom daugiau, nei tuo metu uždirbdavo mano mama (valstybiniame sektoriuje).

Prisimenu, kaip kartą su brite kalbėjome apie aukles. Ji sakė: gerą auklę gali samdyti tik labai labai turtingi žmonės. O šiaip kokia au pair tai tinka tik jau ūgtelėjusiems ir į darželį-mokyklą einantiems vaikams kaip pagalba namų ūkyje :)

O jeigu būtų priėmę į darželį? Būtumėte vedę? Gal iš tiesų geriau per šiuos metus už visus tuos pinigus būtų statę darželius? Kad bent kelių tūkstančių tėvų prašymai priimti į darželį būtų patenkinti... Nes dabar man visos tos kalbos apie šeimos ir darbo derinimą - kai neįmanoma gauti vietos darželyje, o mamos dvejus metus augina vaikus namuose po to negaudamos vietos darželyje ir...vis vien turėdamos ieškoti išeities, ką daryti - atrodo nerimtai.

Austėja Landsbergienė
2010 09 20 11:24

As pasisakau uz dvejus metus su vaiku. Pirmaji vaika auginau iki metu, nes toks buvo istatymas, o po to samdziau aukle, nes i lopseli niekas neprieme ir 50% atlyginimo atiduodavau auklei. Ar tai normalu? As manau, kad pats tinkamiausias laikas vaikui keliauti i darzeli dveji metai, todel labai dziaugiuosi, kad dabar jau yra tokia galimybe su vaiku buti iki 2 metu.

daiva
2010 09 20 11:08

 

2015 m. sausio 28-ąją dr. Austėja Landsbergienė Šiaulių Universiteto bibliotekos konferencijų salėje, ves seminarą "Kaip mokyti vaiką laikytis taisyklių?", tad mielai lauksime jūsų atvykstant. Bilietus įsigyti galite čia : (spustelkite) dr. Austėjos Landsbergienės seminaras Šiauliuose