Apie erkes jau diskutavome, kai buvau rašiusi apie vakcinas. Prieš važiuodama į Lietuvą mąsčiau, ką daryti, nes abi mergaitės nuo erkinio encefalito nėra skiepytos (berniukai – skiepyti). Tiesa, jau minėjau, kad Mortą būčiau vakcinavusi, tačiau Belgijoje šios vakcinos nėra, nes, anot mūsų pediatrės, čia nėra erkių, o jei ir yra viena-kita, tai jos neužkrėstos jokia liga. Taip ir likome be skiepų.

O tos erkės…prikibo! Pirmoji prikibo Mortelei. Kad jūs žinotumėte, kaip aš išsigandau! Širdis į kulnus nukrito. Gerai, kad Gabrieliaus bočius pasakė, kad toji erkė dar nebuvo įsisiurbusi, o tik jau taisėsi. Ją ištraukus, neliko nė žymės, tačiau vis dar stebiu mažę…ir net neabejoju, kad – kai tik bus galimybė – skiepysime. Antrą kartą šitaip išsigąsti neturiu nė mažiausio noro!

Sakysite, kad tiesiog taip atsitiko? Ką gi, po kelių dienelių valgome ir…Gabrieliaus mama pasilenkia prie Vilhelmo. ERKĖ GALVOJE!!! Toji jau neblogai įsisiurbusi, pastorėjusi. Šakės. Ačiūdiev, berniukai skiepyti! Kaip tik probočius buvo išvažiavęs, baisiai lijo…mus į ligoninę – kur erkę ištraukė – nuvežė probočiaus brolio žmona.Dabar, kaip sakant, Vilhelmą stebi mano mama (juk nuo Laimo ligos skiepo tai nėra!).

Kur visa tai įvyko? Prie to paties ežero, kur ir Trakų pilis. Per tris dienas.

Taigi, mielieji…išvadas darykite patys.

Taip pat noriu pasidalinti erkinio encefalito paplitimo Lietuvoje žemėlapiu, kurį man atsiuntė A, nes buvome apie jį kalbėję. Ir šiaip tas internetinis tinklalapis man patiko, nes daug naudingos informacijos.

Nuotrauka: d_vdm „Teek-Tick”