Straipsnis iš žurnalo “Mažylis”

Manau, kad gydytojas auginant mažus vaikus yra bene svarbiausias asmuo, su kuriuo konsultuojasi tėvai. Taigi, mano manymu, jį rinktis reikia atsakingai. Augustas gimė, kai mes dar gyvenome Antakalnyje. Taigi nuėjau į Antakalnio polikliniką „apsižiūrėti“. Nors tuo metu jau buvo atsidariusios privačios klinikos, tačiau juk ir privačiose dirba tie patys žmonės, kurie dirba valstybinėse! Taigi man norėjosi užrašyti vaiką ten, kur VISADA galėsiu nuvesti – nesvarbu, kokia bus mūsų šeimos finansinė padėtis. Antakalnio poliklinika man patiko. Visų pirma, ten dirba nemažai gerų specialistų. Tai aktualu, jei vaiką siunčia pas specialistą – nereikia važiuoti niekur kitur. Taigi, gimus Augustui, užsirašėme pas gydytoją, kurią rekomendavo šalia esančioje suaugusiųjų poliklinikoje dirbanti vyro teta. Pirmą kartą susitikę sužinojome, kad ji buvo ir mano vyro gydytoja vaikystėje (jis užaugo Antakalnyje)! Dabar Augustui beveik šešeri ir nė karto nepasigailėjome, kad būtent su ja bendradarbiaujame. Man maloniausia, kad turiu telefoną ir bet kada galiu paskambinti. Tai aktualu ypač dabar, kai auginame trečią vaiką – daugumą vaikų ligų pažįstame „iš patirties“, tai tik pasitiksliname, o į polikliniką jau nebeskubame…Su Morta paskutinį kartą buvom tik prieš Kalėdines šventes! Tačiau – kad ir kaip pasitikime savo gydytoja – stengiamės pasikonsultuoti ir su kažkuo iš šalies. Dažniausiai tai būna mano pusseserė – gydytoja pediatrė rezidentė. Nepaprastai smagu turėti tokį artimą žmogų, kuris gali patarti nors ir vidurnaktį…Ir ne tik patarti, bet ir budėti prie sergančio vaiko (kai mūsų abu berniukai sirgo plaučių uždegimu, mus išleido iš ligoninės sirgti namo, tačiau su sąlyga, kad pusseserė bus šalia). Šiaip renkantis gydytoją, manau, svarbiausia, kad būtų bendra filosofija. Jeigu jūs nenorite duoti vaikui antibiotikų vos jam apsirgus, o gydytoja tai rekomenduoja – bus emocinis diskomfortas; jei jūs manote, kad kūdikį reikėtų maitinti iki metų, o jūsų gydytoja mano, kad motinos pienas nuo šešių mėnesių vaikui nebevertingas – vėlgi nebus malonu.Taipogi pagal savo gydytojų rekomendacijas renkamės ir specialistus. Taip vaikai atsidūrė ir pas Ališauską, ir pas Žitkauską…Vieną kartą ėjome be rekomendacijos (beje, į privačią kliniką!) ir diagnozė buvo neteisinga. Gerai, kad nepatikėjom vienu vieninteliu daktaru, nes būtume vaikui dar ir žalos pridarę. Po to su nauja (jau teisinga) diagnoze grįžau į tą centrą ir pakėliau pūgą!

Taigi mūsų visi trys vaikai oficialiai yra pas gydytoją, kuria iki šiol esame labai patenkinti. Neoficialiai dar mus gydo mano pusseserė. Taigi bent jau dvi nuomones turime visada. Jei jos sutampa, žinome, kad darome tai, ką ir turime daryti! ! Jei reikia specialisto, pasitikime šių dviejų žmonių rekomendacijomis. Tačiau svarbiausia turbūt yra pabrėžti, kad tikrai neiname pas bet ką ir netgi nuėję aklai nepasitikime. Kaip sako vienas mano labai mėgiamas priežodis: pasitikėk, bet tikrink!