Jei vaikas naktį prabunda.

Parašyta 2010 Spalio 31 d.

Prieš porą dienų konsultavau draugus, ką daryti, jei vaikas naktį prabunda. Tiesa, jų situacija ypatinga (vaikas ne tik atsibunda, bet ir bijo), tačiau beveik visi mažų vaikų tėvai susiduria su situacija, kai vaikas naktį prabunda! Yra dvi besipešančios stovyklos: 1) eiti pas vaiką ir 2) neiti pas vaiką.  Kurie teisūs?

Vieni sako, kad vaikas niekada neišmoks savarankiškai užmigti, jei pas jį skuosite kaskart jam prabudus. Vadinasi, reikia pratinti kuo anksčiau. Iš pradžių duoti 5min raudoti, o kitą dieną - 10min ir taip ilginti intervalus, kol vaikas išmoksta užmigti savarankiškai.

Kiti mano, kad šis metodas yra žiaurus, kad vaikas išmoks pats užmigti tada, kai ateis laikas.

Kelios nuomonės:

"Pas sūnų bėgdavau kaskart, kai jis prabusdavo. Jam treji, ir jis vis dar nemoka prabudęs savarankiškai užmigti. Dukrą pratinau užmigti nuo pat pradžių. dabar jai beveik metai, ir ji prabudusi puikiausiai užmiega pati! Be to, rytais ji būna daug geresnės nuotaikos - tikriausiai todėl, kad būna pasiilsėjusi!"

"Noriu, kad mano vaikas jaustųsi saugus ir žinotų, kad visada esu šalia. Jie juk auga taip greitai! Man gera, kad aš galiu jį paguosti. Juk pasaulis toks naujas, didelis ir nejaukus...ir vien tik mama gali suteikti jam tą saugumą!"

"Mano dukrai septyneri. Kai ji buvo kūdikis, jokiu būdu nenorėjau, kad ji pasijustų nesaugi, todėl kaskart pas ją bėgdavau. Jai septyneri metai, ir ji vis dar neužmiega, kol aš neglostau jai nugaros. Man patinka tai daryti ir man patinka, kad jai patinka, tačiau kartais tiesiog norėčiau ją pabučiuoti ir uždaryti miegamojo duris! Tai, kad nebėgi pas vaiką kaskart nereiškia, kad jo nemyli!"

Mūsų kaimynai Belgijoje savo vaikučius iš savo miegamojo iškėlė, kai jiems buvo 3 mėnesiai. Ir tada išmokė (?) ir užmigt savarankiškai. Prisimenu, kaip susitikome prie gyvatvorės, ir ji sako: super! jau ramiai išsimiegu! O aš savo tuo metu metinukę Gertrūdą maitindavau N kartų per naktį!

Kaip jums toks faktas: vaikui, kuris sveria daugiau, nei 5.5kg, nebereikia naktinių maitinimų. Jeigu didesnis vakas 2val ryto rėkia, vadinasi, tai jau yra išmoktas elgesys, ir jūs jau ramiausiai galite jam išmokti nusiraminti savarankiškai! Be to, jeigu jau paimate vaiką pamaitinti, tai tik nesupkite jo, kad užmigtų. O jeigu užsnūsta valgydamas, tai švelniai pažadinkite prieš guldydami į lovą, kad užmigtų savarankiškai. (Bandžiau šį triuką su saviškiais...po poros kartų nusprendžiau, kad nukelsiu šią problemą ateičiai :D) Be to, kad vaikas nesumaišytų dienos su naktimi, dieną reikia migdyti šviesoje, o naktį - tamsoje (ir jokių ten naktinių lempelių!).

Nežinau, kaip jums visi šie patarimai, bet aš  vis dažniau pagalvoju, kad gal tikrai reikia truputuką labiau atsipalaiduoti? Čia, aišku, dieną aš taip galvoju! Jau kelios naktys kaip Gertrūda sugalvoja pas mus ateiti vidury nakties, apie 3val ryto. Prieš keletą dienų pagalvojau, kad į savo lovą neimsiu, geriau nueisiu pas ją ir palauksiu, kol užmigs. Kadangi iki trečios valandos darbavausi, nebuvo sunku nueiti pas ją jai prabudus. Gulėjau, gulėjau...miegas pradėjo imti...o Gertrūda sau šypsosi, mane glosto, apkabina...galų gale smigo. Grįžau į savo lovą triumfuojanti: cha, dabar jau ramiai miegosiu iki ryto! Tik pradėjo lipti akys, spėkite, ką pro miglą užmačiau tarpdury? Gal būčiau pagalvojus, kad čia prieš-užmigiminis miražas, bet jį tuoj pat išsklaidė: nuoliu pas mamyyyyytę! Viskas, aišku, baigėsi miegojimu mūsų lovoje, nes jau antrą kartą eiti ir rangytis į Gertrūdos lovą (ar tuo labiau ant grindų šalia) neturėjau nė mažiausio noro! Štai taip ir išmiegojome mūsų lovoje penkiese: Gabrielius, aš, Gertrūda, ponis ir kupranugaris (pastarieji yra ne iš mažųjų, tačiau Gertrūda juos abu atsitįsė!). Ryte galvojau: blyn, jei būčiau ją pusės metų pripratinus miegoti pačią, tai dabar būčiau rami kaip belgė! Kita vertus, kai ji šiąnakt vėl atėjo, apsivijo kaklą savo minkštutėmis rankutėmis, prisiglaudė prie žando, pabučiavo ir pasakė: liabai myliu mamytę...pagalvojau, kad aiiiiiiii, mat jį šunes tą miegojimą, jis daug daugiau mielas, nei ne!

O kokios mintys užklysta jums?

Nuotrauka: Lestat's Cute Little Toes by therapycatguardian



Pamenu, ir as meginau "stebuklingus" triukus, bet sirdis is kart pasake, kad negerai. Kaip sako mano filisofijai labai artimas amerikieciu pediatras Sears: juk negali buti gerai tai, pries ka priesinasi 90 procentu mamu intuicija - palikt vaika issiverkt ir uzmigs. Niekas taip gerai nezino, kas "tinka" vaikui, kaip mama. Be abejo, vaikai prie visko pripranta ir su viskuo susitaiko, bet kokia kaina. Apskritai, daugelis patarimu siais laikais skirti palengvinti greiciau tevu, o ne vaiku kasdienybe.

Ramune
2012 01 23 00:42

Viktorijai

As nieko nemokinu visu pirma :) Kol kas esu vieno vaiko mama, bet manau ateityje turiesiu ir daugiau. Kaip bus tada - nezinau, bet antra vaika tikiuosi tureti kai pirmoji, bus pakankamai protinga ir savarankiska, kad butu galima susitarti. Visiskai sutinku, kad ne visus vaikus pagal viena kurpaliu aukleti, o svarbu atsizvelgti i tai kas vaikui geriausia. Mano seimoje vieno sukirpimo auklejimas labai nepasiteisino, kadangi turiu daug broliu ir seseru, tikiuosi isvengti tu klaidu ir nesuteikti savo vaikams tokio skausmo. O kol kas darau taip kaip liepia sirdis ir sveikas protas, o ne teorijos :)

Milda
2010 12 11 23:08

jo, mums irgi buvo migdymasis etapais :)
1) žindoma, mano lovoje (iki 1,5 m.)
2) lovelėje šalia, laikant ranką, dainuojant, pasakojant pasakas
3) lovelėje šalia, nelaikant rankos ir tyliai:)
4) savo kambaryje, sėdint kambaryje
5) savo kambaryje, atsibučiavus ir uždarius duris :) (čia man buvo visiška euforija, nes iki 2 metų niekaip nebuvo įmanoma pačiai vienai jai tokiu būdu užmigt)

šiaip į savo kambarį išsikraustė labai lengvai, labai patiko kad aplinkui jos žaislai, jos daiktai. :) būdavo, kad verkdavo naktį. spėju, kad kažko išsigąsta ar susapnuoja. ir dabar dar kartais būna, bet jau labai retai. į lovą pas mane praktiškai niekad neateina, tik pavirkauja, jei ką susapnuoja. paprastai prašo įjungti lempą koridoriuje ir toliau miegam.

kissa
2010 11 28 19:00

Mildai.
Gražios ir teisingos tavo mintys, bet... Yra vienas didelis BET. Tu vaiką turi vieną ir visos tavo aprašytos idėjos ir veiklos būdai yra veiksmingi tuomet, kai turi vieną vaiką. Deja, visos protingos tezės ir visi suvokimai susilaukus antro kažkaip išgaruoja :) Nes du rėkia, du klykia ir dviem vienu metu reikia tėvų dėmesio. Arba trys, kai turi tris vaikus :D

Man labai patinka Austėjos kažkada "Mažylyje" parašyti žodžiai, kad pirmagimis yra eksperimentinis vaikas :D Aš asmeniškai esu visą teoriją susikūrusi apie pirmagimius, o jei dar tas pirmagimis yra vienturtis, o jei dar berniukas... Na čia mano aplinkos pavyzdžiai privertė tam tikras išvadas pasidaryti, bet čia kita tema gal kada kokį kitą kartą :D

Visos mes mamos būname labai gudrios pirmą ir vieną vaiką augindamos. Man būna labai smagu klausytis, kai mane, daugiavaikę mamą, vaikų auginimo moko vienturčių mamytės :D :D :D Smagiausia tai, kad aš irgi buvau lygiai tokia pati gudri, kai vieną teturėjau. Kai susilauki antro, gudrumas išgaruoja, atsiranda sveikas protas. O susilaukus trečio apskritai suvoki, kad kas tinka su vienu, gali kenkti kitam.

Viktorija
2010 11 28 17:32

tevai zinoma neturi atiduoti viso savo gyvenimo, nebent vaikuciui ligoniukui to reikia, bet pastebejau, kad jeigu jautriai reaguoju i dukros poreikius, kad ir ta pati nora zaisti kartu, nesioti ar miegoti ir neleidziu jai ilgai prasyti, viskas trunka max 5 min. ir dukra jau zaidzia viena laiminga, patenkinus artumo, ar bet kuri kita savo poreiki, o as be ypatingu pastangu, galiu toliau uzsiimti savo veikla :) Bet tur teisi, kad mama geriausiai jaucia savo vaika :)

Milda
2010 11 27 09:43

Kažkaip smagu, kad vis kyla minčių šia tema...ir vyksta amžina diskusija! Kita vertus, vakar sėkmingai užmigau Gertrūdos lovoje, nes jai, man grįžus, būtinai reikėjo, kad migdytų mamytė :D Aš tai grįžti prie minties, kad reikia atsipalaiduoti :) Kraštutinumai niekada nėra gerai: nei tada, kai vaikas šaukia sau vienas be galo be krašto, o tėvai neateina jo priglausti, nei tada, kai tėvams "važiuoja stogas" nuo to, kad nebeturi nė nago juodymo plyšelio sau! Laikausi pozicijos, kad mes su vaikais turime gyventi KARTU: bendrystėje, draugėje ir paramoje, o ne atiduoti savo gyvenimą vaikams. Lygiai taip pat yra ir su miegu (beje, ir su visu kuo kitu): jeigu neabejoju, kad tai yra teisingas sprendimas TAU, tai dažniausiai - kad ir ką kas sakytų - ir yra geriausias sprendimas!

Austėja Landsbergienė
2010 11 26 14:10

Kristina, Gabriele BT - visai su jumis sutinku. Vaiku spichika laikui begant vis tvirteja ir jis vis maziau pavargsta, tad ir tarpai tarp miegu vis ilgeja, o kai vaikas pradeda daug judeti pats ir pailgeja. Labai gerai ta pastebiu. Miegojimas nuo gimimo iki dabar keitesi kas koki menesi :)))

Aukse - mes gyvename lygiai taip pat :) ir manau, kad laimingas vaikas - besalygiskai mylimas vaikas.

Kazkada teko ziureti laidu cikla "bringing up baby". Verkiau, pykau, keikiausi - nesuvokiu tokio ziaurumo. Mano drauge pasake, kad suagus ir pamacius ta laida tevus nusautu..... Na tai irgi ziauru.

Milda
2010 11 26 12:59

Man tai labai keista, kad suauge zmones gali buti skirtingi ir tai labai gerai, o vaikai turi buti visi vienodi - augti ir elgtis, kaip raso knygos, sako kaimynes ir t.t. I tokius argumentus as neturiu atsakymo ir kartais bijau, kad tik pirstu pasukiosiu ir nueisiu :)))
Visi yra skirtingi. VISI. Vieni vaikai uzmiega vieni, be jokiu "dresavimu" ir ismiega visa nakti, kiti gi to padaryti negali ir jiems tevai privalo padeti. Cia kazkuri mama sake, kad "neateinu, tai nereiskia kad nemyliu" - idomu, ka galvoja vaikas, kuris prabudes nakti saukia mama, bet niekas neateina...... Vaikai per gyvenima prisigaudys kruvas baimiu. Parsines kompleksu is darzelio, mokyklos ir pan.... Bukit mamos protingos ir bent jau namuose sukurkit vaikui saugia ir jaukia aplinka ir nereikalaukit is jo, to kas nebudinga tam tikram vystymosi etapui. Verksmas juk vienintelis budas nekalbanciam mazyliui skubiai informuoti tevus, kad kazkas nutiko ir labai svarbu, kad savo pojuciais jis pasitiketu. As auginu 11 men. dukryte ir per tuos menesius buvo visko ir miegojimo tik ant ranku, valgymo kas pusvalandi, bet VISKAS PRAEINA :))) ir dabar turiu linksma, smalsia mazyle su charakteriu ir jau asmenybe, kuri nebijo miegoti viena ir savo lovytej (ten ji issikrauste pamazu pati), verkia labai retai :)) neauginu sau marionetes, ka daznai pamirsta tevai kisdami vaikus i visokius remus, "dresuodami" ir pan.
Pasakymas, kad vaikas uzlips ant galvos - labai jau pavirsutiniskas.... Vaikai neatejo i si pasauli musu kankinti, dazniausiai reikia pazvelgti giliau, kad suprastume oziu, baimiu ar pykcio apraiskas. Jei taip galvoja suauges ir protaujantis zmogus - labai stebiuosi, kodel jis tada vaiku susilauke ir pasmerke save tokiai kanciai :DDD
Svarbiausia suprasti, kad vaiku nervu sistema susiformuoja pilnai tik apie 16 metus, o iki metu yra labai labai pazeidziama. Nieks nevyksta be priezasties, todel butina uztikrinti vaikui meile apsupta kudikyste :)) vaikai i kuriu poreikius neatsisaukiama, gali nustoti pasitiketi suaugusiais, ypac tevais ko pasekoja tampa uzdarais, nepasitiki savimi ir t.t. (blogybiu daug) :(((
Siek tiek vyresni vaikai gali sapnuoti kosmarus. Kartais net negali numanyti, kas suveike mazoje galveleje ir regis pats nekalciausias kiskutis is prekybos centro ar filmuko, gali virsti monstru. Jokiu budu negalima niekuo gasdinti siekiant "isaukleti" - vilkais, raganom...
Maniskes miegas labai priklauso nuo musu dienos. Nemegstu sedeti namie, tad stengiames kuo dazniau is ju istrukti ir nuo dienos intensyvumo labai priklauso, kaip miegosis ta nakti. Nepaisant dienos ivykiu, visada labai padeda mazi ritualai. Gerai isvedintas kambarys, valanda iki miego jokio televizaoriaus, didelio triuksmo, ijungtas lopsiniu komopaktas, maudynes, pasiglostymai ir tada 15 min. maitinimo ir vaikas luzes. Daznai keldavosi kas valanda, maniau kad kazkas negerai, gal pienuko nebeuztenka, bet paskui supratau, kad jai tiesiog isdziusta burna. Dukra miega issiziojusi, o atsikelusi tiesiog atsigeria ir miega toliau. Padejo oro drekintuvas :))) keliasi gerokai reciau!
Mintys kiek trukineja, nes dukra jau pradeda pati vaikscioti ir nuolat kabinasi i kelnias, stojasi ir reikalauja eit tapu tapu - suprask, pasivaikscioti. :)) Pabaigai noriu pasakyti, kad zinojimas labai islaisvino mane ir leido i daugeli erzinanciu reiskiniu zvelgti ramiai, suvokiant juos kaip neisvengiamus vaiko vystymosi etapus. Viskas praeina ir vaikai galiausiai iseis is namu ir tik nuo musu santykiu su jais priklausys ar jie mokes myleti, atjausti, gyventi. Ugdymas - sunkus ir atsakingas darbas, teikiantis begalo daug dziaugsmo :))

Milda
2010 11 26 12:41

Savo vieneriu metuku mazyle migdau glostydama ir buciuodama delniuka, ji ismiega savo lovyteje nuo 21 val iki vidurnakcio, taciau prabudusi nebemiega, kol nesulaukia manes - tuomet miegame kartu. Nesiskundziu, man patinka snausti apsikabinus ja. Bet kartais noretusi snausti apsikabinus vyra:) Na, gal uz 18 metu?:))))))))))

Laisku is Pieno namu autore
2010 11 24 16:53

Gal jau ir velokai perskaiciau komentarus, bet noreciau ir as si ta papasakoti. Turejom panasias bedas panasiame amziuje kaip ir Edita UV, tik ne 4 kartus, o lygiai 3 miegodavo dienos miego; tai kai jau visai "nusibaigiau" nuo tu migdymu, netiketai padejo isvykimas pas uosvius (o jie pas mus toli gyvena), kurie neturejo tuo metu atskiros vaikiskos lovytes ir is kaimynu pasiskolino supama lovele (kuri buvo didesne nei musuose parduodamos). Tai buvo tikras issigelbejimas mano rankoms: atsisedai salia, pasupavai lovyte, uzmigo, pasiimi skaityti knygu, megzti, ar ausinuku, palinguoji lovele jei pradeda zirzti, ir toliau sau miega, o mamai langva. Tokiu budu miego trukme pradejo ilgeti, o kiekis - trumpeti. Po supamos lovytes, mazdaug nuo metu laiko pradejo sekti vaikiska lovyte pristumta salia tevu lovos. Idomumas buvo tureti savo pagalve, butent pagalve ir priviliodavo i lovele, praejo noras buti supamam. Taciau iki pat dabar (o dabar mums 1 m ir 10 men) naktimis (o diena mes jau miegame darzelyje, ir be jokiu problemu!) tebeturime ta pacia beda kaip ir JulijaN - uztenka man atsibusti, ir po kiek laiko atsibunda mazasis ir iesko kur mamyte... baisiausia, jei prireikia nakti man, atsiparasau, bet nubegti i tualeta - kyla isteriskas klyksmas. Va cia musu didzioji beda. NEzinau kuo tai paaiskinti, bandom teisintis kad cia ejimo i darzeli adaptacijos periodas, ziuresim kas bus toliau... Gal dar kam panasios bedos kaip mums ir JulijaN? Parasykit kaip tai iveiket?

Gabriele BT
2010 11 18 11:11

Kristina, kiekviena mama stebi ir zino savo vaika. Pas mus pavyzdziui buvo taip:
0-2men. miegojau su dukra kartu ant sofos pas ja kambary
3-7men. perkeliau i lovyte ir stebejau ar jai patinka ten miegoti. Patiko. Tad persikeliau atgal pas vyra i miegamaji, kur atsisedus lovoj galejau matyt dukrytes lovyte
7-9 vel miegam kartu ant sofos nes lovytej per mazai vietos, pabunda ir klykia bandydama apsiversti nakti
10-1.5metu: miega naujoje normalioje lovoje, daug maz puikiai :) neskaitant visokiu dantu dygimu tarpu
18men. -miega manieze ir migdosi jame pati (visiskai savo noru)
19-iki dabar: pas mociute budama miega manieze, namuciuose is triju lovu renkasi tevu lova. Tad miegame arba trise siuo metu, arba dviese (kai tetis isvykes). Kadangi aji yra ypac jautrus baimems metas tai as tik uz tai, kad ji jaustusi saugi. Kai nunesu i jos kambary esanti manieza, nakti pabudusi klykia taip, kad sirdi skrodzia. Nezinau, kokie ziaurus turetu tokiu atveju buti tevai, akd ignoruotu.
O siaip paskaicius pasisakymus, ryskeja tendencija manyti, kad vaikas dar budamas kudikiu jau yra didelis ir turetu atsiskirti nuo mamos, nebenoreti pieno, miegoti kaip suauges ir pan. O vaikai dar saves kaip atskiro asmens ne nesuvokia...mama jam yra kaip jo ranka ar koja.
MAn tik neseniai atejo suvokimas, kad nesvarbu, ar vaikas zindomas ar girdomas misiniais, ar miega kartu su tevais ar atskirai, svarbu, ar tai jis patiria su meile. Nes juk musu pipirai labiausiai jaucia viska.

aukse
2010 11 06 00:08

Egle, aciu uz straipsniuka. Nerealiai tiksliai aprasyta, as 100% sutinku, kad atskirti maziukus menesiuko ar dvieju yra ZIAURU! Jau uztenka, kad siuolaikineje visuomeneje vaikiukai atskiriami nuo tevu vos suejus metams, ar dviems, ar trims, ir leidzia didele dali dienos visokiose istaigose, ka jau bekalbeti, kai 2 men leliukas "treniruojamas" kad pazaistu vienas, kad miegotu vienas, kad supuotusi vienas ikistas i supynes. . .
As daznai zoologijos sode stebiu gorilas, ir gorilu mamytes ne sekundei nepalieka vaikiuku goriliuku, kol tie goriliukai patys nenori atsiskirti nuo mamu. Visa visuomene visada kartu. :)

JulijaN, taip, as manau kad vaikiukai labai jaucia mamos ir nuotaika, ir atsibudima. As irgi esu ta pastebejusi.

Maniske irgi turejo laikotarpi, kai diena miegodavo po 30-40 minuciu kokius 4-5 kartus. Kazkaip po to pamazu miegelis pasikeite i 3, po to 2 kartus. Man atrodo visai normalu. . .

kristina
2010 11 04 20:14

Edita UV, oi, tikrai, atsiprasau. "Veiksmo" perskaiciau kaip "verksmo" :).

JulijaN
2010 11 04 14:04

Straipsnis į temą:
http://www.psychologytoday.com/blog/moral-landscapes/201011/are-you-treating-your-child-prisoner

Eglė
2010 11 04 11:35

Ačiū visoms parašiusioms :)
JulijaN, gal ne taip supratot, gal aš kažką ne taip parašiau. Neverkia mano mažoji tarp miegojimų. Ji tas 2-2,5 val. užsiėmus. Verkia tik jau kai bandau eksperimentuoti ir palieku lovytėj pačią užmigt. Bet finale vistiek supu, nes negaliu klausyt tiek verkimo, kaip manau ir bet kuri mama :)
O dėl mišinuko.. tikrai valgo ne todėl, kad tik skanu. Kitą kartą neįkiši, tad jei būtų skanu tai niekada neatsisakytų :) Aš taip galvoju..
Jau kelios mamos parašė, kad situacija tokia pati. Vadinasi normalu :)

Edita UV
2010 11 04 10:48

Kiekvienam savo bėdos. Su pirmu vaiku (kai jam apie 6 mėn. buvo) irgi buvo laikotarpis (gerai, kad tik kokį mėnesį trukęs), kai sūnus dieną miegodavo 5 kartus po 10-15 min. Mano stogas tuo metu tikrai "važiavo". Po to viskas apsivertė. Nuo metų, kai baigiau maitint, apskritai su miegu (nei dienos, nei nakties) problemų nebuvo. O va su antru vaiku, kuriam 2 metai, miego problemos nesibaigia. Dieną miega jis gerai ir ilgai (tiek namie, tiek darželyje), o va naktį ... Būna naktų, kaip kad šiandien, kai kėliausi tik tris kartus. O būna naktų, kad kilnotis tenka ir 10-15 kartų. O po to eiti į darbą :). Ir miega vaikas atskiram kambary, ir nežindomas nuo metų, ir pas mus lovoj nemiega (nenori :)). O va neramiai miega ir tiek, tai kažką susapnuoja, tai gerti (vandens) užsinori, tai čiulptuko prireikia, tai šalta, tai karšta ir t.t.t.t. Nereaguot į naktinius verksmus negaliu, nes tame kambary miega dar ir kitas vaikas, kuris nori ir kuriam reikia išsimiegot.

Vi
2010 11 04 10:48

Nors kol kas turiu tik vieną vaiką ir negaliu palyginti, bet jaučiu, kad kiekvienas vaikas yra labai individualus: vieni lengviau, kiti sudėtingiau išsiskiria su tėvais naktį.

Mano vaikas paguldytas į lovelę pats nenusiramina ir neužmiega, todėl ir neverčiu to daryti, t.y. paguldome į lovelę tuomet, kai užmiega ant rankų arba lovoje šalia mūsų.

Jeigu paryčiui prabunda, niekaip pati nenusiramina lovelėje, todėl tenka arba pasiguldyti pas save, arba leisti užmigti ant rankų ir vėl įkelti į lovelę.

Stengiuosi pajusti, kaip geriau yra vaikui ir nebūtinai tai sutampa su tuo, kaip mums tėvams būtų "patogu". Galvoju, kad negali būti universalių taisyklių, kiekvieni tėvai geriausiai jaučia savo vaiką, kas būtent jų vaikui yra geriausia.

Suma sumarum, vadovaukitės savo intuicija.

Gintare
2010 11 04 10:40

Dalia, misiniu maitinami kudikiai, misinio nori, tada kai yra alkani, o ne del to, kad jie saldus ir gargus. Jei jau taip, tai ir motinos pienas labai gardus. Skaiciau LLL straipsni apie tai, kaip buvo apklausti jau kalbantys ir vis dar zindomi vaikai. Tai jie sake, kad mamos pienas jiems skanesnis ir uz ledus, ir uz sokolada :).

JulijaN
2010 11 04 10:36

Edita UV, sakyciau normalu, kad jusu dukryte miega po 45 min. kelis kartus ped diena. Bet, kad tarp miegojimu verkia istisai, kaip rasote, tai keista. 8 menesiu kudikius jau turetu dometis aplinka, zaisti, ne tik verkti. Pienas kudikiui iki 1 metu yra pagrindinis maistas, koses - tik papildomas maitinimas, todel as jusu vietoj duociau misinio ir diena, o kad mazai suvalgo kosiu visai nesijaudinciau. Nors apie misinius nelabai galiu patarineti, nes maitinau tik krutimi. Kiek pamenu mano kudikelis 8 menesiu amziuje, labai nedaug tu kosiu suvalgydavo, o 10 menesiu buvo dviem savaitem visai ju atsisakes ir nieko, dazniau kruti siulydavau, svoris augo.
As esu gal is tu laimingu mamu, nes mano sunus nuo penkiu menesiu diena miegoti gali 4 valandas. Aisku, dazniausiai pabudinu anksciau - po mazdaug 3 valandu. Dabar jam 15 menesiu, vis dar zindau, todel naktimis esu ne itin laiminga mama :(. Jei pabunda 3 kartus tai dar nieko, bet jei daugiau, tai rimtai susinervinu ir paskui jauciuosiu visiskai neiissimiegojus ir pikta. Tai man, tiesiog neisivaizduojama, kaip kitos mamos gali zindyti 8 kartus per nakti ir issimiegoti. Gal mano problema ta, kad negaliu zindyti miegodama, visada laikiu, kol mazylis pabaigs zisti, kad galeciau patogiai isitaisyti ir miegoti. Be to jei pabundu nakti kelis kartus, tai paskui isvis negaliu uzmigti kelias valandas. Bet palikti vaika rekti, na nepriimtinas man tas variantas... Nors dabar bandau, nesokt tik jam suverkslenus - kartais veikia. Bet jei verkslena kiek ilgiau, tai nelaukiu, kol isireks. Va taip ir kankinames. Laimei, buna ir geru naktu :).
Dar pastebejau viena idomu dalyka. Buna, kad atsibundu nakti - visiska tyla. Ir po kokios gal minutes, mazius pradeda muistytis, o paskui ir verkti. Ir taip nuo gimimo. Tiesiog jis net miegodamas jaucia, kada as nemiegu, matyt is pasikeitusio kvepavimo, nes dazniausiai atsibudusi stengiuosiu visiskai nejudeti. Tai taip iseina, kad jeigu as miegu blogiau ir atsibudineju, tai ir vaikas miega blogiau ir atsibudineja. Gal dar kasnors pastebejote toki reiskini?

JulijaN
2010 11 04 10:21

Mano dukryte taip pat ilgai per diena gal tik pora kartu po 30 min numigdavo. Beveik nemiegodavo diena, o nakti taip pat keldavosi istisai. Buvau labai labai pavargus ir issekus. Nuo mazdaug metuku viskas apsiverte, pradejo po 2 val pietu ismiegot, o nuo 2 metuku isvis naktimis be problemu miega ir diena pietu 2 val numiega. Tik su uzmigdymu problema. Nemoku pietu miego be krutis uzmigdyti. Nakti be problemu, ismokyta, o diena jai sviesu ir nejaucia poreikio miegoti.

Laura
2010 11 04 01:16

Mišinukai saldūs, gardūs , todėl jų ir norima.
O ta situacija, kai vaikas zyzia, alpsta ir neužmiega, gerai pažįstama. Čia jau kas stipresnis -- paprastai tai būna vaikas.

Dalia
2010 11 04 00:17

Edita UV, oi pažįstama man ta situacija su dieniniu "miegu". Ir kiek nervavausi, kiek skaičiau, ieškojau informacijos, visokius būdus išbandžiau - nu NIEKAS nepadeda. Va TOKS vaikas, ir viskas :) Pas maniškį užburtas laikas buvo 30 min - na, po to kartais pavykdavo dar užmigdyti žindant arba supant, bet trumpam. Dievaži, kartais iki ašarų privesdavo - va, kitos mamos gali pailsėti 3-4 val per dieną, o mano erkė niekaip man ramybės negali duoti :))) Nu bet... išauga tie vaikai... Dabar jau būna ir valandą pamiega, oho kiek spėju padaryti per tą laiką ;) O ir miegas tik vienas per dieną belikęs. Ir su antru vaiku, jei taip pat miegos, žinau kad nieko nedarysiu kitaip, tik jau nebeieškosiu "stebuklingų" receptų vaikui "pataisyti", o tiesiog midysiu kaip pavyks, ir nebesinervuosiu kad vaikui kažkas blogai.
Ir dėl naktinio miego tas pats... Visokių etapų praėjom, ir labai gerų, ir labai blogų :) Pradžioj palaikiau tą stovyklą, kurie vaikus rikdo ir mokina savarankiškai miegot; paskui persimečiau į priešingą stovyklą ir dabar bėioju kai tik suverkia :) Ir matyt liksiu antrojoj stovykloj. Kas iš to, kad išsimiegi per naktį, bet jautiesi kalta, kad palikai tokį mažutį, bejėgį, išsigandusį verkti vieną tamsoj? Man jau geriau mažiau pamiegoti, už tai kaip būna saldu, kai prasibudęs pasišaukia mamą, stipriai stipriai apsikabina, pabučiuoja ir tada jau ramiai vėl griūna miegot... Ir pastebėjau, kad geresnis ar blogesnis maniškio miegas priklauso visai ne nuo mano elgesio - kaip aš ten jį migdau, supu-nesupu, maitinu-nemaitinu, o nuo jo savijautos - po blogųjų etapų arba liga išlįsdavo, arba dantis koks prasikaldavo pagaliau.
Ir dar - maniškis labai anksti pradėjo kalbėti, tai jau praktiškai nuo metų laiko gali pasakyti, kas jam blogai. Nu ir nei karto nebuvo atsibudęs šiaip sau, kad mane panervuot :) Pasako, jei kažkur skauda; pasako, jei kas nepatogu; paprašo valgyt, jei alkanas (nors seniai perkopė 5,5 kg :) o vis tik - išalksta, nu ir ką jam padarysi); vieną kartą išsigandęs rodė į lempą ir klausinėjo, kieno ten akys... O kartais pašoka iš miegų paskendęs ašarose ir verkdamas "mama dingo!!!" Nu žinot, aš irgi kartais apsisapnuoju, kad tai jis dingo/numirė ar pan., ir pabundu apsiverkus - ir visai nenorėčiau tada būti palikta viena kambarį, kad išmokčiau savarankiškai užmigti.

manjana
2010 11 03 16:11

sakot paguldyk ir užmigs.. na, maniškei tai tas negalioja. Ji gali alpti miegu, zirzti, verkti, bet nesiguls šiaip ir negulės, jeigu nemaitini. Tad mes va kitaip negu žindant ir neužmiegam nei dieną, nei naktį..

Edita
2010 11 03 13:39

Danguole, na va viskas kaip pas mus :)
Dalia, labai ačiū už patarimus. Dieną supu visada, bet ne todėl, kad aš sugalvoju, kad va tau atėjo laikas miegot. Ji žiovauja, trina akis, zirzia ir viskas netinka, bet nemiega. Bandžiau ją palikt nemiegančią, galvojau vistiek nulūš, bet praėjo 30 min zirzimo ir neužmigo. Vistiek supau. Ji varliukė žino, kad gali būt pasupta :) O aš nebeturiu kantrybės visko klausyt ir supu. Faktas, kad aš čia blogai darau, bet nežinau kaip pakeist situaciją.
Naktimis ji pradėjo keltis nuo 6 mėn kai pradėjo gert mišinuką. (nuo 2 iki 6 mėn miegodavo nuo 22 iki 6 val). Dabar dieną jai jo neduodu, nes tada nebevalgys košių. Geria per dieną tik vandenį. Tai gal su tuo mišiniu atsigriebia naktį, nes IŠ TIKRŲJŲ nori valgyti? Gaila, kad mūsų gydytoja nėra tokia, su kuria būtų galima pasitarti :(

Edita UV
2010 11 03 12:48

Ir kaskart dieną supat? tai gal vertėtų nesupti? Nes dabar atrodo, kad dieną ją specialiai migdot -- taip susidarė sąlyginis refleksas, o ji turėtų migdytis tik tada, kai iš tikrųjų pati to nori. Kita vertus, susidaro įspūdis, kad jūsų dukrelė miega tiek, kiek reikia, tik tas miegas neištisinis, trumpas, todėl ir dažnas. Kiek pamenu, dabar kaip tik toks amžius, kai dieninis miegas keičiasi. Mėginkit ištempti didesnius intervalus tarp dieninio miego ir jos nemigdyti supimu. Jei užsimano (bet pati) miego, paguldykit, bet nemigdykit. Gal pagulėjusi užsimanys atsikelti, taip ir ištemps ilgiau nemiegojus. Pailgėjus intervalams tarp dienos meigo, gal ir naktį ilgiau išmiegos ir nesikels kelis kartus. Žinoma, toks dirbtinis režimo keitimas gali pareikalauti daug nervų ir laiko, nes atsiras "ožiukų" ir pamanysit, kad jau geriau ankstesnis režimas, nes taip jums pačiai lengviau.

Dalia
2010 11 03 11:53

Edita UV, maniskiui beveik 9 men, miega dienos metu tris kartus ir panasiai po 45 min, kartais jei lauke tai viena miega ismiega net kokias dvi val. jei vaikas aktyvus dienos metu, manau, nereiketu pergyventi. kiekvienas vaikas kitoks, nera vienos taisykles visiems. bet visada galit pasikonsultuoti su seimos gydytoju :)

Danguole
2010 11 03 11:34

Dar negaliu pasidalinti patirtim, kokia čia dalinasi mamos, nes mano dukrytei tik 8 mėn., bet labai visų čia rašiusių prašau man parašyti ar normalu, kad mano mažoji miega per dieną 4 kartus "pietų" miego po 45min - 1 val.? Kas sužino, labai stebisi, kad ji "ištraukia" tik 2-2,5 val. nemiegojus. Naktį keliasi 2 kartus gerti mišinuko (apie 01:30 ir 05:00). Tada atsikelia apie 8 ir prasideda tas režimas 2 val. veiksmo, 45 min miego ir vėl tas pats iki 21:30. Kol buvo labai maža, nekreipiau dėmesio, o dabar mėnesiai bėga ir nesimato, kad kas nors keistųsi. Pietų užmiega tik supama, nakčiai kartais nereikia supt, paguldom ir užmiega, bet retas atvejis. Aišku prie supimo patys pripratinom, bet kaip su tuo dienos miegu? Ar ir jūsų vaikiukai tiek miegodavo ar miegodavo kartą bet 2 val. ir ilgiau?

Dar kartą atsiprašau, kad nelabai į temą, bet gal atsiras norinčių atsakyt :)

Edita UV
2010 11 03 11:16

O man atrodo, kad labai duag kas nuo vaiko būdo priklauso ir dar tėvų norėjimo elgtis taip, kaip tuo momenu yra patogiau.Su pirmaisiais vaikais problemų nebuvo, bet su pagraduke -- pakankamai. Iki kokių 7 metų ateidavo naktimis ir dar iki šiol ateina ir nori, kad pabūtume, kol užmiega. Nervino, bet nuolat nešioti atgal į lovą nesinorėjo. Kai pagalvoji, juk anksčiau po 2 ir net tris vienoje lovoje šeimos narius miegodavo, ir nieko blogo nenutiko :) tad atsipalaiduokit, ateis laikas, ir vaikai atsikirs

Dalia
2010 11 02 18:28

Maitinau saviske iki 2 m 3 men, kol pastojus baigesi pienas. Iki to laiko, ir uzmigdavo tik su krutimi (na ir vaziuojant masina) ir kelinejosi per nakti. Miegojome kartu nuo pirmos savaites, man taip patogiau. Pirmus metus kelinejosi kas 2-3 val, dygstant dantukams ir kas 1 val, veliau - kas 3-4 val. Ir diena ir nakti uzmigimui reikejo kruties. Po 2 metu ir ne vienos neismiegotos nakties aisku atrode kad visa tai niekada nesibaigs, bet staiga viskas savaime baigesi, sumazejo pienas, po to dingo, pati atsijunke, pati uzmiega. Na, kaip pati, dabar 2.5 metu, turiu guleti ir sekti pasaka salia kol uzmiega, po to miega visas 13 val be jokiu verksmu ar atsibudimu. Per kelis menesius atrodo pasimirso visi nemiegojimai. Su antru nieko kitiap nedaryciau, jei vaikas verktu nakti, tai ir eiciau raminti, ypac maza leliuka. PO to kazkaip jauti pagal vaika, jei vyresnis verkslena, gal ir pe rmiegus verkslena, jei jau isiverkia, nueini gal labai trumpam, apkostai, ir vel iseini.

kristina
2010 11 02 15:16

Ši situacija man primeną panašų klausimą: skubėti imti pravirkusį vaiką ant rankų, ar ne :) Bet čia jau kita tema.
O mes tai miegam kaip kada: labai dažnai vyras su vyresniaja (3,9 m.) vaikų kambary, mažoji (1,10 m.) pusę nakties savo lovytėj, kitą pusę - pas mane. Kai vyrui pavyksta užmigti mūsų bendroje lovoje, paryčiais buna "full-house" taip sakant :D O jei rimtai, tai laukiu, kol mažoji adaptuosis daržiuke ir bandysim merginas galutinai įkurdinti jų kambary.

Jurgytukas
2010 11 02 11:40

o musu seimynos modelis vienas prie vieno kaip daivos..... tik mes jau radom laikina sprendimo buda - parsikraustem didziaja mergina i miegamaji su visa jos lovyte, su salyga, kad paskaicius pasaka pasibuciuojam ir uzmiega pati...... tuo tarpu kuris nors is musu salia kitam kambary sedim prie kompo ir ji mato sviesa..... kolkas sekasi gerai :) nakti nebesikelia beveik, uzmiega irgi beveik be asaru :)))) kai paaugs brolis, ir nebemaitinsiu, pirksim dviaukste lova ir tokiu budu "isviliosim" GAL i atskira kambari :)))))
o cia pabaigai - labai jau i tema :DDD

http://www.youtube.com/watch?v=aAy6Yyxzg28&feature=player_embedded

reda
2010 11 01 22:41

oi, su tais miegojimais..
Maniškė 11,5 mėn. užmiega tik žindoma nesvarbu ar naktinis miegas ar dieninis. Nakti keliasi kas valandą arba dažniau ir užmiega vėl tik žindoma. Nors jaučiu, kad ji dažnai nevalgo ten nieko, o tik įsikabinus būna, bet kitaip išvis neišeina užmigt. :( Dienos metu kai miega tai irgi po kokio pusvalandžio prabunda ir jeigu nemaitinsi, tai jau tipo bus atsikėlus ir kurį laiką verks krokodilo ašarom, o po to bus šiaip pikta, nes mažai miegojo. Nakti, jeigu nubunda ir pvz aš vonioje ir greit neateinu, tai su tėčiu ji nė kiek nepabūna, nes spiegia ir rėkia kiek jėgų turi, kol mane pamato :(
O ir miega mūsų lovoje. Nors jos lovytė yra pristumta prie mūsų lovos be pertvarų, bet joje nemiega. :(
Taigi mes irgi prisidedame prie tų, kurie laukia ramių naktų..

Austėja, pasidalinkite kaip jūs ką darėte, kad pradėjo užmigti nežindoma?

Edita
2010 11 01 14:56

Beje, naktines lemputes nuo pirmojo menesio jau nebuvo pas mano mergaites. Taip ir pati geriau ismiegodavau, ir vaikai puikiai reagavo.

Laura
2010 11 01 14:42

As dar papildysiu Ieva, kad naktiniai maitinimai isskiria kokia tai medziaga (pamirsau pavadinima), kuri labai naudinga mamytei, nakti jai padeda pailseti (kaip kitaip mes atlaikytume tiek laiko maitindamos naktimis).

Musu Ainute (2.4 m) taip pat ilgai maitinosi naktimis ir kelesi labai daug, net prakobadovo ant kruties per nakti. Antroji dukryte (6 men) dabar migdosi taip pat. Ir per nakti prakaba, ir keliasi daug kartu. Nuo 18 men su Ainute pradejom miegoti bunant salia, apsikabinus. Paskui atsirado pasakeles, paglostymai, kutenimai. Ir iki siol nenorim pratinti pacios uzmigti, nes norisi nakciai atiduoti intymumo, meiles, silumos geram miegeliui. O kada daugiau? Kad ir vargina, pavargsti, bet gera. Geras metodas salia skaityti savo knyga, manau. O naktimis jei atkeliauja ar pabunda, tai buna, nueinu pas ja nuraminti, apsikabinu ir uzmiegu, kol antroji is miegamojo nepradeda manes sauktis. Buna tokiu naktu, kad taip ir pralakstau tarp dvieju kambariu, arba visi miegam vienoje lovoje, tada zinoma, buna kancia, nes musu vaikai abu miega skersai lovos, o mes abu susirange i kamuoliukus kaip papuola:) bet kazkaip gera. Vistiek isaugs. Ainute jau baigia isaugti. Kietai ismiega visa nakti. O nera geresnio jausmo, kai ji stipriai apsikabina ir isijaukina, tiesiog istirpsta nakti prie manes.

Dabar sukam galvas, ka daryti su antraja, 6 men. Pavargstam abu per nakti, kai mazoji daug kartu keliasi. Galvoju, gal pameginti salia pastatyt lovele, gal net mazoji geriau issimiegotu ir jai iseitu i nauda. Daug klaustuku, nes kai jauti, kaip kudikis nakti prie taves saldziai glaudziasi, kaip jam gera, koks svarbus jam esi ir vienintelis jo pasaulis, taip ir neapsisprendi. Drauge savo antra sunu atpratino nuo naktiniu maitinimu nuo 7 men. Vyras eidavo migdyt. Rekdavo labai, bet paskui eme ismiegot gerai visa nakti ir net vienas. Ir protina mane drauges: "nebuk kvaila, nesikankink, atpratink kuo anksciau, kol dar mazas, nes paskui bus protingesnis ir bus sunkiau. pati kankinsies, uzsileisi ant galvos".
Sudetinga situacija su tais rikdymais. O kad kas zinotu ta tikraja tiesa, kaip is tiesu yra geriausiai. Taip pat manau, kad vaikai yra labai skirtingi, labai individuali kiekviena situacija ir negali atspet kaip geriausia.

Laura
2010 11 01 14:40

Vyresnelę maitinau iki metų trejų mėn., naktimis keldavosi n kartu, bet kazkaip tiek naktiniai kilnojimaisi ypatingai nevargino. Mažoji dabar būdama beveik pusės metų, taip pat keliasi kiek nori, miega mūsų lovoj (neturiu jėgų kinoti į lovytę). Tačiau turim kitą rūpestį: į šeimyninę lovą jau keli mėn. dažnai parbėga ir vyresnėlė, po kelių mėn švęsiantį ketvirtą gimtadienį. perksikraustė į savo kambarį likus keliems mėn. iki sesės gimimo, atrodo noriai. Kurį laiką savo kambarį iki ryto ir miegodavo. Tačiau po vasaros audrų, išsigango griaustinių ir dabar naktį parbėga pas mus. Kai klausiam kodėl - sako bijau, tamsu (apskritai, pastaruoju metu tamsos bijo - vakare neis viena i tamsų kambarį). Bandėm pradžioje nešti atgal - prasidėdavo isterija su klykimais, bandymais ištrūkti iš glėbio. nurimdavo tik paguldyta į mūsų lovą. taigi - miegam dažniausiai 4 + lėlės, tabiai, įvairūs pliušiai, kurių jokiu būdu negalima patraukti. svarbiausia, kad užmiega savo lovoje (dar esam paglostymų stadijoj), net jei tėčio nebūna, ne visada nori užmigti bendroj lovoj.
nebežinau, kaip atpratinti vyresnėlę nuo tų naktinių bėgiojimų. prievarta nešti atgal po jos rėkimų nekyla rankos nei man, nei vyrui. o be to, jei sako, kad bijo, tada jau ir aš bijau, kad prievarta nunešdami atgal dar labiau tų jos baimių nesusiprintume.

Daiva
2010 11 01 10:04

Oi, tas miegas.... Visą istoriją parašyčiau :) Iš tiesų, tai labai įdomu, kaip viskas keičiasi. Mano sūnui dabar beveik 3m. (be 2 sav.). Na, mes dar miegame vienoje lovoje. Vis planuoju iškelti, bet vis kokie nors kiti reikalai užgožia šį reikalą. O užmigdavo jis žindomas iki kokių 1,5metų, gal kiek ilgiau. Paskui pienuką keitėm pasakom :) Ir dar pasėdėdavau po pasakos šalia, palaikydavau už rankos (kažkaip niekad neglostydavau, o supdavau tik kai buvo visai mažuliukas). Kai jam buvo apie 23mėn. pastebėjau, kad labai ilgai užtrunku, kol jis užmiega, ir supratau, kad vaikas alia naudojasi proga pabendrauti su mama, kai jau jis lovoje. Tuomet pradėjau pratinti užmigti savarankiškai, ir jis gana greitai išmoko :) Bet o tačiau.... Mes ir vėl grįžome prie "pasėdėjimo kol užmigs". Na, negaliu aš rikdyt vaiko, nes jis tada užmiega nusiverkęs, liūdnas, nusiminęs, paliktas... Nors mane jau labai nervina tie sėdėjimai ant lovos krašto, nes ir vėl labai ilgai užtrunku. Pastarąsias dienas pasiimu knygą ir skaitau šalia atsisėdus, nežinau, ar greičiau užmiega, bet bent jau nebereikia spoksoti man į tamsą :) Ir vėl grįžome prie naktinės lemputės uždegimo užmigimui, nors jau buvome jos atsisakę ir nereikėjo beveik visus metus.
Kai vaikas prabunda naktį, visada nueinu (jeigu dar nemiegu) ir apklostau, pasakau, kad viskas gerai, paglostau ir išeinu. Užmiega. Dabar jau užmiega be problemų. Kai buvo mažesnis, reikėdavo ir pasėdėti šalia. O kartais padėdavo griežtas pasakymas "dar naktis. miegam" ;)

vaida
2010 11 01 09:57

mano kleckui 2m.ir 3men.miegam vienoje lovoje,maitinu pati ir nakty ir diena...tikriausiai pripratau prie tu naktiniu kelnojimusi ,taip kad dabar kai mergyte neprabunda ilgesny laika,tai jau as prabundu ir laukiu kol ji pagaliau prabus ....na bet man nesudaro jokiu problemu,miego uztenka kiek man kiek dukriukui,nes maze tai tikrai sveikute kaip ridikiuks;)

jurga2
2010 11 01 09:27

pas mus tas pats kosmaras...maziukui beveik 9 men, nera nei vienos nakties, kad butu ismiegojes vienu metu daugiau nei kelias valandas!!! o paskutiniu metu keliasi isvis kas valanda, o tarpe tarp 3 ir 5 isvis nemiega! ir svarbiausia nealkanas, kruties nenori, tiesiog stojasi lovytej net uzsimerkes, kad ir kaip jau luztu vistiek stojasi ir verkia :( ka daryt?????????? as jau nepaeinu, vyras juodais paakiais... laukiam laukiam kada cia isaugs - pradzioj diegliai, paskui gal dantys, nors dar nei vieno :D

Danguole
2010 10 31 23:15

Beje, "vaikui, kuris sveria daugiau, nei 5.5kg, nebereikia naktinių maitinimų" - čia iš kokio naujo tyrimo, ar iš tarybinės Spoko knygos? Nes dabar yra aiškinama, kad naktiniai maitinimai yra būtini, nes 1) neišvargina krūtų (pienas nuolat nuvalgomas, todėl mažesnė sąstovio rizika; oda ne taip išsitampo) 2) naktį pienas gaminasi kitoks ir vaikui jo reikia, 3) naktiniai maitinimai užtikrina sklandų ilgą žindymą (t. y. daro įtaką bendrai žindymo trukmei).

Ieva
2010 10 31 23:09

Oi, kokia pažįstama situacija :D Mūsiškis prabunda apie 6 ryto, pasiima savo pagalvę, 2 pliušinius šuniukus, su kuriais miega, ir atsikrausto pas mus :) Dar jeigu būnu įsikėlusi mažylį maitinti, išeina jau visai nebloga kompanija :D Būčiau už tai, kad leistume didžiajam pas mus užmigti, o paskui perkeltume atgal į jo lovą, bet paprastai tam nė vienas nesukaupiame jėgų ir miegame kaip yra :)

Aš manau, kad yra du skirtingi dalykai, kai mažiukas prabunda naktį ir reikalauja pieno ar pan., ir kai jau paaugęs prabunda, nes, tarkim, susapnavo blogą sapną. Kai reikalaudavo pieno, vieną naktį buvo griežtai pasakyta, kad naktį mes miegame, ir po 3-4 naktų su pykčiais prasidėjo ilgos miego naktys. Jam buvo jau virš metų. O dabar, kai prabunda dėl kitų priežasčių, žinoma, aš už tai, kad prieiti ir paglostyti vaiką ar priimti į savo lovą. Nes, kaip kažkas rašė, jeigu aš prabusčiau verkdama, tikrai norėčiau paguodos. Ir vaikui, manau, reikia užtikrinti saugumą. Nes jis juk prabunda verkdamas ne dėl ožio kokio, o kad kažko išsigando ar pan. Ir bent jau maniškio nereikia nei čiūčiuoti, nei myluoti. Jis po tokio prabudimo užmiega pats, įsitikinęs, kad tėvai šalia.

Ieva
2010 10 31 23:03

As dukryte iki metu maitindavau visa nakti. Ta prasme ne daug kartu, o viena ilga ilga karta :) Kitaip ji nemiegodavo. Kai suejo metai, absoliuciai "neskausmingai" nustojau maitinti ir taip sutapo, kad persikrausteme i namus namus, kur buvo atskiras kambarys vaikui. Viskas labai sklandziai susiklose - vakaro programoje pizama, pienukas is buteliuko, dantuku isvalymas ir atsibuciavimas. Kambary jokiu lempuciu nedegiojam, mergina uzmiega pati, palikta kambaryje viena. Tiesa, kartais siek tiek paverkslena (max 10 min), bet dazniau atsijungia ramiai :) Ir viskas, beveik happy end :)
Bet turim kita rupesti - vaikas nakti atsibunda ir rekia. Kai sakau, kad rekia, tai reiskia, kad is tikruju rekia, o ne verkia. Ir rimsta nebent VERTIKALIOJE pozicijoje, kai apsikabina mama arba teti. Horizontali padetis issaukia toki klyksma, kad baisu. Ir tai ne dantys, manau, kad net ne blogas sapnas ar baime. Jei ijungiam sviesa, prasideda linksmybes. Juokiasi, zaidzia, krykstauja. Toks jausmas, kad atsibudusi nori zaisti ir rekia tol, kol sudarom salygas. O po valandos vel atsijungia ir ramiausiai miega iki ryto. Ka manot apie tokia situacija? Cia koks nors etapas, kuri reikia prakenteti tevams ar ieskoti saknu giliau?

Guste
2010 10 31 18:46

Manau tai vienas amžinųjų klausimų... Tačiau šiai dienai esu įsitikinusi, kad labai daug, o gal ir viskas, priklauso nuo vaiko - tai kas vienam lengvai, kitam - kosmosas. Mums jau irgi greitai metukai, šiąnakt skaičiavau kiek kartų kėliausi prie dukrytės - buvo lygiai 8 iki šeštos valandos ryto (nes jau nebe naktis, tai toliau neskaičiavau, nors greičiausiai dar tiek pat surinkčiau). Ir žinot, tai buvo tikrai GERA naktis, galima sakyt, išsimiegojau. :) Vyras mano, kad reikėtų jau ją pratinti pačiai užmigti, panašiai kaip straipsnio siūlomais metodais, o aš suprantu, kad mano vaikui - tai kosmosas, kol kas nepasiekiamas. Tad naktimis kol migdau pykstu (dažniausiai ant savęs jog nesugebu susitvarkyti su vaiku), o kai užmiega stoviu ir tirpstu iš to saldaus jaudulio tokia ji man graži, tobula ir tokia-tokiausia atrodo. O kai būna visai sunki naktis, mintyse vietoj maldos kartoju "tai pasibaigs greičiau nei tau norėtųsi" :)

Svetlana
2010 10 31 18:35

linusiuk, aš su visais - tol, kol maitinau (o maitinau 18mėn, 18mėn, 14mėn ir 19mėn) - atsibusdavau N kartų, nes realiai būdavo ramių naktų, tačiau daug dažniau budinėdavo... O ta naktis TIKRAI ateina, mums su trijule jau atėjo, tai, kaip sakant, neabejojam, kad ateis ir su ketvirta IR...visiems kitiems vaikams ir jų tėveliams tokia naktelė ateina!

Alice, mūsų uoga irgi migdosi pati:) Aš įjungiu šviesą koridoriuje ir su knyga sėdžiu koridoriuje, kol ji užmiega! Mūsų etapai buvo tokie:
a) Užmiega žindoma
b) Užmiega kartu lovoje
c) Užmiega glostant
d) Užmiega sėdint tame pačiame kambaryje
e) Užmiega mums sėdint koridoriuje
ir, tikimės, ne už kalnų tas etapas, kai užmigs tiesiog su pravirom durim į koridorių :) Sėkmės ir jums!

Austėja Landsbergienė
2010 10 31 18:22

Mano trupinukas irgi pabudinedavo nakti. Tai vyras pasisiule apsiimti ta baisu darba ir atpratinti. As jau buvau pasiruosui baisioms ateinancioms savaitems. O trupinukas dvi ar tris naktis prabudo, paverke, nes bnegavo savo buteliuko, o ketvirta nakti ismiegojo be jokiu pabudimu.

As tai priklausau tai "nueiti pas vaika, jei vaikas verkia stovyklai". As mastau taip: jei man nakti pasidarytu baisu ir liudna, jei as verkciau, tai man butu tikrai nenormalu, jei vyras neapkabintu ir nepaklaustu, kas yra :-)

Dabar vyksta projektas "pasakyti labanakt, pabuciuoti ir iseiti, kad vaikas uzmigtu pats". Dabar esame antrojoje stadijoje"nebeglostau, bet skaitau knyga/ilsiuosi tame paciame kambaryje". Paziuresim, kada pagaliau iseis uzdaryti duris ir leisti vaikui uzmigti vienam

Alice
2010 10 31 18:16

Tokia pati situacija ir pas mus,valgo nakti n kartu,prabudineja,o gruodi jau metukai.Nuejau pasisverti tai sveikatos tikrintoja tik susake kad maitinti ryte ir vakare o metuku visai nutraukti. Kaip jiems viskas lengvai pagal programa nupasakojama.As net nesakau kad valgo maniskis n kartu nakti,nes tikriausiai plaukai piestu pasistos tai suzinojus.
Na ir as jau prisigalvojau kad kazkokie mes nenormalus - pasirodo pas Austeja tas pats :) Ant sirdeles vis ramiau. O miega mazasis salia musu lovos ant zemes (nes lovyteje neuzmigdydavau) I King size lova trise nebetelpam. Taip ir 'ritinejuosi' nuo lovos ant zemes ir guodziuosi kad ir mums kada nors ateis ta dziaugsmo naktis, kai visi ismiegosim be prabudimu :)

linusiukas
2010 10 31 17:53

 

Kviečiame Jus į dr. Austėjos Landsbergienės seminarus tėvams, mokytojams ir visiems besidomintiems šiuolaikiniu vaikų ugdymu. Seminarų tema - "Kaip neprarasti kantrybės nekantriame pasaulyje: XXI amžiaus ugdymo subtilybės". Seminarai vyks:

Kaune – 04 16 d., 18:30 val.

Panevėžyje – 04 17 d., 18:30 val.

Šiauliuose – 05 15 d., 18:30 val.

Klaipėdoje – 05 16 d., 18:30 val.

Bilietai platinami www.tiketa.lt .