Ką veikiam vasarą? Daug linksmų žaidimų.

Parašyta 2009 Liepos 13 d.

391341020_e0af963dbd_m

Na, be to, kad vaikai žaidžia lauke ir visa nereikia galvoti, ką jiems veikti :D Kai buvome sodybose Trakuose, Anykščiuose, Labanore ar Lavoriškėse atrodė, kad ir taip vaikai vos spėja atlikti visus "darbus": užlipti į kalną, išsimaudyti, padūkti, pasimėtyti akmenukais (!), pavalgyti (juk dūkstant lauke taip išalkstama!), persirengti...o kur dar visokie žaidimai kaip badmintonas ir panašūs!!! Tačiau vis dėlto vis kyla klausimas: o ką DAR galima būtų daryti? Ypač, jei prakalbstame apie įvairių žaidimų naudą. Be to, kadangi jau tikrai daug tėvelių žino, jog labai svarbu būti SU vaiku, jiems taip pat natūraliai kyla klausimas, ką galima būtų veikti?

Naršydama interneto platybėse radau įvairiausių smagių minčių, ką būtų galima veikti. Kadangi, manau, ne visi tėveliai turi laiko, noro ir kantrybės ieškoti, tai pagalvojau, kad pravers, jei pasidalinsiu. Taigi.

Vasara - kelionių metas, ar ne? Kaip jūs keliaujate? (Mašina? Lėktuvu?)Jeigu nuolat keliaujate viena transporto priemone, būtų labai smagu kokį laisvadienį išbandyti naują. Pavyzdžiui, kodėl traukinuku nepašokus iš Vilniaus iki Trakų? Prisimenu, kaip aš su mokiniais kiekvieną birželį kalbėdavau apie keliones arba transporto priemones, ir mes būtinai kur nors keliaudavome traukiniu. O įspūdžių! Tiesa, prieš tai maršrutą išbandydavau aš su savo šeimyna: keliaudavome, ieškodavome vietos piknikui, aptardavome, kas būtų smagu su mokinukais, o kas - ne. Paprastai tai būdavo labai smagi išvyka prieš pat mokslo metų pabaigą - juk vaikai nedažnai važiuoja traukiniu, kai kuriems tai būdavo pats pirmiausias kartas!

Jeigu nenorite/negalite keliauti, iš prekybos centro parsineškite tiek didelių kartoninių dėžių, kiek turite vaikų. Žinoma, nepamirškite įtraukti į veiklą ir kaimynų: juk vasarą dažnas gyvena sode ar sodyboje ir kaimynų vaikai juk galbūt norėtų veiklos kaip ir jūsiškiai. Net ir daugiabutyje bus smagiau, jei pasikviesite ir kaimynų vaikus dalyvauti. Ach...nukrypau.

Taigi. Didelės dėžės. Dar ištraukite spalvingus žurnalus, lipdukus, spalvoto popieriaus skiautes, klijus ir...tegul kiekvienas vaikas padaro po vagoną. Nepamirškite, kad vagonas turi turėti ratus!Po to visus vagonus sujunkite. (PASTABĖLĖ: gražiausiai atrodo, jei dekoruojami ratai ir tie dėžės "kraštai", o pati dėžė tiesiog nudažoma arba - jei ir taip graži - paliekama tiesiog tokia, kokia yra). Ir, žinoma, tegul visi vaikai sušoka kiekvienas į savo vagoną ir...leidžiasi į Lala šalį! Ko tokia veikla moko? Ogi atkaklumo, baigti pradėtą darbą ir dirbti su kitais vardan vieno tikslo.

Lyja, o turite tik popieriaus lapą ir tušinuką? Nieko baisaus! Svarbu turėti tiek popieriaus lapų (lapelių), kiek yra vaikų. Ant kiekvieno lapelio nupieškite veidą su neigiama emocija (liūdnas, piktas, išsigandęs, ligotas ir pan.) Apverskite lapus ir sudėkite juos ant stalo. Tegul vaikas ima vieną. Paprašykite, kad pavaidintų tą "jausmą", kuris nupieštas (pavyzdžiui, pavaidintų, kad verkia). Tada kiti vaikai klausia, KODĖL jis taip jaučiasi, ir vaikas turi sugalvoti atsakymą. O jau tada visi siūlo išeitis, kad vaikas pasijustų geriau. Ko toks žaidimas moko? Empatijos. Visų pirma, iš pradžių šį žaidimą prie jo nepratusiems vaikams žaisti yra sunku. Nes dažnai jie geba pavaidinti, tačiau pasakyti, kodėl taip jaučiasi - ne. Juk kartais sunku paaiškinti, jei IŠ TIESŲ taip jautiesi...ką jau kalbėti apie įsivaizduojamą bėdą! Tačiau pamažiukais iš tiesų "įsivažiuoja" visi. Aš savo darbe turėjau medžiagines-pirštukines lėlės, ant kurių tiesiog juodu flomasteriu buvo išpiešti įvairiausi jausminiai veideliai. Jau po kelių dienų vaikai puikiausiai pri(si)galvodavo situacijų, kodėl jiems liūdna, skaudu, pikta ar kodėl išsigando ir pan. Ir galėdavo pasakyti, kas jiems padėtų :D Pavyzdžiui, ledinukas!

Prisimenate seną gerą "šilta" ir "šalta" žaidimą, kai reikia paslėpti objektą, ir vienas vaikas jo ieško, o kiti šaukia "šalta" (jei vaikas tolsta nuo objekto) ir "karšta", jei vaikas artėja prie objekto? Kai erdvė didžiulė (sode, sodyboje, kaime), toks žaidimas gali užimti vaikus kiauras dienas. Beje, aš su savo mokinukais dar žaisdavau pakeisdama žodžius į, pavyzdžiui, aktualius tai temai, kurią mokydavomės. Pavyzdžiui, jei mokydavomes raides "a" ir "b", tai sakydavome "a", kai artėja prie objekto, o "b" - kai tolsta arba jei kalbėdavome apie kačių giminę, tai sakydavome "tigras", kai artėja ir "liūtas", kai tolsta ir t.t. ir pan.Ko šis žaidimas moko? Bendradarbiavimo. Čia svarbiausia ne konkurencija, o bendradarbiavimas, todėl žaidimas ypač tinkamas ikimokyklinukams.

Man labai patinka amerikiečių žaidimas "I Spy" - "Aš matau". Tiesiog apsidairykite ir sakykite: aš matau... galima sakyti formą, galima sakyti spalvą, galima sakyti paskirtį ir tt. ir pan. Pavyzdžiui, aš matau kvadratą. O visi kiti turi atspėti, tarkim, kad jūs matote kvadratinę dėžutę. Arba geltoną drugelį ant vieno iš vaikų marškinėlių. Arba skudurėlį, kuriuo valomos dulkės ir pan. Tas, kuris atspėja, yra kitas, galintis sakyti "aš matau...". Mes šį žaidimą mėgstame žaisti mašinoje. Beje, kadangi mašinoje pro langus vaizdai vis keičiasi, tai galima sakyti tik tai, ką matome mašinoje. Tenka būti labai išradingiems! Ko moko šis žaidimas? KANTRYBĖS. Juk reikia laukti, reikia nepertraukti kitų žaidėjų ir t.t. ir pan.

Kitas smagus lauko žaidimas yra "mama, ar galiu?" Vienas žaidėjas (geriausia suaugęs) yra "mama", o kiti - "vaikai". Sustatykite vaikus į vieną liniją o pats atsistokite maždaug už 10 žingsnių. Vaikams duokite nurodymus. Pavyzdžiui, "Vilhelmai, gali vieną kartą šoktelėti į priekį". Tas vaikas, kurio vardą ištarėte, sako: "Mama, ar galiu?" Jūs sakote: "Taip, gali" arba "Ne, negali". Jeigu pasakote "taip", vaikas turi būtinai padėkoti. Jei nepadėkoja arba nepaklausia, ar gali, eina žingsnį atgal (arba net grįžta į pradžią). Žaidžiate tol, kol kuris nors vaikas pasiekia "mamą". Ko moko šis žaidimas? PAGARBOS. Jei prašysite, kad vaikas elgtųsi pagarbiai, tai nieko nereikš. Vaikas turi būti mokomas (ir pavyzdžiu, ir priminimais) elgtis pagarbiai. Šis žaidimas moko paklausti tėvų leidimo, padėkoti, kai leidimas suteikiamas ir pan. Beje, pradžioj būna daug nepasitenkinimo (vaikas puola vykdyti nurodymo nepaklausęs, ar galima. Arba pamiršta pasakyti "ačiū"), todėl LABAI AIŠKIAI ir KELIS KARTUS pakartokite žaidimo taisykles. Galite net kartą-kitą sužaisti "ne iš tikrųjų", kad vaikai tikrai suprastų, ko norite. O po to tiesiog būkite kūrybingi, kad užduotys vaikams būtų smagios. Kai vaikai jau puikiai moka žaisti, leiskite ir vaikams būti "mama".

Dar vienas žaidimas (tinkamas vakarui ar tiesiog nuraminti įsisiautusius vaikus), kuriam reikia tik kamuolio, yra "teisybės sakymas". Čia vėlgi svarbiausia emocijos ir jų įvardinimas, tačiau žaidimas moko NUOŠIRDUMO ir SĄŽININGUMO. Vienas žaidėjas pradeda sakydamas: "Aš išsigandau, KAI..." ir ridena kamuolį kitam žaidėjui. Tas žaidėjas turi sakinį baigti ir...kamuolys ridenamas kitiems. Kai visi pasako, kada jie buvo išsigandę, paskutinis, turėjęs kamuolį, ridena jį vėl, tačiau jau sugalvoja kitą emociją: "Aš supykau, KAI..." Taip vaikai mokosi atskleisti savo emocijas ir nebijoti pasakyti tai, ką jaučia. Jeigu atvirai kalbate apie šeimos narių poelgius nesmerkdami jų ir jų emocijų, vaikai išmoksta sveiko bendravimo su artimaisiais abėcėlės.

Jeigu turite rūbų džiovyklę, vasarą pasistenkite būti draugiški gamtai ir jos nenaudoti. Vietoj to gerą pusvalandį galite rūbus džiauti drauge su vaiku: lavės jo smulkioji motorika, o ir būsite drauge. Kai išdžius, viską rūšiuokite: raskite kojinių poras, sudėkite rūbus į krūveles  "mamai", "tėtei", "sesei" ir pan. Be to, vaikas mokosi ir ATSAKOMYBĖS - juk už šeimos vientisumą, bendrumą atsakingi visi jos nariai! Tik - šiukštu - ne verskite vaiką, o žaismingai jį sudominkite, kad "pagalba" mamai/tėčiui atrodytų kaip smagus žaidimas.

Pasakykite, ar yra vaikas, kuriam nepatinka balionai??? Na, man tokio sutikti nepavyko. Vaikus padalinkite į dvi grupes. Kiekvienai grupei duokite du-tris balionus. Kai pasakysite "pradedam!", vaikai turi išlaikyti balionus ore (nenukritusius) nuolat juos atmušdami kuo ilgiau. Kai nukrenta nors vienas balionas, žaidimas baigtas. Su vyresniais vaikais galite būti kūrybingesni: pavyzdžiui, balionus galima atmušinėti tik galva...koja...nosimi...nykščiu ir pan. Ko moko šis žaidimas? Visų pirma to, kad tik dirbdamas kartu pasieksi tikslą, o ginčai neduos jokios naudos. Be to, vyresniems vaikams galite priminti šią gyvenimišką išmintį, kai pradeda burbėti, jog reikia padėti dengti stalą ir/ar susitvarkyti savo kambarį.

Vėl lyja? Įrašykite mėgiamą pasaką! Kiek kartų teko tai daryti su vaikais (o teko daug), tai jiems paprastai labai patinka. Po to klausosi ir klausosi...O kur dar pats įrašymo džiaugsmas, pastangos skaityti (pasakoti) raiškiai ir t.t. ir pan. Jeigu vaikas nemoka sekti pasakų, tegul įrašo tai, ko tik jo maža širdelė geidžia. Po to paprašykite, kad įrašytų ką nors "zyziančiu" balsu. Paprastai užtenka perklausyti kartą-kitą ir jau nebereikia vaikams aiškinti, kodėl jums nepatinka, kai jie kalba tokiu balsu. (Aš vis saviškiams sakau - kai pradeda tokiu balsu kalbėti - kad nieko nesuprantu ir palauksiu, kol vaikas vėl kalbės savo gražiuoju balseliu...) Šis žaidimas ne tik smagus - vaikas mokosi, ką reiškia TONAS, kuriuo mes kalbame.

Norite, kad vaikas pozityviau žvelgtų į pasaulį? (patikėkite, puikiai, PUIKIAI žinau, ką reiškia auginti negatyvistą :D ) Pažaiskite tokį žaidimą: pradėkite "istoriją" liūdnai: "Augustas atsibudo karštą dieną ir užpyko, nes prisiminė, jog jam vis dar po ligos negalima maudytis ežere". Vaikas turi užbaigti "istoriją", kodėl visgi tai nebuvo TAIP blogai: "Ačiūdiev, kieme augo dideli medžiai, kurių pavėsyje aš galėjau žaisti futbolą su Elze". Ir t.t. ir pan. Šis žaidimas moko OPTIMIZMO ir lengviau susidoroti su gyvenimo nemalonumais.

Manote, jog vaikui trūksta kūrybiškumo ir/ar problemų sprendimo įgūdžių? Į didelį šiukšlių maišą (nepermatomą) surinkite įvairių namuose esančių objektų (pieštuką, šiukšlių dėžę (jei turite popieriams), batą, saulės akinius, stiklinę ir t.t. ir pan.). Susėskite ratu. Traukite po vieną objektą ir klauskite, kam jis yra naudojamas. Kai vaikas atsakys, klauskite, kam DAR jį būtų galima naudoti (pavyzdžiui, šiukšlių dėžę popieriams dar galima būtų naudoti kaip kėdę, kibirą, būgną ir pan.)

Manote, jog vaikas galvoja tik apie save, prašo visko tik sau ir neatsižvelgia į aplinkinius? (Nepamirškite, jog visi ikimokyklinukai yra daugiau ar mažiau egocentriški. Empatijos ir užuojautos reikia mokyti, tai nėra savaime suprantama mažam vaikui). Užrašykite ant popieriaus lapo tris dalykus, kuriuos labai mėgstate (tai gali būti daiktas, veiksmas, jausmas ir pan.). Jei vaikas nemoka skaityti, šalia nupieškite piešinuką. Paveikslėlį uždenkite ir paprašykite vaiką, kad šis pakartotų tris jūsų mėgiamiausius dalykus. Jei pakartoja teisingai, pripieškite dar vieną. Žaiskite tol, kol vaikas prisimins ir galės išvardinti. Tada - jo eilė. Jei nemoka rašyti ir atsisako piešti, padėkite jam. Iš pradžių vaikams šis žaidimas yra daugiau atminties lavinimo žaidimas, tačiau lašas po lašo pastebėsite, kad vaikas vis daugiau atsižvelgia į kitų žmonių pomėgius, jausmus, be to, jis vis geriau įvardina ir savo pomėgius bei jausmus. Ir tai yra labai svarbu, nes pažįstu ne vieną suaugusįjį, kuris nežino, ką labiausiai mėgsta, nes...niekada apie tai nesikalbėjo su artimais žmonėmis. Tiesiog plaukė gyvenimo upe, ir tiek.

Norite lavinti ikimokyklinuko stambiąją motoriką? Žinoma, basomis lakstymas vasarą yra puiku, tačiau galite ir pažaisti tokį žaidimą: paprašykite vaiko atlikti du veiksmus TUO PAČIU METU. (pavyzdžiui, šokinėti ir ploti rankomis)  Raskite veiksmų, kurių NEGALIMA atlikti vienu metu (pavyzdžiui, gultis ir stotis tuo pačiu metu). Tegul vaikas pats sugalvoja tokius veiksmus, ir visi kartu darykite. Tai - puikus paįvairinimas tiesiog įprastam "Jurgelio Meistrelio" žaidimui.

Šią vasarą mes atradome žaidimą "Jenga". Žaidžiam ir žaidžiam. Smagiausia, kad jis tinka visiems vaikams, todėl galime žaisti net ir visa šeima. Taigi beveik nuolat kas nors jį žaidžia: tai Morta su Vilium, tai Augustas su tėte, tai aš su Morta ir Vilium ir t.t. ir pan.

Ir dar. Taip, kaip jau esu rašiusi, kad namų tvarkymas gali tapti smagia atrakcija vaikams, taip ir aplinkos tvarkymas: šluokite kiemą, surinkite akmenis, Morta su bočiumi ir žolę pjovė, o jau indus po pietų iš lauko visi trys muškietininkai padeda sunešti.

Kokius žaidimus žaidžiate jūs?

Nuotrauka: paparutzi "child's play"



O mes dalindavome pinigėlį: Vienas dalina, vienas turi atspėti kam įdėtas pinigėlis, kiti sėdi ant suoliuko.... Rankas sudėjus ir į kelią padaužius skambėdavo pamenu :D
Klasės berods vadinos, kur su kreida nusibraižai, meti akmenuką ir turi prašokinėt ant vienos kojos pasiimti akmenuko.
Sugedęs telefonas sukeldavo labai daug juoko :D)

Kristina
2011 10 18 13:00

Naujai atradau šį straipsnį, dėkui! :)

Egle
2010 05 17 18:11

"DEŠIMTUKAS"
ŽAIDIMAS SU KAMUOLIU, MĖTANT Į SIENĄ
10 kartų meti dviem rankom ir pagauni iškart
9 kartus meti abiem rankom, kamuolys 1 kartą atsitrenkia į žemę ir tada pagauni
8 kartus meti viena ranka
7 kartus - kita ranka
6 kartus kamuolį meti abiem rankom, kamuolys atsitrenkia į žemę 2 kartus ir tada pagauni
5 kartus kamuolį meti pakėlus vieną koją per apačią viena ranka
4 kartus kamuolį meti kita ranka per apačią
3 kartus kamuolį meti nuo krūtinės greitai 3 (ne gaudai atskirus metimus, o tiesiog mušinėji tris kartus)
2 prieini arčiau sienos ir apsisukus, žiūrėdama užvertus galvą aukštyn, meti ir sugauni 2 kartus
1 meti į sieną ir apsisukus aplink savo ašį 360 laipsnių kampu pagauni kamuolį, kol tas neatsitrenkė į žemę.

KAI BAIGI IR NESUKLYSTI, ATIDUODI KAMUOLĮ KITAM. KITĄ KARTĄ PRADĖSI KLASĘ NUO 9. JEI SUKLYSTI, ATIDUODI KAMUOLĮ KITAM. KITĄ KARTĄ VĖL KARTOSI NUO 10.
LAIMI TAS, KURIS PIRMAS BAIGIA MOKYKLĄ. :)

Grazina
2010 05 17 17:47

Dėkui, Gražina!

Austėja Landsbergienė
2010 05 17 17:43

Agnė
July 16th, 2009 at 11:00 pm

Lauke, pamenu, labai smagiai žaisdavom, neatsimenu, kaip vadinasi, bet tokį žaidimą, kur vienas mesdavo kamuolį į viršų, kitas tą kamuolį turėdavo gaudyti, o tuo tarpu visi likę žaidėjai bėgdavo į visas įmanomas puses, kol kamuolys būdavo sugaunamas ir pasakoma STOP bei visi bėgantieji turėdavo sustoti. Tuomet pagavęs kamuolį turėdavo atspėti, kiek iki kurio nubėgusiojo yra žingsnių ir mesti priartėjęs per tiek žingsnių, kiek pasakė (būdavo, pvz., 10 didelių ir 3 maži žingsniai), kamuolį į iš rankų, ištiestų priekyje, padarytą „lanką“.
TAS ŽAIDIMAS VADINAMAS"SKELBIU KARĄ". Imi kamuolį, siūbuoji aukštyn-žemyn ir "gąsdini", kad jau mesi: Skelbiu, skelbiu...karą, karą...(kartoji, kiek nori kartų ir staigiai pasakai vardą to, kuris toliausiai nubėga. Jei jis spėja atbėgti ir pagauti kamuolį, jis greitai skelbia karą kitam. Tas dažniausiai jau nespėja. Plietęs kamuolį, jis šaukia STOP. o tada sako, kiek metrų arba žingsnių iki pasakyto vaiko vardo(dažniausiai renkasi arčiausiai stovintį :). Jei atspėja, tampa laisvu, o tas kitas vaikas skelbia karą. Jei neatspėja- jis vėl skelbia karą.
SKELBIANT KARĄ, KAMUOLĮ REIKIA MESTI TIK AUKŠTYN. NEGALIMA MESTI Į ŠONĄ.

Grazina
2010 05 17 17:16

mhm, labai smagus žaidimas:) reikėdavo gerai pasirinkt, per kurį tarpą bėgt:)

Sigita
2009 09 22 12:21

Man irgi laaaabai patikdavo "Ali Baba" :D

Austėja Landsbergienė
2009 09 22 10:13

Vaje, tikrai visus tuos zaidimus zaisdavome, tik jau nebepamenu. Beje "Roziu karus" mes vadindavome "Strelemis" ir pasidalindavome i 2 komandas: viena laukia nustatyta laika, o kita bega sleptis ir visa kelia zymi strelemis, nurodant krypti, kur begama. Bet streles kreida galibuti uzrasomos visur: ir ant gatves, ar sienos, ir medzio ar stulpelio. Kai jau atbegama i konkrecia vieta, nubreziamas ratas ir streles i visas pasaulio salis, - taireiskia,kad kazkur sioje teritorijoje reikia ieskoti pasislepusiuju. Lakstydavom po visa miesta,buvo velniskai smagu.
Dar zaisdavome toki "Ali baba", kai stovi dvi komandos, viena nuo kitos per kokius 10-20 metru,sustoje linijomis. Linijose issirikiave per istiestu ranku atstuma ir laikosi uz ranku. Ir tada budavo tokie zodziai (nezinau kodel, bet rusiski:)): Viena komanda saukia : Ali baba, zaciem sluga, opiatogo desiatogo - tada sako kieno nors is kitos komandos varda - pvz., Dainiu siuda. Ir tas turi begti kiek galima greiciau ir pramusti kuriu nors besilaikanciu uz ranku sukabintas rankas. jei pramusa, - tai renkasi is is tu dvieju zaideju viena ir vedasii savo komanda, jei nepavyksta pramusti, lieka pats priesininku komandoje. Pralaimi tie, kuriu komandoje lieka tik vienas vaikas

Elvyra
2009 09 22 09:17

Mes žaisdavom žaidimą "Batų maišas".
Visi susėda ant suoliuko, o vedėjas išeina už namo( ar kur kitur, kad kiti nematytų) pasiėmęs visų vaikų batus. jis sumaišo batus ir susidėlioja eilute. jis išeina ir klausia iš kurios pusės ir kelintas? pvzd.: iš kairės šeštas. Ir tas vedėjas atneša iš kairė šeštą batą.Tada kito eilė, ir taip kol išsidalina batus, turi suringti vienodu batų porą. Kas surenka, tas būna vedėjas. tikrai smagus žaidimas!

Paula
2009 09 03 16:40

Jurgytuk, priminei LABAI mėgtą žaidimą - "Šviesoforą"!!! O juokas - superinis!!!

Austėja
2009 07 22 01:08

agne, ačiū už aprašymus! "Koldūną" iš tiesų žaisdavome, tačiau vadinome "Diena/Naktis" :D

Austėja
2009 07 22 01:07

"šviesoforą" ir mes žaisdavom :) jaučiu, ir dar kokį 100 žaidimų, kurie jau pasimiršo :D
dar va kar prisėdau, tai baigsiu atsakyt Austėjai. žemių dalybas, kaip jau čia buvo minėta, žaisdavom ir su peiliuku ir padidintų gabaritų - tiesiog didesniam plote su akmenuku. peiliuką reikėdavo metant įvairiais būdais (iš aukštai, nuo peties, nuo kelio ir pan.) pataikyti įsmeigti į tam tikrą plotelį žemės. tada žemės sau atsiriekdavai brėždamas lygiagrečiai peiliuko ašmenims.
o su akmenuku, tai meti iš savo žemės dalies (skritulį dalindavomės į tiek lygių dalių, kiek žaidėjų ir tupėdavom savo daly :)) ir tada jau brėži, kiek pasieki. būdavo patogu grobti žemes, jei turėdavai ir kur tupėt ir dar kitoj pusėj ranka atsiremt :D
dar nerašiau apie "koldūną", bet šitą tai tikiu, žaisdavom visos, tik gal vadinom kitaip... o mano šitas pavadinimas gal susijęs su tuo, kad augau rajone, kur tik 33 proc. lietuvių :D tai gal tas koldūnas visai ir ne koldūnas buvo :D che che.
tai va, vienas yra koldūnas, visi bėgioja aplink, kol jis pasako "stop". tada visi sustingsta ir negali judėti, kol koldūnas neleidžia. jei kuris neišlaiko lygsvaros ar šiaip neištveria, patampa koldūnu :D

agnė
2009 07 21 21:18

Mes dar zaisdavome toki zaidima "sviesoforas" :) Vienas vaikas (burtu keliu) yra "sviesoforas", stoja per viduri aiksteles ir nusisukes i visus nugara sugalvoja kokia nors spalva. Tuomet atsisuka. Vaikai, kurie turi tokios spalvos drabuzi/daikta gali praeiti i kita aiksteles puse. Kurie neturi - turi prasmukti pro "sviesofora". Jeigu sviesoforas paliecia prabeganti, tas vaikas tampa "sviesoforu" ir taip vel is naujo zaidziama :) Daug diskusiju del spalvu ir vikrumo isbandymas :)

Jurgytukas
2009 07 21 20:45

Papasakosiu smagu nutikima is drauges vaikystes :) Vaikai zaide kazkoki panasu zaidima: uzduodi klausima ir pasakai pirmaja atsakymo raide. Vienos mergaites klausimas skambejo taip: "muse is "o" raides"... Visi ilgai suko galvas, galu gale supasavo ir klausia, kokia gi cia muse? Atsakymas labai paprastas: "Odas!" :D

Jurgytukas
2009 07 21 20:39

Be maudyniu baseine,zaidziam laiveliu musi.Pirktinius ir paciu islankstytus laivelius paleidziame ir is tam tikro atstumo stengiames pataikyti su plastikiniais kamuoliukais.Sunus gavo dovanu diktofona,tai jo is ranku nepaleidzia,kuria"vakaro pasakaites",kuriu vakare visi pasiklausome.

Migle
2009 07 20 20:34

aha, kas ten toliau... "Nuogaliai" tai toks žaidimas, kurį visi žaidžia nuogi :D chi chi :D juokauju, žinoma.
tai va, sėdi chebra ant suoliuko, o du išeina pasitarti - sugalvoja skaičių iki 20 ir po aprangos komplektą (tarkim, vieno: raudona klasikinė suknelė su iškirpte iki bambos, aukštakulniai ir šalmas, o kito - rožinis balerinos triko su žydrais drambliukais ir žali guminiai batai virš kelų :D ) tuomet chebra iš eilės visi spėlioja skaičių. tas, kuris atspėja, turi teisę rinktis aprangą. aprangą pristato vienas iš tų dviejų sugalvojusių, neišduodamas, kurio kuri yra apranga. tas, kurio apranga pasirenkama eina su "pasipuošusiu" galvoti naujo skaičiaus ir naujų madingų aprangos modelių ;)

agnė
2009 07 20 14:30

Rožių karas, tai irgi slėpynės. pasidalinama į dvi grupes. vieni "nežiūri" kokių 10-15 min. (kaip susitariama) kokioj nors visiškai uždaroj erdvėj (mes laukdavom namo laiptinėje). kiti bėga slėptis. prie pat namo laiptinės piešiama kryptis ir kiek žingsnių (galima kelis kartus) iki vietos, kur paslėptas "žemėlapis". žemėlapyje nurodymai, kaip rasti kitą žemėlapį, arba kur rasti visą pasislėpusią komandą :)
slėpdavomės miškely, vaikų darželių (gretimai buvo 2) teritorijoj (savaitgaliais) ir žinoma namų rūsiuose, kur tuo metu buvo nerakinamos "oro pavojaus" patalpos su gultais, krosnelėmis (į kurias irgi įsiropšdavom) ir pan.
tiesa, iš anksto sutardavom, ar galima naudoti žibintuvėlius ar žvakes :D smaguma, ane? :D

agnė
2009 07 20 13:52

aūūū :) oi, prisiprašiau, ane? :D
kaip čia dabar ir suktis su aprašymais, kai nesu filologė :P
iš tiesų, tai net pati daugelio smulkmenų neprisimenu, jau gi 100 metų praėjo nuo tų laikų. o ir šiaip gal tik pavadinimai mūsų kitokie, o žaidimai tie patys :)
slėpynės su pagaliukais tai tiesiog toks pasunkintas variantas. imama tiek pagaliukų, kiek yra žaidėjų. pagaliukai dedami ant lentutės, kuri ant akmens... tokiu būdu, kad galima būtų stipriai treptelint per vieną lentutės galą, tuos pagaliukus išbarstyti gerokai :) tikiuosi, aišku maždaug. tai va. vaikai prieš bėgdami slėptis tuos pagaliukus "išmuša" ir ieškotojas kai jau baigia nežiūrėdamas skaičiuoti, surenka pagaliukus. lentutę padeda į vietą, uždeda 1 pagaliuką (už save) ir eina ieškoti. kai randa vaiką, bėga padėti pagaliuką. turi taip surasti visus. bet kartu turi stebėti lentutę, nes dar nesurastas vaikas gali staiga atbėgti ir išmušdamas jau sudėtus pagaliukus, išlaisvinti rastus vaikus. tuomet jie vėl bėga slėptis :)

agnė
2009 07 20 13:40

kristina, manau, kad puiki mintis: sudėti į vieną vietą lauko žaidimus, žaidimus mašinoje, pirštukų žaidimus ir pan.

Austėja
2009 07 20 12:03

agne, aūūū, laukiu aprašymukų:)))

Austėja
2009 07 20 12:02

Oj, tikrai buvo ir tas Chaly chalo. Taip taip, priminei dabar skirtumus tarp Desimtuko ir Varlytes. As jau buvau pamirsusi. .
Austeja, o gal galima butu surinkti visus situos zaidimus ir aprasymus i viena vieta - i viena is tavo blogo puslapiu, kad paskui galima butu pasiziureti kai reikia.

kristina
2009 07 19 14:55

agne, taip!!! Mes irgi vadindavom tą žaidimą Chaly-chalo :) Ir žaisdavom lygiai taip, kaip aprašei!! :) Super, ačiū, kad priminei :) Taip ir iškilo tas suoliukas iš vaikystės prieš akis, ant kurio vykdavo visas veiksmas :)
Žemių dalybas mes irgi žaisdavom sulankstomą peiliuką mėtydami į žemę. Bet nežinau, ar pavyks man detaliai aprašyti, gal paliksiu tai agnei, ji labai nuosekliai moka aprašyti :)

Agnė
2009 07 19 05:15

agne, prašau papasakoti apie slėpynes su pagaliukais, Rožių karą, Nuogalius (tik kad mūsų "neprikirptų" už netinkamą turinį :D), žemių dalybas ir koldūną...nes bent jau tokių pavadinimų neprisimenu. Ačiū!

Austėja Landsbergienė
2009 07 18 22:33

varlytė, tai kai mėtai kamuolį į sieną ir turi per jį peršokti.
o kai mėtai visaip su apsisukimais ir paplojimais, tai mūsų tas žaidimas buvo vadinamas Dešimtuku: 10 kartų darai vienaip, 9 - kitaip, 8 - trečiaip ir t.t.

agnė
2009 07 18 17:39

Varlytė, dar Bulvė buvo :)

Lupena
2009 07 18 17:31

mes tą su kamuolio mėtymu vadinom "Chaly chalo" :)
vedantysis sugalvodavo žodį ir kiti susėdę spėliodavo. tarkim, vedantysis sako: valstybė iš L raidės. visiems susėdusėms iš eilės metamas kamuolys. jie sako savo variantą ir meta atgal. jei neatspėja visi, tada sakoma antra raidė ir t.t. kai kuris atspėja, tuomet vedantysis meta kamuolį kiek galima aukščiau ir šaukia "chaly chalo". atspėjęs gaudo :) o toliau jau su tais žingsniais :)
man tai dabar liūdna matyt, kaip jaunimas kieme neturi kuo užsiimt, mes tiek žaidimų žaisdavom... ir slėpynių (paprastų ir su pagaliukais) ir Rožių karą ir tas varlytes, kvadratą... o kur dar Nuogaliai, žemių dalybos, gumytė, klasės, aukščiau žemės, koldūnas... oi... :)

agnė
2009 07 18 17:15

VARLYTĖ tas šokinėjimas, kai atšoka nuo sienos ir tu visaip peršoki. Bent jau mes taip vadinome. Oi, prisimenu, kaip vis ieškodavom tinkamos sienos (be langų)! Buvau ir jį pamiršus :D

Bet kokie nuostabūs visi šie žaidimai! Iš tiesų jie puikiai lavino, nors tuo metu juk apie tai visai negalvojome... Va, tokia ir turi būti mokykla: kai vaikas mokosi galvodamas, kad žaidžia :D

Austėja Landsbergienė
2009 07 18 17:00

Na ir dar gi zaisdavom savo tu laiku topus: 1. per gumyte sokinedavom 2. kvadrata su kamuoliu 3. su kamuoliu i siena ten ivairiai metydavom skaiciuodami, su plojimais, su apsisukimais, etc. nezinau kaip cia sitas vadinosi. manau daugelis situ zaidimu lavino skaiciavima, logini mastyma, atminti.

kristina
2009 07 18 14:33

kristina, šitą buvau visai pamiršus - labai mėgiamas žaidimas buvo!!! Ačiū, kad priminei!

Austėja Landsbergienė
2009 07 18 10:47

na, su kamuoliu zaisdavom valgomas-nevalgomas. kai vienas vaikas meta kamuoli kitam tuo paciu metu sakydamas daikto pavadinima, ir sugaunantysis turi greitai sureaguoti, jei daiktas valgomas, tai pagauna kamuoli, jei ne valgomas, tai turi nepagauti kamuolio rankose.

kristina
2009 07 18 07:43

mes dar labai mėgom burti. tokie žaidimai, kur atseit spėlioji ateitį. tik tėveliams atrodė nelabai padorūs tokie "būrimai". pvz. "kuo vilkėsi per savo vestuves" -- tai supaišai (kreidutėm and plytelių) visokius rūbus, aksesuarus, paskui kažkaip spėlioji-skaičiuoji, o gale lieka -- vien tik auksinė grandinėlė ar bateliai :)
arba "Miškas". surašai šešis berniukų vardus, vėl ten kažkaip spėlioji-skaičiuoji, ir gaunasi taip:
M - mylės Tadas
I - išbučiuos Audrius
Š- šauks Artūras
K - keiks Jonas
A - apkabins Rolandas
S - sapnuos Darius
:) :) :)

Lupena
2009 07 17 12:52

Nea.. mes jokio skorpiono nezaidem..
Mano variante tikrai tikrai speliot reikejo, o tada jau metamas kamuolys. Prisimenu net suoliuka ant kurio sededami sita zaidima zaidem. Tik va pacio speliojimo esmes - nelabai.

ZD
2009 07 17 12:43

tas kur spėliot žodį kai kamuolį meta -- atrodo Skorpionas vadinasi. bet ten bėgt niekur nereikėdavo.

Lupena
2009 07 17 12:24

oi sumaisiau! taigi tikrai ne silta-salta, bet kazkoks speliojimas! vedantysis sugalvoja zodi, kiti jam atmeta kamuoli ir klausineja klausimus ('ar tas daiktas...?'), kol atspeja ir tada jau meti ir begi. Ar vel maisau kazka?

O Alibaba tai musu kiemo topas buvo! :))

ZD
2009 07 17 12:07

Kaip smagu skaityti, kai tiek žaidimų yra "atkapstoma" iš praeities! Agne, man tas labai patiko su kamuoliais, juk labai lavina erdvinį mąstymą, o dar ir judrus, tai mūsų vaikinams tikrai patiktų!!!

Austėja
2009 07 17 11:59

ne, šilta-šalta, tai kai paslepi daiktą ir kitas turi ieškoti. kai artėja -- sakai šilta, kai neranda, sakai šalta. kai beveik suranda, sakai karšta.

o tas su kamuoliu kažkokį rusišką pavadinimą turėjo.

dar kai daug vaikų yra, galima žaisti Ali-baba :)

Lupena
2009 07 17 10:52

Man rodos cia ir yra silta-salta: kai atspeja kas nors tada kamuoli meti ir visi bega. Mes irgi zaisdavom :)

Oi kaip smagu budavo tie zaidimai su draugais kieme! Buvo musu visas pulkas - gal kokie 30 - visu aplinkiniu daugiabuciu vaikai, iki sutemu, kol mamos pro langus pradedavo saukt namo. Gaila, kad dabartiniai vaikai tokios vaikystes nebeturi - tevu baimes, kompiuteriai, televizorius.. Nors cia jau nukrypau nuo temos.

ZD
2009 07 17 10:43

Lauke, pamenu, labai smagiai žaisdavom, neatsimenu, kaip vadinasi, bet tokį žaidimą, kur vienas mesdavo kamuolį į viršų, kitas tą kamuolį turėdavo gaudyti, o tuo tarpu visi likę žaidėjai bėgdavo į visas įmanomas puses, kol kamuolys būdavo sugaunamas ir pasakoma STOP bei visi bėgantieji turėdavo sustoti. Tuomet pagavęs kamuolį turėdavo atspėti, kiek iki kurio nubėgusiojo yra žingsnių ir mesti priartėjęs per tiek žingsnių, kiek pasakė (būdavo, pvz., 10 didelių ir 3 maži žingsniai), kamuolį į iš rankų, ištiestų priekyje, padarytą „lanką“.
Bent jau mums, pamenu, būdavo labai smagu, ypač kai tuos atstumus reikėdavo įvertinti iki kiekvieno nubėgusiojo. Tik nebepamenu, kas kamuolį turėdavo mesti ir gaudyti ir kas ten būdavo, jei atspėji žingsnius iki nubėgusiųjų ir jei neatspėji :)

Agnė
2009 07 16 23:00

Pavadinimus, bent jau kazkiek, zinojo mama, tik nepasakyciau kad pati juos atsimenu. O gaila!

Isivaizduoju su vyresniais vaikais tai dalima dar ir zinyna pasiimti ir susirasti tuos pavadinimus! Butu smagu!

garbane
2009 07 15 22:39

ZD, o pavadinimus žinodavote ar tik taip rinkdavote? Nes man atrodo, kad jau rinkti tiesiog savaime smagu, o jei dar pavadinimus žinai...super!

Austėja
2009 07 15 22:32

Mes su mama zaisdavom zaidima: kas pririnks kuo daugiau skirtingu rusiu augalu (arba konkreciai geliu, zolyciu, medzio lapu). Prisimenu man labai labai patikdavo!

ZD
2009 07 15 16:57

Smagus straipsnis. Priminei kelis smagius žaidimus, jau net buvau pamiršus, kad vaikystėje juos žaisdavom :) Vienas jų, tinkantis ir mažesniems vaikams: "valgoma-nevalgoma", kai sakomas daiktas ir metamas kamuolys, o gaudantis turi (ne)gaudyti, jei daiktas (ne)valgomas.
Laukinėje gamtoje tinka ir gelių puokštelių rinkimas (pagal gėlių spalvas, pagal rūšis ir t.t. ir vainikėlių iš jų pynimas. Ir jei šis labiau domina mergaites, tai berniukus tuo metu galima sudominti penkialapio dobilo paieškomis. Darydavom ir kitokius papuošalus (pvz. ant smilgos verdavom žiedlapius) ar slepdavom "sekretus" smėlyje, apie juos jau rašei viename straipsnyje.
Kai jau mokėdavome rašyti žaisdavome žaidimą "kas, kur, kada, su kuo, ką darė ir kas iš to išėjo", kai parašius pirmą atsakymą, popierėlis siunčiamas draugei(ui) ir taip keliauja ratu iki pat juoko minučių skaitant atsakymus. Kiek rimtesnis žaidimas (nebepamenu jo pavadinimo) pagal raides. Susidarydavome lentelę iš bent 8 grafų (daiktas, vardas, vandenynas, žvėris, spalva ir t.t.) ir vienam žaidėjui pasakius raidę (galima ir pagal abėcėlę) puldavome rašyti, nes laikas baigdavosi, greičiausiai viską surašęs rėkdavo "stop" ir skaičiuodavom taškus, o jei pasitaikydavo sunki raidė, sutartavom, kiek minučių trunka vienas 'raundas'.
Dar pamenu mergaitiškus pasišokinėjimus per "gumytę", išlikę atmintyje ir keli pavadinimai, bet užduočių neaprašysiu nė vienos.. kaip ir žaidimo, kur kreida ant esfalto piešdavom kvadratus ir skaičius juose ir kažkaip 'mandrai' šokinėdavom, pagal tai, kur pavykdavo numesti akmenuką. Gal kas primins? :)

Aq
2009 07 15 15:51

Tikrai, kad labai smagūs žaidimai :). Vienas iš maniškių, tiesa, jau per didelis jiems, o kiti du - dar truputį per maži, bet tikrai priaugsime iki jų:).
Mes su didesniais vaikais (pradedant nuo kokių 7 metų) labai mėgstame žaisti "Mafiją" http://paprastosmamosdienorastis.blogspot.com/2009/06/zaidziame-mafija.html (tiesa, kai kuriems tėvams šis žaidimas gali pasirodyti netinkamas dėl pačios žaidimo koncepcijos, bet mes jį žaisdami tikrai labai smagiai praleidžiame laiką) bei "Atspėk, kas aš esu?" http://paprastosmamosdienorastis.blogspot.com/2009/06/zaidimas-atspek-kas-as-esu.html
Na, dar kadangi aš pati esu gimusi su kortų kalade rankose, visi mano vaikai irgi puikiai yra įvaldę daugumą kortų žaidimų:)

Inga
2009 07 15 13:54

 

Dėmesio panevėžiečiams! Pirmieji dešimt pasirašę Vaikystės Sodo lankymo sutartį gaus 100% nuolaidą stojamajam mokesčiui, o kiti dešimt - 50%! Daugiau informacijos apie Panevėžio Sodelį rasite čia: (spustelkite) Kazio Ūdros Sodelis


Dėmesio kauniečiams ir vilniečiams! Kviečiame Jus į Vaikystės Sodo Lauko stovyklą! Daugiau informacijos: (spustelkite) Lauko stovyklos


Dėmesio vykstantiems ilsėtis į Druskininkus ir Palangą bei šių miestų gyventojams! Kviečiame Jus atostogas praleisti dar smagiau! Daugiau informacijos: (spustelkite) Mokyklėlė Palangoje ir Dirbtuvėlės Druskininkuose