„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Ketvirtoji atostogų diena. Apsaugokime Žemę.
2009 04 10

p1080323

Šiandien ėjome į parodą, kuri, teisybę pasakius, nurungė kitas parodas savo profesionalumu. Na, visų pirma, tai ne muziejus, todėl – kaip ir turi būti paroda – ji efektingesnė. Visų antra, viskas padaryta iš tiesų fantastiškai. Su Augustu visą dieną kalbėjome apie ozono sluoksnį, šiukšlių rūšiavimą, gėlą vandenį ir pan.  Taigi – MŪSŲ ŽEMĖ.

Šią parodą daug kur reklamuoja, todėl nebuvo sunku rasti informaciją. Tačiau iš pradžių atrodė, kad paroda turėtų būti daug įdomesnė suaugusiems arba jau vyresniems vaikams. Tik atradusi, kad ten turi ką veikti ir vaikai, nusprendžiau, kad galime važiuoti ir su jais. Iš tiesų Augustui jau buvo nepaprastai įdomu, Vilhelmą jau galima buvo sudominti, jau kalbėjome aktualiomis temomis, o Morta…na, jai ir žaislų muziejuje tiesiog buvo…žaislai! Taip ir čia: svarbu, kad buvo galima daug ką paliesti, erdvės palakstyti ir vaizdai pamatyti.

Jau vakar pastebėjome, kad geriausia važiuoti, kol dar neprisirinko daug žmonių. Kadangi atostogos, tai muziejuose apstu senelių su vaikaičiais, dienos stovyklų mokytojų su vaikais. O mes norime muziejus/parodas turėti patys sau, todėl jau vos jiems atvėrus duris prisistatome!

Nors važiuoti reikėjo gabaliuką, į kamščius nepakliuvome, puikiai nuvykome, o mašiną pasistatėme arti įėjimo. Šaunu! Mortai pasisekė – net pasisupo eidama nuo mašinos iki parodos. Morta dabar – Agnijos draugė:) Ji yra toks vaikas, kuris baisiausiai nori važiuoti į svečius ARBA pasikviesti svečių. Prisimename, toks buvo ir Augustėlis: susidraugauja be galo be krašto: pasakoja savo istorijas, duoda tam žmogui ranką, kviečiasi į svečius ir t.t. ir pan:) ir miela, ir…kaip čia pasakius:)))

p1080256

p1080257

Atrodė, kad parodos vieta – sena geležinkelio stotis. Kodėl taip nusprendėme? Grindys buvo stiklinės ir matėsi seni bėgiai. Šiaip viskas labai gražiai sutvarkyta, stilinga.

p1080258

Paroda prasideda labai įspūdingai: įeini į salę, kur daugybė identiškų manekenų prie veido laiko laikrodžius, o šie tik tiksi…tiksi…tiksi. Taip eina laikas. Laikas, kai Žemė serga, kai žmogus ją nuodyja, negrąžinamas laikas…Brrrr… Vilhelmui buvo ganėtinai nejauku, o Augustas tai viską suprato. Apskritai ši paroda  buvo labai tinkanti Augustui, nes viena pagrindinių temų Augusto mokykloje pernai metais buvo Žemės užterštumas: jis mus vis pamoko, kaip reikia/galima saugoti Žemę.

p1080263

p1080264

p1080265

PO to ėjome į salę, kurios pagrindinė mintis: Žmogus Žemėje yra labai trumpą laiką, todėl Žemė labai greitai ištrintų visus jo pėdsakus…vaikams labiausiai patiko Baltųjų Rūmų ir Briuelio Atomiumo paveikslai:

p1080266

p1080267

Dar kita salė – biblioteka. Į daugybę tomų surašyta visa Žemės istorija. Kai kurios knygos atverstos lankytojams…jas skaitydamas keliauji per milijonus metų…Augustui nepaprastai patiko skaityti, jis vis prisimindavo, ką jau žino apie Žemės atsiradimą, apie ozono sluoksnį, apie gyvybę, apie dinozaurų išnykimą…

p1080271

p1080268

Kadangi šioje salėje prieblanda, molinės (ar kažkas panašaus) knygų lentynos, rami muzika, o apšviestos tik knygos, kurios gan aukštai, o ir nekeliančios labai daug susidomėjimo…mažiams nusibodo. Tačiau…jie nestovėjo vietoje ir tuoj atrado nišą, kurioje buvo…kambarėlis vaikams. O tame kambarėlyje – magnetinė dinozaurų dėlionė ir dinozauro pėda. Tai – kol mes skaitėme knygas – jie sau ramiausiai dėliojo dėlionę (ne vieną ir ne du kartus) ir šokinėjo dinozauro pėdoje:)

p1080272

p1080276

p1080277

p1080278

Išnykstančios civilizacijos liūdna paskutinė kelionė:

p1080280

Ar jūs įsivaizduojate, kiek suvartojame geriamo vandens? Parodoje viskas parodyta labai paprastai, įvairiaspalviais kibirais…JAV prireikė 40 kibirų, Belgijai – daugiau, nei Kinijai, o štai visai Afrikai…dviejų. Šiaip tikrai įspūdinga tai pamatyti tokia „hands-on” išraiška. Aišku ir vaikams: Augustas tiesiog išpūtė akis, kad VISA Afrika – tik du kibiriukai, o vat Belgija…

p1080281

O kad efektas būtų dar didesnis…kiek pasaulyje yraa gėlo vandens??? Labai, labai nedaug…Šitas stulpas tai irgi mums parodo: pilka spalva – sūrus vanduo, o mėlyna (na, tos, kuri sudaro tik 3proc viso stulpo, pačiame viršuje) – gėlas.

p1080282

Vėliau – dar vienas vaikams patikęs kambarys. Jame – didžiulė pica, kurios gabalėlius galima pakelti ir perskaityti, iš kur atvežė maisto produktus, kurių reikėjo jai pagaminti:)

p1080284

ir interaktyvi siena:

p1080286

Poilsio akimirka: tokių kambarėlių su filmukais buvo ne vienas ir ne du. Tiesa, daugumoje neužsibuvome (nebent vaikai prisėsdavo atsigerti ir sukrimsti sausainiuką). Įspūdingiausias buvo pirmasis, kurį rodė ant didelio ekrano tamsiame kambaryje (tiesa, juodose lubose buvo nedidelės skylutės, kurios švietė it žvaigždutės)…apie Žemės gimimą, gyvenimą, dabartį ir kas jos gali laukti…net grįžę namo abu berniukai tėtei per pietus pasakojo, kad vienas iš labiausiai patikusių dalykų parodoje – tas filmukas.

p1080287

Milžiniška parduotuvė…ar iš tiesų milžiniška? Ne, tai tik optinė apgaulė, bet superinė!

p1080290

Įdomiausias dalykas šiame kambaryje – barkodai:) Iš pradžių pasirenki kalbą (žinoma, pasirinkome anglų). Prie maisto produktų, kurie yra lentynose, yra priklijuoti barkodai. „Pypteli” per juos su tuo kasininkės aparačiuku (jį laiko Augustas), ir kompiuterio ekrane (irgi matosi) pasirodo informacija: iš kur jis atgabentas ir kiek CO2 buvo išskirta į atmosferą, kad jis atsidurtų Belgijoje. Žodžiu, geriausia valgyti belgiškas bulves bei gerti šampaną ir vyną:) Visa kita – labai dideli skaičiai… 🙁 Augustui šis žaidimas labai patiko, išbandė su visais produktais.

p1080293

Žinoma, susidomėjo ir Mortulė. Tačiau ji papypina ir klausia: ar galima valgyti? Iš kur atvežė? Tikra dalyvė!

p1080296

Kasininkai:

p1080297

O štai ir salė, pasakojanti apie viešąjį transportą bei raginanti kuo daugiau važinėti dviračiais. Šioje salėje buvo pristatytas ir vos ne kaip skėtis susilankstantis dviratis, kurį dar galima naudoti kaip kėdutę metro arba autobuse:)

p1080298

Šie paveikslai man labai patiko: iš toli atrodo, kad tiesiog daug taškiukų/brūkšniukų ir pan., o iš tiesų…pavyzdžiui,užrašas: kas penkias minutes JAV sunaudojama/išmetama du milijonai plastikinių butelių… (brrrr, ar ne?)

p1080299

Ir štai paveikslas: atrodo, kad taškiukai, o ateini arčiau ir pamatai milijonus tų butelių…

p1080300

Kur brūkšniukai buvo komercinių lėktuvų skrydžių išvagotas dangus ir t.t….įspūdinga.

p1080301

Šis kambarėlis, manau, visiems paliko bene didžiausią įspūdį. O vadinasi jis „išbalimo efektas”. Kas tai yra? Tai yra fenomenas, pasitaikantis snieguotuose klimatuose, kai tirštas rūkas susilieja su atsispindinčia šviesa ir…matomumas tampa NULINIS. Dingsta horizonto pojūtis, ir judėti galima tik pasikliaujant lytėjimu.

Iš pradžių į tą kambariuką nuėjo Agnija su visais vaikais (aš pabijojau, kad Gertrūdai gali būti šalta). Kadangi visi išėjo labai patenkinti ir sakė DAR, tai nuėjau ir aš. Gertrūdėlė tik stipriai prisiglaudė…Bet įspūdis tikrai didelis…akimirksniu nebežinai, nei kas, nei kur, nei kaip…gerai, kad tai – tik siauras koridoriukas, tai eini tiesiai ir…ateini iki durų, pro kurias išvirsti kartu su tiršto rūko debesimi.

p1080304

p1080303

p1080305

Šiaurės ašigalis, pietų ašigalis, ozono skylės, tirpstantis ledas, nykstantys gyvūnai…buvo visko. VISKO. Smagu, kad beveik viską liesti ir daug kur dalyvauti galėjo ir vaikai.

p1080306

Didelį liūdesį jiems sukėlė tai, kad nyksta bitutės: juk probočius, o dabar jau ir bočius jas augina! Morta net papasakojo siaubingai sukrečiančią istoriją kaip ji parke matė numirusią bitutę!

p1080307

Ir, žinoma, liūdna banginių žūklė…fui, kaip pikta!

p1080310

Kitas kambarys, patekęs į vaikų top trejetuką – miško garsų kambarys. Vėlgi eini siauru vingiuotu koridoriumi įsikibęs. Aklina tamsa. Ir aplink…įvairiausi miško garsai. Tai visokių vabzdžių, tai liūto riaumojimas…nepaprastai gražiai viskas padaryta, tikrai sujaudina. Mažosioms (Faustai ir Mortai) buvo baisoka, o Gertrūda pramiegojo:)

p1080311

Išėjome iš parodos pro…švytinčią sieną, padarytą iš plastiko konteinerių, kurie, žinia, labai ilgai nesuskaidomi…

p1080313

p1080315

Ir štai…stovėjimo aikštelė…batams. Kodėl? Todėl, kad šalia reklamuojama pati pačiausia: švariausia, patikimiausia, ekologiškiausia ir t.t. ir pan transpoto priemonė – ŽMOGAUS PĖDOS:))))

p1080316

Ir jau visai prie išėjimo – galimybė parašyti laišką Žemei, sugalvoti šūkį…Augustas parašė, sulankstė ir…mums nepasakęs, ką parašė, įmetė į dėžę. Morta „rašė” dvigubai ilgiau ir pasakė, kad rašė Sophiai, kad jai gimė brolis Felix’as, ir ji turi ateiti pas mus į svečius:) Ir į dėžę nemetė, nes juk laiškas – Sophiai:)

p1080317

Išeidami berniukai dar, kaip sakant, ir pasimankštino:

p1080320

P.S. Dar šiandien išbandėme Mortos per gimtadienį gautą Disney princesių papuošalų gamybos rinkinį. Tiesa, tai jau buvo trečias bandymas jį išbandyti: vežemės į Lietuvą, kur, galvojau, darys su Elze arba su Medeina. Bet su Medeina beveik nebuvo namie, o su Elze nepavyko, tai taip ir liko…Bijojau, kad labai daug detalių pasimetė, nes viskas byrėjo…Bet šiandien pamatėme, kad…nieko blogo. Smagiausia, kad tai buvo vaikų iniciatyva – atnešė Morta suu Vilhelmu man tą dėžę ir sako: darom! Tai  ir darėm po pietų: Mudvi su Morta jai karolius, o Vilhelmas – apyrankę.

httpv://www.youtube.com/watch?v=2Bit-If5SrQ

p1080325

p1080326

p1080327

p1080328

Žaidimas – nuostabus. Rašo, kad nuo trejų metų, tačiau trejų vaikas dar tikrai nieko nepadarys. Iš esmės aš dariau, o Mortulė tai atgnybdavo gabaliuką modilino, tai prispausdavo formelę ir pan. Vilhelmas jau  darė pats, bet…iš tiesų – jei nebūtų reikėję užsiimti su Morta – jam būtų buvę visai smagu, jei ir jam būčia padėjusi. Dabar gi jam teko pasitenkinti tuo, kad aš tik parodydavau, kaip daryti. Ir ką gi – rezultatas visai puikus. Manau, kad mažoji fėja patenkinta nešios šį aksesuarų rinkinuką!

Be to, manau, kad vis dėlto juk modilino galima nusipirkti, o formelės tai liks – žodžiu, svarbu nieko nepamesti, ir Morta galės žaisti ir ūgtelėjusi! Super!

P.P.S. O  visai vakare berniukai išsitraukė savo gimtadienio dovanas (žodžiu, dovanų išbandymo vakaras) – ateivius, kuriuos reikia auginti ir prižiūrėti: TEST TUBE ALIENS. Su tėte sėdėjo internete, aiškinosi, kaip ten ką reikia daryti ir, žinoma, padarė. Vilhelmas net su pižama jau po vakarinių ritualų lėkė į apačią, kad atsineštų savo ateivį į kambarį ir pasidėtų ant palangės: juk jam reikia daug saulės!

Iš pradžių buvo toks plastmasinis indas su ateivio kokonu, kurį reikėjo užpilti vandeniu ir kuris labai putojo:

p1080333

p1080334

Po to pradeda blyksėti žalia lemputė – vadinasi, ateivis jau gyvas:

p1080335

Po to juos reikia užpilti vandeniu, kad jo būtų nei per daug, nei per mažai. Ant Vilhelmo užpylė per daug vandens, tai blyksėjo ne raudona (kaip turi), o žalia lemputė, tai vaikinai aiškinosi, ką daryti. Žodžiu, smagi atrakcija!

p1080336

p1080337

Taip ir lekia tos atostogų dienos…Smagu, kad nelyja, nes dar gerą valandą aš „dabojau” miegančią Gertrūdą, o jie lakstė aplink namus su dviračiais, spardė futbolo kamuolį…lenktyniavo su paspirtuku/dviračiu. Vis smagiau, kai galima išeiti ir į lauką.