„The Washington Post” paskelbė straipsnį: kodėl mažyliai sako „kodėl”. Nežinau, kaip jūs, bet mūsų namuose jau tris kartus buvo „kodėl” fazė. Prisimenu, kaip važiavome į Norvegiją, ir Augustas (2m3mėn) VISĄ LAIKĄ klausė „O kodėl..?”. Atrodė, kad jau tuoj tuoj stosim ir pirksim „kamštukus” ausims 😀

Tačiau…KODĖL 😀 mažiems vaikams (ypač 1-3 metų) taip svarbu užduoti klausimą „Kodėl?”? Mokslininkų komanda is Havajų ir  Mičigano universitetų atliko keletą tyrimų ir nustatė, kad vaikams svarbūs aiškinantys atsakymai. Mokslininkai pastebėjo, kad, vaikams gavus atsakymą, kuris nepaaiškindavo reiškinio/žodžio/dalyko ir pan., vaikai klausdavo dar kartą. Išvada: jau dvejų metų vaikai sąmoningai siekia žinių apie juos supantį pasaulį.

Iš tiesų – kaip ir sakoma straipsnyje – tai aišku kaip du kart du. Akivaizdu, kad neprošal būtų daugiau tyrimų – ypač siekiant ištirti, kokie klausimai patenkina mažylių smalsumą. Manau, kad galima būtų ir pasiteirauti ir tėvų, kokios strategijos „suveikė” šiuo periodu. Pavyzdžiui, vieną kartą mes susiprotėjome paklausti: O KAIP TU MANAI? Fan-tas-ti-ka! Suveikė! Prisimenu, kaip mano vienas vadovas (dar ir dabar laikau jį savo mentoriumi, nors jis jau ir iškeliavęs Anapilin…) sakydavo: visus atsakymus tu jau turi, tačiau reikia garsiai užduoti klausimą, kad galėtum atsakyti. Iš tiesų – daug tuose žodžiuose tiesos! Nes, atrodo, su mūsų vaikais yra tokia seka:

„Kodėl?”

„Todėl, kad…”

„O kodėl…?”

„Todėl, kad…”

tęsiasi ILGAI

„O kodėl…?”

„O KAIP TU MANAI?”

Galvoja. Atsako. Klausimai baigiasi.

Nuotrauka: „Toddler Dumbbells” huladancer