„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Kūdikio charakteris: ar jis toks bus ir išaugęs?
2009 01 26

gertruda rodo liezuviDar prieš išvažiuodama atostogauti Parents.com radau straipsnį apie kūdikių asmenybes. Taigi – tam tikras „testas” ir jums: koks yra jūsų vaikelis ir kaip galėtumėte su juo dar labiau susidraugauti?

Ar galima pagal kūdikio asmenybę nuspėti, koks bus jau ūgtelėjęs vaikelis? Ar jūsų jautruolis kūdikėlis bus jautrus vaikas? O gal padykęs kūdikėlis lems, kad, jam ūgtelėjus, vis belsitės į mokyklos direktoriaus duris? Mokslininkų atsakymas: „gal taip, o gal…ne”. (Man patinka socialiniai mokslai! Atsakymai beveik visada labai panašūs į šį:)) Čikagos Universiteto psichologo Dr.Benjamin Lahey tyrimas parodė, kad neramūs kūdikiai išauga į vaikus, kurių elgesys yra probleminis. Tačiau tas pats Dr.Lahey nustatė, kad jeigu tėvai pozityviai bendrauja su kūdikiu (pavyzdžiui, jam skaito, visur su savimi nešasi, pasakoja apie tai, kas vyksta aplinkoje ir pan.), vaikai užauga turėdami mažiau elgesio problemų.

Anksčiau vykusios ilgalaikės (longtitudinės) Dr.Jerome Kagan studijos išvados pritaria Dr.Lahey tyrimo rezultatams: kūdikio asmenybė nors ir ne visiškai, tačiau parodo, koks bus ir kaip elgsis ūgtelėjęs vaikas ir net suaugęs. Dr.Kagan tik dar pabrėžė, kad asmenybė – ne tik įgimta: ją formuoja ir namai, darželis, mokykla, draugai…žodžiu, visa aplinka, su kuria vaikas – norime to ar nenorime – kuria savo santykį. Ką daryti? Mylėkite savo vaiką, skirkite jam dėmesio, stenkitės, kad aplinka būtų kuo palankesnė, o tada…atsipalaiduokite ir stebėkite, kaip jis atsiskleidžia!

Tai, kaip vaikas valgo, miega, reaguoja į naujoves, lemia jo asmenybė. Jeigu nustatysite, kas vaiko asmenybėje dominuoja, nebus sunku padaryti, kad vaikui būtų patogu, ir jis būtų patenkintas (ech, kad iš tiesų būtų taip paprasta!).

Na, bet pasistenkime būti ne tokie skeptiški ir pažvelkime, kokius kūdikių tipus išskyrė šie mokslininkai:

AKTYVUS KŪDIKIS

Kai kurie kūdikiai nuolat juda. O, Dieve! Toks buvo mūsų Augustas: kai suprato, kad galima ne tik gulėti…prasidėjo. Kai suprato, kad galima ne tik sėdėti…pradėjo stotis, kai atsistojo…pradėjo eiti. Septynių mėnesių vaikinas turėjo tiek guzų, kad bijojome išeiti į gatvę, nes vaikinas skuosdavo vos pasilaikydamas nuo taško A iki taško B. SIAUBAS. Devynių mėnesių nusprendė, kad reikia mesti tą vaikščiojimą ir pradėjo…lakstyti. Nukeldavome jį nuo sofų kraštų, šildytuvų…you name it, kaip pasakytų anglakalbiai:) Atrodė, kad tas vaikas turi įtaisytą amžinąjį variklį.

Ko tokiam kūdikiui reikia iš tėvų? Ogi leisti tyrinėti. Aktyvūs kūdikiai yra apsigimę mokslininkai, jiems viskas įdomu. Pasirinkite žaislus, kurie skatina aktyvų žaidimą, veskitės vaiką visur su savimi (kad turėtų kur „išsikrauti”), nevenkite lankytis vaikų žaidimų aikštelėse (jau vaikui pradėjus vaikščioti) ir veskite į įvairius žaidimų kambarius, kur galėtų išsilakstyti. Augusto trečiąjį gimtadienį organizavome Euroopos žaidimų kambaryje. Per visą gimtadienį beveik nematėme vaiko (atlėkdavo it vėjas tik dovanų susirinkti). Po gimtadienio, važiuojant į mašiną prekių vežimėlyje, iš kurio iš po dovanų kalno vos kyšojo nusidūkusio iki negalėjimo Augusto nosis, išgirdome: tai buvo PATS geriausias mano gimtadienis:)

Aktyvūs vaikai ir kūdikiai nuolat „ieško bėdos”, todėl nepalikite jų vienų. Patariame itin rimtai pažvelgti į namų apsaugojimą. Iš tiesų – vos palikom tik ką gimusio Vilhelmo vitD ant naktinio stalelio…Augustas visą jį išgėrė ir teko plauti skrandį. Žemė slydo iš po kojų, nors viskas užtruko tik akimirką. Slėpkite net tai, kas, atrodo, yra visai „nekalta”, nes šiems mažiesiems mokslininkams viskas yra be galo įdomu!

Be to, aktyviems kūdikiams reikia laiko „nuleisti garui”. Vakarais tiesiog būtina raminanti, pasikartojanti ėjimo miegoti rutina, kuri padeda eiti miegelio, kurio jie paprastai niekada nenori. Tai priminė man, kai mes su Gabrieliumi vieną dieną, jau tiesiog iš „sportinio intereso”, nusprendėme pažiūrėti, kada Augustas eitų miegoti PATS, be, atrodo, antžmogiškų mūsų pastangų susitarti su juo gražiuoju. Ir ką jūs manote? Antrą valandą nakties ateina mūsų mielutis ir klausia: „O mes šiandien neisime miegoti?” Vat toks buvo mūsų socialinis eksperimentas, kurio daugiau nekartojome. Miegas mūsų Augustui – ne draugas. Dabar irgi išsiprašė privilegijos – paskaityti prieš miegą, nes jam miegoti – tolygu švaistyti labai brangų laiką! O rutina ir susitarimai iš tiesų jam BŪTINI. Net nemoku apsakyti, KOKIE būtini ir kaip palengvina gyvenimą ir mums, ir jam…

Tokiems vaikams vakarais patariama užleisti ramią muziką, skaityti knygeles, ar švelniai išmasažuoti visą dieną judėjusį kūnelį.

TAIKUS KŪDIKIS

Kitoje spektro pusėje yra viskuo patenkinti kūdikiai, plaukiantys pasroviui. Jie beveik visada geros nuotaikos, taikūs, lengvai prisitaiko prie naujovių, todėl su jais iš tiesų paprasta.

Ko tokiam vaikui reikia iš tėvų? Net jeigu atrodo, kad jūsų kūdikis toks atsipalaidavęs, kad ištvertų net patį chaotiškiausią gyvenimo ritmą, vis dėlto labai svarbu išlaikyti rutiną: visiems kūdikiams reikia struktūros ir rutinos, kad jie jaustųsi saugūs. Tačiau nereikia ir perlenkti lazdos: nieko neatsitiks, jei pusryčiausite ne septintą, o aštuntą ar net devintą valandą. Pasistenkite, kad nuspėjamas būtų tiesiog dienos ritmas iš esmės. Turėdami taikų kūdikį, galite atsipalaiduoti dėl miegojimo, maudymosi ir ėjimo į lauką ritualų, tačiau jie vis vien turi būti.

Nepamirškite, kad net ir ramiam vaikui reikia jūsų dėmesio ir fizinio aktyvumo. Lengva pasiduoti mąstymui, kad „mano vaikas laimingas, tai, vadinasi, jam gerai ir be manęs”. Netiesa. Puiku, jei jūsų kūdikis gali pasėdėti naminėje kėdutėje, tačiau tuo nepiktnaudžiaukite. Visiems kūdikiams reikia bendravimo, fizinio artumo ir stimuliavimo.

Hmmm…kadangi Augustui jau septyneri, galėjau nustatyti, kad jis buvo aktyvus kūdikis. Dabar, skaitydama apie ramuolį, pagalvojau, kad trūksta informacijos. Na, nepakanka to, kas parašyta, kad galėčiau pasakyti, ar iš tiesų mūsų Gertrūda yra būtent tokia – taiki ramuolė. Manau, kad galiu priskirti ją šiam tipui, bet nesu tuo įsitikinusi. Gertrūda šypsosi ir šypsosi. Atsibunda su šypsena ir eina miegoti su šypsena. Pyksta tik tada, jei jau iš tiesų kažkas yra blogai. Bet ir tada daugiau niurzgia, nei siunta:) Ji gali ilgų ilgiausiai žaisti su žaisliuku arba tiesiog stebėti tai, kas vyksta aplinkui. Atsibudusi ji gali valandą (ir net ilgiau) bendrauti su aplinka; ji neskuba nei vartytis, nei sėdėti, nei stovėti, nors viską daro laiku. Žodžiu, „rami kaip belgė”!

JAUTRUS KŪDIKIS

Toks vaikas jautriai reaguoja į aplinkos stimulus: pravirksta, jei išgirsta didelį triukšmą (ar staigų garsą), „malasi”, nes jam nepatogūs rūbai (trinasi, spaudžia ir pan.). Jis susinervina, jei aplinkoje per daug kvapų, garsų ar veiksmo. Ne tik susinervina, bet ir perkraunama jo nervų sistema.

Ko reikia tokiam vaikui? Tėvams, turintiems tokį kūdikį, reikia išmokti „skaityti” jo siunčiamus signalus. Nenuostabu, jei jus erzina tai, kad vaikas jautrus net ir mažiausioms smulkmenoms. Tačiau reikia pripažinti, kad jūsų kūdikis – itin jautrus aplinkai, todėl ir jums reikia įsigyti „aplinkos radarą” ir greitai imsite suprasti, kada jūsų vaikui ko nors „per daug”. Ir nieko nepadarysite – tokių situacijų reikės vengti ir gerbti kūdikio ribas. Jeigu matote, kad kūdikis tampa labai neramus parduotuvėje, išeikite. Jeigu šlepetės jį erzina, leikite vaikščioti su kojinėmis arba nupirkite tokias, kurios neerzins.

Ir vėl – neperlenkite lazdos ir nepanaikinkite visų stimulų iš kūdikio aplinkos. Jautriems vaikams lygiai taip pat reikia garsų, skonių, lytėjimo, regėjimo ir veiksmo, kurie skatintų jo raidą. Tik viso to jiems reikia…gerokai mažiau,nei, tarkim, aktyviems vaikams. Be to, šiems mažyliams paprastai labai tinka fizinis kontaktas su artimu žmogumi: paimkite jį ant rankų ir sūpuokite, myluokite ir glostykite taip nuimdami įtampą.

Pagalvojau, kad mūsų Vilhelmas vis dėlto – jautruolis. Jam gi reikia nukarpyti visas etiketes (na, tas, ant kurių būna užrašyti rūbų dydžiai), su juo reikia labai daug kantrybės norint susitarti, o jau kai „įsiaudrina”…Dieve, Dieve…Bet jis ir pats švelniausias, pats meiliausias iš visų vaikų…

NERVINGAS KŪDIKIS

Kai kurie kūdikiai, atrodo, niekada nėra „iki galo” patenkinti. Tokie kūdikiai „išsijungia”, jei bent pusvalandžiu pasislenka jų ėjimo miegoti laikas, jie atsisako ragauti naujų patiekalų ir apsipila ašaromis horizonte pasirodžius nepažįstamam veidui. Nervingiems kūdikiams blogiausia, kas gali nutikti – netikėti įvykiai.

Ko reikia tokiems vaikams? Svarbiausia – laikykitės grafiko/rutinos. Tokie vaikai turi labai tikslų vidinį laikrodį ir „kaifuoja” esant struktūrai. Jeigu jums reikia kažką padaryti per vaiko pietų miegą – atidėkite. Tiesiog neverta trikdyti nusistovėjusio ritmo ir klausytis vaiko zirzenimo ar – dar blogiau – verkimo.

Nevenkite naujų situacijų, kurios lavina vaiko socialinius ir kognityvinius gebėjimus, tačiau viską darykite saikingai. Harvardo profesorius psichologas dr.Jerome Kagan teigia, kad tokiems vaikams viską reikia daryti laipsniškai: jei bijo nepažįstamųjų, tai prie jų reikia pratinti pamažiukais, o ne atiduodant vaiką į darželį ir pan. Be to, susitaikykite su mintimi, kad jūsų vaikas – zirzliukas. Susitaikykite ir su tuo, kad tokiam vaikui reikia daugiau jūsų dėmesio ir pastangų, kad jis jaustųsi saugus ir laimingas šiame pasaulyje.

Kai pagalvoju – Augustą būtų galima priskirti ir šiam tipui. Iš tiesų – nors mažiausias pasikeitimas rutinoje „išjungia” vaiką visiškai. Žinoma, jei keliaujame, jei atostogaujame – viena. Tačiau jei namuose, paprastą dieną įvyksta netikėtas posūkis dienos rutinoje…varge vargeli. Ir ragauti naujų patiekalų nemėgsta (mūsų draugai geriau galėtų papasakoti apie  Augusto valgymo „ypatumus”…), o kai būvo mažas ant nepažįstamų žmonių…urgzdavo. Toks mielas baltapūkis mėlynakis…sakydavo, kad jis yra „niūtas”  ir urgzdavo ant kiekvieno, kas jį pakalbindavo, o man širdis plyšdavo paliekant jį su aukle, nes iki pat darželinio amžiaus (ir vėliau) staugdavo nesavu balsu…RUTINA IR STRUKTŪRA – štai ir esminė sėkmingo gyvenimo su tokiu vaiku paslaptis. Visa kita – jau smulkmenos.

Ir, žinote, visiškai negalėjau jokiam tipui priskirti…Mortelės. Augustas – aktyvus/nervingas, Vilhelmas – jautrus, Gertrūda – taiki/ramuolė, o vat Mortelė…vieną dieną gali būti jautri, kitą – nepaprastai aktyvi, trečią – nervinga. Ji – tiesiog visų tipų visų spektrų visuma, o raiška priklauso nuo dienos ir nuo nuotaikos. Ir iš esmės…nė vienas vaikas nėra vienas ar kitas „tipas” 100proc. Visi jie tokie nuostabūs ir nepakartojami…patys pačiausi ir…tik SAVO tipo. Tačiau iš esmės man visai patinka tokei straipsniai – dėl smagumo, kaip sakant:)