Dėmesio sutelkimo sutrikimas...džiaugtis kūrybiškumu?

Parašyta 2009 Lapkričio 17 d.

2940659170_384a708d6f

Jau esu rašiusi apie hiperaktyvumą, tačiau dar dažniau, nei hiperaktyvumas, pasitaiko dėmesio sutelkimo sutrikimas (dar teko aptikti jį vadinamą chronišku dėmesio nesutelkimu ir visokiais kitokiais vardais vardeliais: toks įspūdis, kad unifikuoto termino Lietuvoje nėra). Iš tiesų apie šį sutrikimą Lietuvoje kalbama dar labai mažai. Jeigu norite daugiau teorinės medžiagos, pavyko rasti gan išsamų straipsnį.  Iš tiesų žmonių, sunkiai sutelkiančių dėmesį (ypač ties viena veikla), yra daugiau, nei atrodo. Man pačiai teko bendrauti ne su vienu suaugusiuoju, kuris, atrodo, puikiai funkcionuoja visuomenėje, tačiau funcionuotų dar geriau, jei žinotų, kaip tai, kas mums atrodo "trūkumas" , iš tiesų būtų pa/išnaudota jo labui. Suaugusieji, kaip sakant dar dar...o vaikai?

Pirmuosius dėmesio nesutelkimo simptomus galima pastebėti jau vaikystėje. Iš tiesų daugumai vaikų viskas - normos ribose, todėl tik reikėtų šiek tiek koreguoti bendravimą su jais, kad būtų galima pasiekti optimalių rezultatų.

Vaikas nuolat juda? Lipa? Šokuoja? Nerimsta? Elgiasi ekscentriškai? Yra impulsyvus?

Prieš keletą dienų skaičiau straipsnį, kurio pagrindinėmis mintimis norėčiau pasidalinti.

Kas sąlygoja tokį elgesį ir kodėl toks elgesys yra...vertinamas menų mokyklose? Pelno nesiekianti organizacija CHADD (Children and Adults with Attention Deficit/Hyperactivity Disorder) teigia, kad maždaug 10proc amerikiečių yra diagnozuojama ADHD (naudoju anglišką trumpinį, nes literatūros anglų kalba yra daug daugiau) ir maždaug nuo 2 iki 4 proc iš jų - suaugusieji. Paaiškinimui: ADHD simptomai yra šie: dėmesio nesutelkimas, impulsyvumas, hiperaktyvumas. Kad asmenį diagnozuotų turintį ADHD reikia, kad jis demonstruotų bent šešis dėmesio nesutelkimo arba bent šešis hiperaktyvumo-impulsyvumo simptomus. Remiantis šiais kriterijais, nustatomi trys ADHD tipai: ADHD mišrus tipas, ADHD dominuojantis dėmesio nesutelkimo tipas ir ADHD dominuojantis hiperaktyvumo-impulsyvumo tipas. Įdomu tai, kad menų mokyklose turinčių šį "sutrikimą" žmonių daug daug daugiau: ir tarp studentų, ir tarp dėstytojų. Taigi: KODĖL ŠIE INDIVIDAI PUIKIAI JAUČIASI KŪRYBINGUMĄ SKATINANČIOJE APLINKOJE?

Pirmiausia reikia įvertinti ryšį tarp ADHD ir kūrybingumo. Jau keletą metų teigiama, kad toks ryšys (stiprus!) iš tiesų egzistuoja. Bėda ta, kad nėra nustatyta TIKSLIAI, KOKS tas ryšys, nes ir kūrybiškumas, ir ADHD yra sunkiai apibrėžiami konstruktai.

Norite žinoti, ar jūs turite ADD? Visų pirmą, tokie žmonės mato tai, ko nemato visi kiti. Pavyzdžiui, kai aš žiūriu į persiką, aš matau vaisių, ir tiek. Žmogus, turintis ADD, mato spalvą, tekstūrą, lauką, kuriame šis vaisius augo ir pan.

Kūrybiškumas - toli gražu ne tik gebėjimas tapyti. Kūrybingas žmogus geba paimti keletą informacijos blokų ir sujungti juos taip, kaip niekas kitas dar nesujungė. Iš tiesų toks gebėjimas mąstyti konceptualiai, gebėjimas matyti visą situaciją ir gebėjimas rasti naujoviškus ir efektyvius sprendimus problemoms gali būti didžiulio pasitenkinimo šaltinis darbe. Verslininkams, mokslininkams, inžinieriams, problemų sprendėjams (trouble-shooters), išradėjams, menininkams, dizaineriams...visiems būtinas kūrybingumas! Dėl to siūloma žmonėms, turintiems ADHD arba išreikštų jo simptomų, rinktis tokias profesijas.

Dar 1995 Dr.Bonnie Cramond parašė straipsnį, kuriame analizavo ADHD ir kūrybiškumo ryšį. Ji išanalizavo literatūrą apie ADHD ir apie kūrybiškumą ir rado daug ryškių paralelių. Lyginamoji smegenų struktūros analizė taip pat parodė, kad yra daug panašumų tarp tų, kurie diaagnozuojami turintys ADHD ir tų, kurie apibūdinami kaip labai kūrybingi. Kūrybingi žmonės smegenyse turi mažiau "stabdžių", nei "normalūs" žmonės.  Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jų galvose gimsta daug daugiau spontaniškų minčių, kurios kartkartėm "susikerta" ir taip gimsta kūrybingos mintys. ADHD tiriantys mokslininkai tą patį pastebėjo diagnozuotų žmonių smegenyse, tačiau šiuo atveju (?) tai jau vadinama neurologiniu defektu.

1992 metais buvo atliktas tyrimas su panašų intelekto koeficientą turinčiais ir iš panašaus socio-ekonominio sluoksnio vaikais. Vienintelis skirtumas: kai kurie jų turėjo ADHD. Nustatyta, kad vaikai su ADHD buvo kūrybingesni, labiau naudojosi vaizduote, spontaniškesni, kai reikėdavo spręsti problemas.

Kūrybingos ir išradingos asmenybės  daug bruožų "kertasi" su ADHD simptomais:

- Dėmesio nesutelkimas ir užsisvajojimas

- Aštrių pojūčių paieška

- Negebėjimas užbaigti projektus

- Hiperaktyvumas

- Entuziazmas, žaismingumas

- Sunkus temperamentas

- Sunkumai bendraujant (socialiniai įgūdžiai)

- Prasti mokslo rezultatai

- Padidintas jautrumas stimuliacijai

- Nuotaikų kaita

Kai pagalvoji, visus šiuos simptomus galima puikiai pritaikyti viename ar kitame darbe. Hiperaktyvumas gali būti realizuojamas darbe turint daug energijos ir esant "varikliu"; vaikas, kuris "kalbėjo daug mokykloje", gali būti puikus prekybininkas arba konstruktyvus susirinkimų "variklis"; paauglys, kuris nuolat nesusikaupdavo, gali būti itin įžvalgus  ir aptikti netikėtas sąsajas kasdieniniame gyvenime.

Pastaraisiais metais vis labiau siekiama, kad darbo aplinka būtų inovatyvi. Ir tai nereiškia (nors kai kam gal ir reiškia :D ), kad tokie biurai yra atkreipiantys dėmesį ir nestandartiniai. Daug svarbiau, kad fizinė aplinka tiktų organizacijai: skatintų kūrybiškai mąstyti, skatintų vaizduotę ir koncepcijų sintezę. Žodžiu, kad dirbtų ne tik kairioji racionalioji smegenų pusė, bet ir intuityvioji dešinioji!

Ir dar. Ne visi kūrybingi žmonės yra ir impulsyvūs, ir hiperaktyvūs, ir nesutelkiantys dėmesio. Ir ne visi ADHD yra kūrybingi. Tiesiog reikia atkreipti dėmesį, kad yra ryšys, kurio negalima ignoruoti. Be to - patikėkite - įsigilinus palengvėja ir žmogui, ir aplinkiniams. Aplinkiniams, nes jie žino, kaip lengviau bendrauti su tokiu žmogumi, o pačiam, nes jis žino kaip funkciojuoja.

Kodėl taip užtikrintai sakau? Ne, aš neturiu ADD :D Aš apskritai sunkiai atlieku daug darbų vienu metu, nors yra teigiančių, kad būtent moterims tai yra lengva :D Todėl, kad mūsų šeimoje yra bent du žmonės, turintys ADD simptomų. Ir iš tiesų ryšiai, kuriuos jie atranda bei įžvalgos gali būti absoliučiai iš koto verčiančios. Bet tą pradėjau vertinti daug labiau, kai išmokau žvelgti UŽ to, kad jiems sunku sutelkti dėmesį, o vieno socialiniai įgūdžiai - nuolatinis tobulėjimo procesas :D

Nuotrauka: Our World 2.0 "Peace + Creativity Salon"



com, ačiū, kad pasidalinote savo nuomone ir patirtimi!

Austėja Landsbergienė
2010 06 12 08:41

Nuo vaikystes turiu si sutrikima. Todel noreciau tarti keleta zodziu sia tema.

jeigu tas pats ADHD nekenkia paciam zmogui integruotis ir tobuleti, bei tvarkingai bendrauti visuomeneje, galiausiai neprazuti joje, o gal net ir igauti kazkoki pripazinima, kodel kodel gi ne... taciau jei sis sutrikimas trugdo vystytis, mokytis, tobulinti igimtus igudzius (ypac vaikysteje); atetyje gali prasideti rimtos problemos, prisideti ir kitos ligos, kaip depresija, bipolinis sutrikimas ir sukelti daug rimtu nepatogumu zmogaus gyvenime.

ADHD ir autizmas kazkuom yra panasus sutrikimai, taciau simtomai ir ligos prognoze skiriasi. Tad reiktu atkreipti demesi ir i tai.

Dabar noreciau tarti keleta zodziu apie vaiku ADHD. manau, kad tevams turintiems vaikus kurie turi panasius simtomus, reiktu ypatingai atsizvelgti i ju vaiku gabumus ir stengtis skatinti juos mokytis ta linkme kuri jiems labiausiai sekasi. taciau dazniausiai vaikai turintys polinki i ADHD arba siuo sutrikimu sergantys, neklausys tevu raginimu ir elgsis savaip, rinksis veikla pagal simpatija - kuri ju nuomone yra "geriausia"... Tokiu atveju toks vaikas tures problemu atetyje.

mano pastebejimu ADHD sergantys zmones labiau stokoja valios, ir impulsyviai renkasi tas veiklas kurios remiasi simpatijomis.

Vienaip ar kitaip patarciau vengti medikamentinio gydymo ypac ritalinu arba kitais amfetaminais, tai turetu buti paskutinio pasirinkimo vaistai "gydant" ADHD.

(neesu ekspertas taigi cia yra tik mano asmenine nuomone taciau grysta faktais bei mano paties asmenine patirtimi ir isvedziojimais.)

com
2010 06 11 22:48

O gal kas galite konkreciau patarti, kaip galima padeti vaikui ( ne vaistu pagalba, o pakeitus elgesi, bendravima) turinciam demesio sukaupimo sutrikimu. Mano vaikas nera hyperaktyvus, bet jau seniai pastebejau, kad jis kreipia demesi ir suvokia pasauli visai kitaip. Pavyzdziui, vakar skaite angliskai straispni apie kalbancius zenklus ( mokykloje buvo uzduota), iskart griebe piestuka, popieriaus lapa, nes butinai turejo nupiesti kaip tas daiktas atrodo. Tik nupiesus, galejo ramiai baigti skaityti ta straipsni :-)

Asara
2010 02 25 14:49

Labai juokiausi skaitydama kaip Agnė žiūri filmą :-) Rankogaliai, sagos,.... :-)
Aš čia gal ne visai į tą temą, nes šiaip man nėra ryškiai būdingas toks sindromas, tik va perskaičiau apie filmo žiūrėjimą ir užsimaniau įkišti savo trigrašį, nes vakar mečiau žiūrėti vieną serialą, nes negalėjau susikaupti.
Dabar mano vyras vis siunčiasi serialo "Lie to me" serijas. Kurį laiką, kartu su juo, šį serialą žiūrėjau ir aš. Ir vis bandžiau "užkibti", nes šiaip gan įdomus serialas. Kad ir kaip bandžiau įsijausti į šį serialą ir jį pamėgti, bet vakar jau net nebežiūrėjau jo, nes... mane labai erzina ir blaško Laitmano EISENA ir NIEKO negaliu su savim padaryti, NIEKAIP nepavyksta nuo to "atsijungti" ir tiesiog žiūrėti filmą. Kiek žiūriu, tiek matau tik tą eiseną. Ir jei Laitmanas kokioje serijoje labai jau daug vaikštinėja, tai, pasibaigus filmui, net absoliučiai nesugebu atsiminti apie ką buvo ta serija, o tik... eisena mašinų aikštelėje, eisena biure, eisena gatvėje,....

Renatulis
2009 11 25 20:23

Lupena, tai - vienas iš "pašalinių poveikių", apie kuriuos esu girdėjusi... :(

Austėja Landsbergienė
2009 11 20 00:09

apie tą Ritaliną girdėjau tokį bajerį -- kad jo davimas vaikams gali įtakoti polinkį prie narkotikų paaugusiems :(

Lupena
2009 11 19 16:24

:D Viens prie vieno :D Taip smagu, kad ne man vienai taip :D ir kad pagaliau aišku kas prie ko :)

Gintarė
2009 11 19 10:14

Gintare, va va... man su žmonių veidais irgi katastrofa (((: O filmuose tai iš viso, kartais nesugaudau personažų, nes nefiksuoju jų veidų, o vietoj to, kaip ir sakai – stebiu jų segtukus, marškinių audinio raštą ar pan :D O paskui vis klausinėju kartu žiūrinčiojo: „Tai pala, čia tas pats, kuris padarė tą ir tą, ar čia kitas asmuo?“ (: Aišku, tokiais atvejais į mane pasižiūrima kaip į ateivę: „Tai tu žiūri filmą, ar nežiūri?“ ((:
Baisu baisu... (((:

Agnė
2009 11 18 20:22

Agne, tai aš tik taip ir pastebiu neesminius dalykus, aš žmonių veidų neatsimenu, bet galiu pasakyt kokį segtuka tuo metu segėjo plaukuose :D Aš ištikrujų nesuprasdavau kodėl man taip vienai darosi, bet vėliau, prieš kokius metus kai perkaičiau tokį straipsnį - supratau.
Aš atsimenu vieną atvejį, kai mokykloje, dar paauglystėje buvo toks populiarus žaidimukas su grandinėle, kai žmogus sudeda is grandinėlės voką ir tu dedi pirštą į vidurį ir sakai kada ji išsitrauks gražiai, o kada ji užsilaikys už įbesto piršto. Nu ir aš pastebėjau kaip ją sudeda, kad išsitraukia, ir kaip, kai ne. Kai klasės vaikinam pasakė, jog aš pati suvokiau kas ir kaip, jie nepatikėjo, pasakė, kad mes iš kažkur sužinojom. Ir aš nesupratau ir galvoju, o kodėl negalima pastebėt tokių dalykų, nes aš juos nuolat pastebėdavau... Man buvo nesuprantama, kaip jie nepastebėdavo...

Kai skaitau ar žiūriu filmą labai stengiuosi (specialiai) sekti minti, nes didelė tikimybė, kad vėl ją pamesiu :( O jei matau, kad sunkiai sekasi, tai tada tiesiog nebeskaitau knygos, nes nusprendžiu, jog perdaug pavargau, kad susikaupti :)

Nežinau kaip su Matu, bet jis nuolat visokių neįtikėtinų dalykų prisigalvoja :) Ir tokios nerealios mintys šauna į galvą. O dėl tokio užsigalvojimo - sunku dar pasakyt kai nieko rimto nedarom. Tik prašau, kai skaitau, kad jis kartotų mano perskaitytą sakinį, nes kitaip jis iš vis nesupranta apie ką čia kalba eina. Vakare tai neprašau, nes jau jis būna pavargęs.

Gintarė
2009 11 18 18:07

Įdomu skaityti jūsų pasidalijimus, nes aš kitokia, - man svarbu pabaigti iki galo, kartais sakyčiau net per daug įsiveliu į detale sir smulkmenas kokiam darbe, kol pabaigą pasiekiu, būna, ir pabosta, bet dėmesio sutelkimo bėdų nejaučiu :)
Nors skaitant knygas pasitaiko, kad perskaitau 3 sakinius, ir jau "skrendu" :) Bet aš tai nurašau ne savo dėmesio stokai, o neįdomiai knygai :)
O filmus gali žiūrėti daugybę kartų, ne dėl to, kad jų nepamenu (paprastai nepamenu tik pabaigos, hmmm , kas tai per sutrikimas? :)), o dėl to, kad man smagu žiūrėti dar ir dar kartą , jei filmas tikrai geras. Čia jaučiu kažkoks vaikiškas saugumo jausmas pasireiškia, nes vaikams juk taip smagu žiūrėti tuos pačius filmukus 100 kartų :)
O dėl vaikų hyperaktyvumo/dėmesio nesutelkimo, manau, kad per daug dažnai bandoma vaikams "rasti" diagnozę, nors sveiki vaikai juk yra judrūs ir triukšmingi, o tai nėra patogu, jei galima taip išsireikšti.
Beje, pagavau, kad ir aš dažnai savo 2-mečiui sakau, kad ką nors darytų ramiai, bet ne dėl to, kad jis nenusėdi vietoj, o todėl, kad dažnai susinervina bedarydamas... Tai reikia priminti, kad pasiseks, jei nusiramins :)

Vaida
2009 11 17 22:34

Agne, aš GYVENIME nepamatyčiau rankogalio kraštelio, nebent jį "pritrauktų" operatorius :D Įsivaizduoji? Dėl to man nerealu namuose turėti tokių žmonių, kurie visa tai pastebi! Nors, pavyzdžiui, užbaigti pradėtą darbą ir man ne visada yra lengva. Jei prarandu aistrą ir tikėjimą tikslu, tai...

Inga :D

Austėja Landsbergienė
2009 11 17 22:11

Gintare, aš nesu hiperaktyvumo/dėmesio sutelkimo sindromo specialistė, todėl iš tiesų žinau per mažai, kad galėčiau profesionaliai patarti.
JAV teko dirbti mokykloje, kur keliems vaikams buvo išrašytas populiarus vaistas šiam sutrikimui gydyti - Ritalin. Vienas iš tų vaikų (devynmetis) sėdėdavo ir žvelgdavo į vieną tašką pusę dienos, nors mokytojos sakė, kad - prieš pradedant vartoti - buvo "gyvas" vaikas. Taip, su juo buvo sunku, tačiau jis neatrodė kaip iš kitos planetos.
Iš tiesų apie vaistą esu girdėjusi daugiau neigiamo, nei teigiamo, nors vaistas - turintiems RIMTĄ sutrikimą - iš tiesų yra išsigelbėjimas. Kodėl pabrėžiau "rimtą"? Todėl, kad kai kurie tėvai ir medikai, norėdami ramių vaikų ir įžvelgdami šiuos simptomus, išrašo vaikui šiuos vaistus. Daugumos vaikų sutrikimai gali būti gydomi pakeitus vaiko dietą arba tiesiog bendravimą su jais. Kaip žinia, kiekvienas vaistas turi savo pliusus ir savo minusus, todėl reiktų rimtai pasverti, ar jo tikrai reikia. Dėl "šventos ramybės" kaži ar yra pakankama priežastis. Ką daro Ritalin?
- Sumažina "nenusėdėjimą vietoje"
- Padeda geriau kontroliuoti emocijas
- Padeda geriau (gražiau) rašyti
- Pagerėja vaiko santykiai su kitais (šeima ir draugais)
- Pagerėja rezultatai mokykloje
- Išauga vaiko pasitikėjimas savimi.
Taigi: kai reikia, tai reikia.

Perskaityk mano straipsnį apie hiperaktyvumą (pradžioje yra nuoroda) - jame daugiau apie simptomus.

Dėl Mato: ir taip, ir ne. Amžių žinau, bet vaiką pažįstu per mažai, kad ką nors teigčiau:) Reiktų pasikonsultuoti su specialistu.

Iš tiesų pasaulis dabar daug palankesnis vaikams, turintiems dėmesio sutelkimo sindromą, nei jis buvo prieš, tarkim, 20 metų, kai vaikas turėjo būti "matomas, bet negirdimas". Tačiau vis vien tai yra - naudojant terminologiją - neurologinis sutrikimas. Sunku pasakyti vaiko raidą ir asmyenybę - juk iš tiesų kiekvieno vaiko raida ir individualybė yra individuali. TAČIAU iš tiesų nemanau, kad visą laiką "išėmimas iš visuomenės" yra teisinga strategija: juk kažkada vaikui reikės pradėti bendrauti, jis paklius į įvairias situacijas. Svarbiausia: atsižvelgimas į konkretaus vaiko konkrečius poreikius ir pusiausvyros ieškojimas, kad vaikui būtų maksimaliai ir gera, ir jis tobulėtų.

Austėja Landsbergienė
2009 11 17 22:06

Aš irgi nežinojau, kad ši savybė turi kažkokį protingą apibūdinimą - aš visada galvojau, kad tiesiog mano atmintis trumpalaikė. Bet manęs tai visiškai nevargina - pvz. prieš egzaminą galėdavau vos ne atmintinai atpasakoti visą išeitą medžiagą, o jau prieš kitą egzaminą praktiškai nieko iš to nelikdavo... Bet juk norint kažką į galvą įdėti, reikia kažką išmesti, ar ne tiesa? Čia juokas:). O šiaip, juk tikrai patogu - iš esmės, galima būtų labai taupyti tiek ant filmų, tiek ant knygų - aš irgi galiu po kiek laiko išsitraukti seniai skaitytą knygą ir skaityti ją kaip naują:)

Inga
2009 11 17 21:59

Gintare, sutinku, mane irgi tai vargina dažnai. :/ Kartais tai kelia tik juoką, kai, pvz,, pasižiūrėjusi kokį filmą, po metų galiu jį žiūrėti visiškai neprisimindama, kad jį jau esu mačiusi :D Nes taip ir būna: žiūri tuo metu į tuos dalykus, kurie, kaip straipsnyje rašoma, yra ne paviršiuje: matai aktoriaus rankogalių kraštelį, kyšantį iš po palto rankovių, sagos spalvą, vėjo nešančius lapus, matai vieną ar kitą vaidybinį elementą, makiažo faktūrą, interjero elementus, o tuo tarpu visas siužetas eina, praiena, dingsta ir pasimiršta.... (((: Tas pats ir su knygomis. Tai čia dar ne bėda, bet va, kai reikalas prieina prie rimtų darbų... Idėjų yra, lengva viską pradėti, bet užbaigti uoj kaip sunku... Nes jau kas nors kitas pagauna dėmesį ir veda tolyn... Iš tiesų čia mano gyvenimo didžiausias mūšio laukas (:
Na bet gal kaip nors (: Sėkmės visiems tokiems (:

Agnė
2009 11 17 21:28

As visai nesenai perskaiciau atrodo apie ta pati sutrikima. Ir tik dabar supratau, kad visus tuos metus mokykloje turejau siaubinga problema, negalejau susikaupti ir girdeti kas pasakojama. Isgirsdavau pirmus kelis sakinius, o po to mintys i lankas. Is vis is naujo ir is naujo, tas trugde normaliai mokintis. Man net gi skaitant knyga iki siol tas islieka, o po to svarstau kodel as toj knygoj vienu ar kitu dalyku neatsimenu :) Buna per visa knyga, kad kokiu 20kartu tenka kartoti puslapius, nes as tiesiog save pagaunu toliau skaitancia, bet svajojancia :) Butu gerai, kad issiaiskint kaip gydyt tokius sutrikimus. Nes mane jie vargina :(

Man tie punktai labai abstraktūs, nežinau kaip man save vertinti ar esu sunkaus temperamento? Arba nelabai supratau kas yra padidintas jautrumas stimuliacijai? Kas ir kaip ir kuo stimuliuojama?

Pas Mata manau yra šiek tiek kitoks sutrikimas. Kad jis nenusėdi vietoje arba, kad negali ilgai laukti kol perksiatysiu viena puslapi ir yapc dažnai negali atpasakot, ką prieš tai perkaitėme. Klausimas: ar tokio amžiaus vaikui tai normalu?

Dar vienas klausimas. Nesenai su viena mama kalbėjomės apie demesio sutrikimus ir aktyvumą. Ji gulėjo su vaikučiu raidos centre. Mane lengvai šokiravo, kai į gimtadienį ji neatsivežė jauniausios dukrelės (vyresnes 2 dukreles atsivežė), nes ji būtų nevaldoma ir labai dūktų. Na, bet kaip išsiaiskinom, ji laikosi tos minties, kad nuolat skatinti ramybę. Man atrodo toks jau skatinimas prievartinis gaunasi ir nebelabai skatinimas. Pradėjau aš Mata skatinti. Prašau, kad tarkim kažką padarytu ramiai, kad kai einam per gatvę, eitų ramiai, kad prieš ruošiantis miegoti nelakstytų ir .t.t. Jis neprieštarauja, o ir aš jo neverčiu. Iki kokio lygio tas skatinimas nekenkia vaiko raidai ir yra neužgožiama vaiko asmenybė?

Gintarė
2009 11 17 21:17

Man labiausiai patiko, kad dabar suprantu (čia ne vien būtent šio straipsnio dėka), kad visos šios savybės yra net dovana, o ne kažkoks "trūkumas" ir auginantys vaikus su tokiais ypatingais poreikiais iš tiesų turėtų daugiau džiaugtis, o ne išgyventi :) Ir dar pagalvojau, kad labai daug nepaprastai žymių mokslininkų-išradėjų "neišgyveno" mokykloje, nors po to apstulbino pasaulį fantastiniais atradimais :D

Austėja Landsbergienė
2009 11 17 21:05

Agne, žinok, rašydama pagalvojau, kad Tu - vienas kūrybiškiausių mano pažįstamų žmonių ir įdomu, ar Tu sau pritaikytum punktus :D

Austėja Landsbergienė
2009 11 17 21:03

Nu geras, net nežinojau, kad savybės, kurias turiu, gali būti įvardintos kaip kažkoks ADHD ((:
Na va, žinosiu dabar, kaip ir dėl ko negaliu sutelkti dėmesio ilgai į vieną ar kitą darbą :D Bo iš 10 išvardintų punktų man 5 uoj kaip tinka... (((:

Agnė
2009 11 17 20:28

 

2015 m. sausio 28-ąją dr. Austėja Landsbergienė Šiaulių Universiteto bibliotekos konferencijų salėje, ves seminarą "Kaip mokyti vaiką laikytis taisyklių?", tad mielai lauksime jūsų atvykstant. Bilietus įsigyti galite čia : (spustelkite) dr. Austėjos Landsbergienės seminaras Šiauliuose


Šiais metais liko paskutinis šeštadieninės Vaikystės Sodo mokyklėlės MAŽASIS MOKSLININKAS užsiėmimai! Ateikite, prisijunkite, išbandykite ir jei patiks - pakviesime jus vėl prisijungti 2015-ųjų pavasarį! Daugiau apie tai sužinoti galite čia: (spustelkite) Šeštadieninė mokyklėlė