2008 gruodžio mėnesį rašiau apie Mergaitės efektą (The Girl Effect). Prieš keletą dienų viena tinklaraščio skaitytoja atsiuntė naują nuorodą (Ačiū, Indre!). Buvo laikas, kai aš, žiūrėdama kažką bent šiek tiek socialiai graudesnio, apsipildavau ašaromis. Šiandien – kadangi esu įsigilinusi ir į nemažai povandeninių srovių – mane sugraudinti nėra taip lengva. Tačiau žiūrint šį filmuką gerklėje strigo ašarų kamuolys, o, kalbant apie jį su Augustu, trūkčiojo balsas.
Iš tiesų ši tema man labai jautri. Labiausiai dėl to, kad turiu dvi dukras. Nes, na, nėra moterų gyvenimas toks, koks yra vyrų. Nėra dėl to, kad moterys nešioja vaikus, moterys juos maitina. Nėra dėl to, kad dažniausiai matome vienišą mamą, o ne vienišą tėtį. Nėra dėl to, kad ir fizinė, ir psichologinė našta (pavyzdžiui, priimant sprendimą sunkiomis sąlygomis gimdyti vaikelį) labiau gula ant moters pečių. Nėra dėl to, kad – nors ir sprendimą turėti vaikelį priima abu – moters kūnas turi būti toks, kad galėtų jį išnešioti, o jei įvyksta persileidimas ar kita nelaimė…juk dažniausiai kaltės skausme skęsta būtent moteris (arba ją tas įvykis (ir fiziškai, ir psichologiškai) labiau paveikia). Nėra dėl to, kad, tyrimai rodo, vis dar namų ruošos darbai labiau gula ant moters pečių. Ir, pavyzdžiui, nė vienas vyras nesijaus nejaukiai didelėje nepažįstamų moterų draugijoje (tarkim, atsidūrei kambaryje su daug nepažįstamųjų), o vat moteris beveik garantuotai jausis nesaugi. Arba naktį gatvėje už savęs išgirdusi nepažįstamojo žingsnius. Sąrašą galėčiau tęsti…
Dėl to žiūriu į savo nuostabias merginas ir galvoju, kad tik jos būtų saugios, kad tik joms netektų patirti prievartos, priimti širdį draskančių sprendimų…Atrodo, devynis kalnus perkopčiau, devynias upes perplaukčiau, kad jos būtų saugios… Ir, manau, kiekviena mama taip. Su sūnumis yra kitaip. Dėl jų saugumo padaryčiau tą patį, bet jų saugumas turi visai kitas reikšmes. Nežinau, gal klaidingai atrodo, bet man tikrai kažkaip atrodo, kad mergaitės efektas yra didesnis. Be to, jau ir tyrimai (projektas Women Matter ir – neabejoju – yra ir daugiau) rodo, kad XXI amžiuje gyvybiškai būtinos moterys-vadovės. Pasaulis vėl matriarchalėja? Arba – naudojant M.Gimbutas et al terminą – tampa matristine? Jeigu nuoširdžiai, man nėra taip jau svarbu, ar visuomenė yra patriarchalinė, ar matriarchalinė, tačiau…man svarbu, kad visi toje visuomenėje jaustųsi visaverčiai ir branginami!
Bet kaip sako pirmojo įrašo filmuke: invest in a girl and she will do the rest.