Ši savaitė labai rami mūsų namuose: a) neturim mašinos ir b) išvykęs Augustas. Mašinos neturim jau 7a diena. Tiesa, 5ias dienas turėjome pakaitėlę (nuotraukoje), kurią davė draudimo kompanija, tačiau nuo pirmadienio jau nebeturim nė tos.
Ir nuo pirmadienio džiaugiuosi, kad Augustas išvažiavo į stovyklą! Džiaugiuosi, nes kitaip net neįsivaizduoju, kaip reikėtų vežioti vaikus į mokyklas! Dabar ryte Gabrielius nuveda Mortą su Vilhelmu, o aš Gertrūdą. Abiem suvaikščiojimas suvalgo maždaug apie valandą. Iki Augusto mokyklos reikia važiuoti. Iki visuomeninio transporto – dar maždaug 15min ėjimo. Na, vėluotumėme su Augustu minimum valandą, nes juk Morta ir Vilhelmas mokykloje anksčiausiai gali būti 8.20! Na, mokslai Augustui dar nesibaigė, bet jų mokykloje yra tradicija, kad mokslo metų pabaigoje klasė su mokytoju važiuoja. Pernai jie važiavo prie jūros, o šiemet – į Ardėnus (kalnus), prie Bouillon pilies, kurios pirmasis savininkas, Godfrey, buvo vienas iš pirmojo kryžiaus žygio vadų. Kaip teigia Vikipedija, pirmasis riterių kryžiaus žygis prasidėjo 1096 m. ir jame dalyvavo daugiausia italų, prancūzų, bei vokiečių riterių. Žygiui vadovavo Gotfrydas Bulonietis.
Nuotraukų iš jų stovyklos dar nemačiau, todėl negaliu įdėti, bet laišką jau gavome…
Nenustebkite, kad parašyta „Class 5” – juk Augustas eina į Tarptautinę BRITIŠKĄ mokyklą, o britiškoje sistemoje jis ne trečiokas, o penktokas! (Bet mes namuose sakom, kad jis – trečiokas, o Vilhelmas – pirmokas:))
Šiemet labiausiai Augusto pasigenda Gertrūda: pasiimame Vilhelmą ir Mortą iš mokyklos, o ji klausia: „Tiuti?” Ne, saulele, Augustas išvažiavęs, nevažiuosim jo pasiimti… Ryte dengiu stalą, kraunu vaikams košę, o mažoji vėl sako: „Tūda, sesė, Ilius, Tiutis”…Ne, brangioji, Augustas valgo stovykloje, jis su vaikais išvažiavo! Taip visą dieną ir stebisi, klausia, ieško Augusto. Miela… O man keista. Tuščia. Tylu. Mūsų Augustas – it ugnikalnis, visada pastebėsi, jei jo nėra! Ir, žinoma, dar geriau pastebi, kai jis YRA 🙂
Beje, Gertrūdai labiausiai patiko ir miniskiulinė mūsų pakaitinė mašinytė. Ir ypač tos grotelės mašinos priekyje. Dabar man net įdomu pažiūrėti, ar mūsų mašinoje tokios yra, na, nes ji siaubingai prie jų lindo! Gal ją tiesiog traukė blizgantis Citroen ženklas? Nesuprasi…
O aš juokiausi, kad mašinos numeriai – fatališki ir puikiai atspindintys mūsų santykį su technika.
Na, jūs man pasakykite, ar pažįstate dar žmonių, kurie nusiperka mašiną ir šiai – nepraėjus trims metams – iškrenta variklis??? Arba nusiperka televizorių, o jis neįsijungia? Arba nusiperka brokuotą kompiuterį? Grotuvą? Xbox’ą? Žodžiu, jūs net neįsivaizduojate! Mūsų draugai jau juokiasi, kad mes aname gyvenime ryškiai turėjome nelegalų technikos fabriką ir dabar mus už tai baudžia! 😀 Aš suprantu, kad Morta ir Gertrūda nebūtų „patvarkiusios” mano komputerių, jei aš būčiau labiau saugojus, bet aš galvą guldau, kad yra žmonių, kurie mažiau saugo, nei aš, o tokie dalykai jiems neatsitinka! Beje, dingo mūsų senasis foto aparatas. Tiesiog. Jau visus namus iškuičiau, bet…veltui! Na, gerai, ir to būtų buvę galima (?) išvengti, jei būčiau labiau saugojus. Bet jūs man pasakykite, kada mes nusipirksime ką nors ir nereikės to daikto iškart taisyti/keisti ir pan.??? Mes jau pasikalbame, kad paranoja ką nors tokio pirkti…bijai džiaugtis, nes tikriausiai neveiks! 😀
O šiaip…gyvenimas yra gražus. Kol laukiau Gertrūdos (ji bandė išsiaiškinti, kas gyvena už mašinos grotelių), atkreipiau dėmesį, kokia graži Gabrieliaus rožė! Kai įsikėlėme, tai buvo nususęs geibstantis krūmelis, kurį Gabrielius pasiryžo atgaivinti: karpė, maitino visokiomis trąšomis ir t.t. ir pan. Ir štai šiandien prie pat mūsų durų – nuostabus rožės krūmas, kuris traukia akis…kai ant jo kabo lietaus lašai, kai sukrauna pumpurus, kai išsiskleidžia ryškiai raudonos rožės, kai į jų žiedus skrenda bitės, o po to žiedlapiai krenta mums ant slenksčio… Tokiomis akimirkomis suspaudžia širdį, nes suprantu, kad yra daugybė dalykų Belgijoje, kurių ilgėsiuos Lietuvoje…
O šią rožę siunčiam mūsų vieno projekto dalyvės Luknės ir jos sesytės Upės mamai Indrei! Su Torto ir Uogienės diena, mieloji!
