Užgavėnės ir jų dainelės...

Parašyta 2010 Vasario 9 d.

Šiandien perskaičiau straipsnį tema, kurią pati "gvildenau" praeitą savaitgalį prieš šeštadieninę mokyklėlę. Mat praeito šeštadienio tema šeštadieninėje buvo UŽGAVĖNĖS. Apie ką galvojau? Ogi apie tai, kad nenoriu vaikų mokyti to "smagaus" ketureilio: "Mes čigonai Lietuvos..." Na, žinote, apie ką aš čia...

Straipsnyje rašoma apie tai, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) gavo tėvų skundą dėl to, kad darželyje jų sūnus mokomas netinkamų dainų. Vaiko tėvų manymu, tokia dainelė jau nelabai tinka šiais laikais ir galėtų likti knygose tik kaip paveldas. Jų vertinimu, daina yra įžeidžianti ir nuteikianti priešiškai prieš „čigonėlius“, nereikėtų jos kalti į galvą vaikams.

Man, teisybę pasakius, "užkliuvo" ne tik čigonai, bet ir apdainuojamas smurtas: "plaka, duos", o dar ir "prisirišę prie tvoros".  Čia iš tiesų pritariu, kad daina šiems laikams nebetinka: anksčiau vaikai matydavo pjaunamus (ir smaugiamus???) gyvulius, plakamus žmones ir t.t. ir pan. Dabar gi - retas miesto vaikas išvis yra matęs paršiuką, kur jau ten pjaunamą...

Žinoma, tiesiogiai tokios dainos žalos vaikui lyg ir nedaro, ar ne? (taip ir jaučiu, kaip mane apmėto akmenimis, nes aš esu PRIEŠ tautos paveldo išsaugojimą ir...panašiai.) Bet juk tada galima sakyti, kad ir tokie "nekalti" pasakymai kaip "berniukai neverkia" arba "mergaitės gražiai sėdi" neformuoja stereotipų ir yra tik gražūs posakiai, mūsų senolių paveldas...

Iš tiesų manau, kad galima dainuoti (pavyzdžiui): "Mes vaikučiai Lietuvos, prašom blynų ir kavos". Kodėl blogai? Juk net kalbos neišlaiko savojo "status quo", jos keičiasi, evoliucionuoja. Vienoje konferencijoje, kurioje teko dalyvauti prieš keletą metų, neurochirurgas pasakojo, kad realiai gimusių po 2000ųjų vaikų smegenys veikia šiek tiek kitu principu nei tų, kurie, pavyzdžiui, gimė 1970aisiais.  Dėl to sudarant ugdymo programas reikėtų į tai atsižvelgti, kad vaikams būtų lengviau (reikia kuo daugiau vizualinių priemonių, daugiau tyrinėjimo ir mažiau sėdėjimo ir "kalimo" ir t.t. ir pan.) Kodėl mes taip bijome natūralios kaitos?

Suprantu, kad diskusija gali būti. Iš esmės netgi pati norėčiau dalyvauti įdomioje, argumentuotoje diskusijoje: kaip neskatinti smurto, stereotipinio mąstymo, kitų tautų neapykantos ir stereotipinio mąstymo apie kitataučius tuo pačiu išsaugant kultūrinį paveldą, daineles, eilėraštukus ir t.t. ir pan.

Bet apie kokią diskusiją galima kalbėti, kai po straipsniu turbūt kokie 98proc komentarų yra tokio štai pobūdžio:

1. Tegul tik nesikesina i musu didziausia pavelda - dainuojamaja tautosaka. Simtmeciais nuo pagoniu laiku islikusios daineles, kur blogieciais vadinami tam tikru tautu atstovai, pvz, daznai skatinama musti, vyti lauk vengrus. Tai ka, dabar ir vengrai turetu isizeisti?
Gerbiamas teveli, nieskok kirmineliu kur ju nera, o geriau paziurek, kad ju neisiveistu tavo paties atzalose kitais budais.

2. Paranoja jums brangūs tėveliai.

3. Yra toks terminas - mankurtai. Gaila jūsų vaikų.

4. Tebūnie amžiams prakeikti eurotolerastai, visi ir kiekvienas, kuris drįsta cenzūruoti lietuvių etnokultūrinį paveldą.

5. Tėvas tai debilas

6. Trenktas tėvas. Labai graži dainelė. Visi vaikystėje dainavom ir apie čigoną, ir apie žydą lipantį kopėčiom. Tokia nuomonė apie šias tautas susiklostė ne šiandien ar vakar - kokie jie yra, tokia apie juos ir nuomonė. Ir labai teisinga!!! Čigonas jis ir Afrikoj čigonas, ne koks "Romas", "Petras" ar "Albinas".

7. Kiek dar tyciosites is zmoniu lygiu teisiu aktyvistai?

O štai tokio pabūdžio - labai, LABAI mažai. Man reikėjo perskaityti keletą puslapių visiškų "srutų", kad rasčiau tokį komentarą:

1. Paranoja, sakote/ o po to stebimes,kodel smurta (nebutinai fizini) jaunimas priima kaip savaime suprantama, naturalu dalyka... subtilus reikalas, formuojantis pasamone, taciau reiskiantis labai daug. Protingi tevai, kuriems nenusispjauti, ka veikia vaikas ir ko mokomas...

Štai taip. Nesistebėkime, kad patyčios - norma. Nes "už vieną muštą dešimt nemuštų duoda" ir "medį reikia lenkti kol jaunas". Juk tai - mūsų kultūrinis paveldas.

Nuotrauka: Audringje "Mask II"



Pabandysiu pakomentuoti aprašytą situaciją kaip žmogus dirbantis su darželinukais, pats organizuojantis Užgavėnių tradicijos tęsimą darželyje, mažylius mokantis dainų ir žaidimų. Tiesa, ne Vilniuje, o visai kitam Lietuvos pakrašty.
Prisiminkime, po nepriklausomybės atstatymo (ir anksčiau) visiems buvo labai svarbu gaivinti lietuviškas nykstančias tradicijas, ieškoti savitumo ir jį išsaugoti. Rinkom po kruopelę muzikinę tautosaką, rengėm rudens ir advento vakarojimus, pasakų inscenizacijas. Čia problemų nebuvo - vaikų tautosakos tom temom - begalė. Labai norėjosi žiemos-pavasario laikotarpyje išlaikyti Užgavėnių ir Atvelykio švenčių tradicijas. Tik bėda - nėra šiose šventėse vakams tinkamos tautosakos - ji skirta suaugusiems persirengėliams ir lalautojams. Autorinių dainų tokioje šventėje dainuoti nesinori...
Prieš dešimt metų pačios išleistoje knygelėje randu tokias Užgavėnėm tinkamas (tuomet man taip atrodė) dainas, šokius: "Šokam šokam mes meškutę, meška šoka - kudlos dulka, kad nešoktų - nedulkėtų" (melodija sunkoka, bet judesiai tinkami), "Žyds jouds, žyds raudons, žydel joudel mak mak mak", "Žydelka" (be teksto), "Ėjo žydas keleliu su kurpalių maišeliu. Valgė žydas baronką, rankas šluostė į barzdą. Joja žydas ant ožkos, kad net skvernai jam blaštos. Ei vei kum kum kum, vaitatūba bum bum bum", "Ickė mickė hip hip hip, prie mergelių cip cip cip", "Užgavėnės, och", "Kepė kepė močia blynus" (kažin, ar ji tikrai laiudiška?) ir "Džiaugias senis po žiemos susilaukęs šilumos: ir vėl šyla, ir vėl šąla, ir vėl senis dantim kala" (vėlgi, ne senų laikų melodika). Kaip ir viskas, ką bent kiek tinkamesnio 5-7 m. darželinukams melodijos ir teksto prasme tuo metu pavyko rasti. Neįdėjau populiarios žydukų dainos apie blynus ir kavą, nes ją ir taip visi žinojo ir dainavo.
Kažin ar be "Meškutės" ir "Blynų" ateity ką bedainuosiu...

Dabar kiti pamąstymai užgavėnių tema.
I. Kaip tėvams legviausia aprengti vaikus darželio užgavėnių šventei? Patalpoje ir lauke? Skara, mamos sijonas, karoliai. Gal tai ožkos ar meškos personažui tinkantys apdarai? Ne. Čigonei. Medžiagos skiautės (gerai, kad ne popierinė) kaukė su akims ir burnai prakirptomis skylėmis, priklijuotais ūsais ir barzda. Kažin, ar tai Lašininis-Kanapinis. Greičiau jau žydukas. Gal dar velniukas. Nei vienas juk nesinuomos kaukės, kaip priimta užsienyje.
II. Mano pačios vaikai ėjo "ubagaudami", kai buvo maži. O tam reikia drasos!!! Dainų, oracijų mokėjo ir kaimynų vaikus išmokė, savo "pelno" dalybos ir pirkiniai atsverdavo tą nejaukumą ir baimę... Pati atidarydavau duris neatpažįstamai persirengusi....Jiems buvo įdomu. Po namus suaugusieji persirengėliai nevaikšto. Durų kodai atbaido ir vaikus. Užeina tik vienas kitas kaimynų vaikas. Kiekvienais metais vis rečiau...
Tradicija nyksta.
Nebedrįstu darželyje dainuoti "Klausė žvirblis čiulbuonėlis...kaip aguonėles sėja", "Atvažiavo meška su alučio bačka", "Skrido žvirblis per ūlyčią ir atrado kanapyčią", "Gandrai Jonai gagaga, tavo pati ragana... tie varteliai girgžt girgžt, tavo pati pirst pirst"...
Kai kam labai žiauri pasakos :Katinėlis ir gaidelis" pabaiga, o jau "Raudonkepuraitės" vilką geriau palikti gyvą?..
III. Tenka prisipažinti, kad prieš keliolika metų mokiau darželyje vyresnius vaikus to nelemto "čigonėliui duos prisirišę prie tvoros". Tai ne daina, tai labai smagus šokis. Folkloro gaivinimo laikais viską išbandydavom. Akcentas - vogimas yra blogis, įdomi choreografija. Jau daug metų to nebedarau. Viskas kinta...

muzikantė
2010 02 11 17:56

Esu buvusi nuostabiuose kursuose Islandijoje apie rasizma, tai ten vadovė, specialistė dirbanti tautų centre (imigrantų ar pan.), kasdien susidurianti su tuo, teigė, kad vaikams bet kokia rasizmo apraiška (tame tarpe ir tokia dainuška) ankstyvajame amžiuje formuoja tolerancijos stoką. Aš irgi taip manau.

Kristina
2010 02 10 22:43

:) cha cha geras straipsnis

distance between cities
2010 02 10 21:03

Dainos apie mušamą čigoną turbūt nesu girdėjus, bet "Mes čigonai Lietuvos" neįžvelgiu nieko bloga. Ten nieko blogo apie juos nesakoma, tiesiog įvardijama tai, kuo žmonės persirengę. Ir žydas, ir čigonas, ir vengras - senovinės kaukės. Ir tai visai nereiškia, kad jos vaizduoja dabartinius žydus ar romus, ar vengrus. Tai TIK kaukė ir tos KAUKĖS PAVADINIMAS.
Bet Austėjos minčiai apie prasčiausius mokytojus irgi pritariu. Viena yra folkloras šeimoje, kita - ugdymo įstaigoje. Jeigu mano vaikas būtų mokomas tos dainelės, apie kurią rašoma straipsnyje, turbūt irgi nebūčiau patenkinta.

Ieva
2010 02 10 17:54

kažką žinau apie lenkus, kad jei lietuviai neišmušė, tai cholera išdusins. bet tikrai nemanau kad tai turetu but mokyklinis repertuaras.

Lupena
2010 02 10 16:22

Na , o jei paziuretume i musu kaimynu folklorini aruoda?... Ar smagu mums patiems, kai lenkai savo vaikus moko: Litwin głupi jak świnia, a chitry jak wąź“ (Lietuvis kvailas kaip kiaulė ir klastingas kaip žaltys)?
Smagu? O man, zinot, nelabai.
Neisizeidziu asmeniskai, nes manau, kad sita patarle daugiau pasako apie to, kuris ja vartoja, zema samoningumo lygi nei apie mano savybes.


Lygiai taip pat manau, kad tai, jog musu vaikai tebera mokomi dainusku apie cigonus ir zydus rodo musu zema samoningumo ir tolerancijos lygi.

Alice
2010 02 10 16:15

butent kad gedijasi. pijokai baruose dainuoja, bet tikrai ne mokyklose vaikus mokina, kaip Lietuvoj apie cigonelius.

Lupena
2010 02 10 16:08

Lupena, išvertei mane iš klumpių...siaubas. Beje, vienu metu norėjau ir aš parašyti, kad amerikiečiai turi visokių bjaurių dainelių, kurias irgi galėtų pristatyti kaip "tautos paveldą", bet kažkaip jie to "paveldo" gėdijasi, o ne didžiuojasi juo...

Bet aš manau, kad čia būtent nuo švietimo ir priklauso. Nors dabar taip ir girdžiu man sakant, kad čia niekas kitų žmonių vergijoje nelaikė ir t.t. ir pan. Bet - jei paanalizuotumėme - tai ir žydams, ir čigonams ne pyragai būdavo: ir iš kaimų išvarydavo, ir dėl ligų apkaltindavo, ir visaip kitaip žemindavo ir tyčiodavosi. Nėr čia ko tokiu "paveldu" didžiuotis :( Geriau didžiuotis tuo, kuo iš tiesų galime didžiuotis!

Austėja Landsbergienė
2010 02 10 16:00

kaip juma patinka:
"We had joy, we had fun,
we had niggers on the run
'cos a white man's got a gun
so a nigger better run"

kaip jums patiktu, kad jusu vaikai tokia dainele skanduotu per helovyna?

Lupena
2010 02 10 15:39

Žinot, ką dar pagalvojau? Ogi tai, kad aš į problemą žvelgiu makro lygmeniu, o kai kurios jūsų - mikro. Ne visose šeimose paaiškinama, ne visose šeimose diskutuojama. Todėl VALSTYBĖ (o tai reiškia valstybinės ugdymo įstaigos) turėtų rūpintis, kad ta riba būtų LABAI AIŠKIAI nubrėžta. Jokios pilkos zonos. Kalbu apie POZICIJĄ ir SĄMONINGUMĄ. Mano dėstytojas (JAV) sakydavo: kai rašai vadovėlį, reikia rašyti pačiam pačiam PAČIAM blogiausiam mokytojui. Nes geriausias gali dirbti ir be vadovėlio. Vidutinis dirbs su vadovėliu, jį interpretuos ir pritaikys sau taip, kaip reikia. O prastas seks žodis žodin: todėl turi būti aišku, efektyvu ir taip, kad būtų BENT JAU išmokyti vaikai. Todėl aš ir manau, kad geriausias pedagogas mokės ir atrinkti Užgavėnių daineles, ir pasikalbėti su vaikais, ir aptarti su tėvais, kas, kodėl ir kaip bus dainuojama. Vidutinis nedainuos tų dainų, kurioms reikėtų paaiškinimo, bet susiras tinkamas. O prastas bent jau neskiepys vaikams stereotipinio mąstymo ir visokių kitokių "klišių".

Austėja Landsbergienė
2010 02 10 14:20

Pritariu Agnei

Vita
2010 02 10 13:37

aš vistik manau, kad tokios dainelės nieko tokio :) svarbu, kaip jos yra vaikui pateikiamos. ar kaip Užgavėnių dainelė ar kaip Tikro Lietuvio elgesio vadovėlio ištrauka :D
juk tada ir daugelio pasakų negalima vaikams skaityti ir į bažnyčią leisti (dar sugalvos klasioką nukryžiuoti :P) Kur gi ta riba?
ir smurtauja jaunimas, tikiu, tikrai ne tas, kuris vaikystėj klausė daug pasakų ir Užgavėnes su dainelėm šventė ;)

agnė
2010 02 10 09:15

Alice, kalbant apskritai, taip. Aš asmeniškai saugausi absoliučiai visų nepažįstamų žmonių, nepriklausomai nuo jų tautybės. Ne ta prasme, kad paranojiškai jų bijau, bet imuosi tam tikrų atsargumo priemonių: į daugiabučio liftą jei tik įmanoma aš pasirinksiu nelipti su nepažįstamu vyriškiu, vengsiu nuošalių gatvių su tik protarpiais pasitaikančiais praeiviais, žmonių susibūrimo vietoje rankinuką būsiu permetusi į priekį, kad jį visada matyčiau, nesileisiu į kalbas su čigonais (iš pagarbos jų menui užhipnotizuoti žmones - čia sakau be jokio sarkazmo. Tiesiog istorijų esu prisiklausiusi tiek, kad neturiu jokio noro patirti tai pati.).

Tačiau aš irgi už tai, kad socialinė atskirtis būtų mažinama. Kad žmogus nebūtų "nurašomas" vien dėlto, kad yra tam tikros tautos atstovas. Ir jeigu iš tiesų romai pradėtų teigti, kad jie tiesiog nekenčia tos dienos metuose, kuomet mes einame persirengę čigonais ir prašome blynų, nei kiek nesukdama galvos dainuočiau "Aš lašininė Lietuvos". Nes iš esmės, tikrai neturiu intensijos ką nors įžeidinėti.

Inga
2010 02 10 08:19

Neturiu tvirtos nuomonės ką čia labiau reikėtų "ginti" - tautinį paveldą ar čigonus... O gal ir nėra vieno atsakymo. Manau, kad svarbiausia čia yra išgirsti kitą nuomonę. Esi paveldo puoselėtojas? Šaunu, vadinasi turi rimtų ir gražių argumentų, kodėl viskas turi likti taip, kaip buvo. Esi jautrus dabartinėm realijom ir galvoji, kad gyvenime viskas keičiasi ir reikia neužmerkti akių akivaizdiems dalykams - lygiai taip svariai ir protingai argumentuoja Austėja... Bet kur man skaudžiausia užvis yra - tai mūsų (šiuo atveju Austėjos skaityto straipsnio) komentarai. Nesvarbu, kokią nuomonę jie išsakytų, bet jokios pagarbos ar galimybės išgirsti kitą pusę. Bent akimirką susimąstyti, gal aš buvau neteisus, gal verta keistis. Aš būčiau labiau linkusi išlaikyti mūsų paveldą ir tradicijas, dainų tekstus ir pan., bet dabar sėdžiu ir mąstau - taip, aš su dukryte kalbėsiuos apie žmonių lygybę, pagarbą ir toleranciją kitai tautai, rasei, todėl maniau, kad tokios dainelės jos tiesiog "neveiks", nes žmogutis viliuosi augs pagal tai, kaip mes su vyru elgiamės. Bet vat ir mąstau - o kur garantija, kad mano mažoji nepasidarys savų išvadų, juo labiau kad kažkada teks lankyti ir mokyklą, kur patyčių ir netolerancijos kitokiam laaabai didelis potencialas, o daigeliai tai jau bus pasėti? Ačiū Austėja už medžiagą pamąstymui, už priminimą, kad viską turėtume daryti sąmoningai ir atsakingai.

Renata
2010 02 10 07:54

Jei tėvams panašaus pobūdžio dainuškos atrodo kaip šventas tautinis paveldas, tai vaikams jos tuo labiau neužkliūna. Man asmeniškai dėl tokio paveldo šiek tiek gėda ir verčiau jau jo tokio viešai nedemonstruot ir patylėt, o ne aiškint, kad čia nieko blogo. Baisiausia tai, kad su tokiu paveldu mūsų vaikai paveldi ir požiūrį, kad visi čigonai vagys, vagis galima mušti savo nuožiūra (ojojoj čia tikrai ne policijos reikalas, juk kiekvienas doras pilietis gali vožt vagiui - vagis juk pirmas pavogė:))) ir pan. Tiesa, kad daug romų vagia, daro kitus nusikaltimus. Bet daug jų to ir nedaro. Ir vieni, ir kiti yra stereotipų įkaitai. Vieniems stereotipai tarnauja kaip jų veiksmų pateisinimas (esu čigonas, galiu vogti, nes niekas iš manęs nieko kito ir nesitiki), kiti, nors ir ne vagys, vis tiek kalti, nes juk visi čigonai vagys. Bet kuriuo atveju ir vieniems, ir kitiems stereotipai užkerta kelią į normalų gyvenimą. Beje, jei visuomenė turi interesą, kad romų bendruomenė būtų kitokia, turi kažką tuo klausimu daryti. Akivaizdu, kad stigmatizacija tokiam interesui nepasitarnauja. Gal pasitarnautų integracija? Pirmas žingsnis - istorijai palikti stigmatizuojantį paveldą.
Melisa, čia tarp kitko. Pasaulio sveikatos organizacija homoseksualumą iš ligų sąrašo išbraukė dar 1992 m. Tai dar prieš 20 m. padarė Amerikos psichiatrų asociacija. Todėl jei savo vaikui sakysite, kad homoseksualumas yra liga ar nenormalumas, tiesiog meluosite. Kenksite ne tik homoseksualios orientacijos žmonėms. Manau, kenksite ir savo vaikui.

Indre
2010 02 10 01:14

Daugelis musu gali papasakoti istoriju, kaip buvo apgauti romu, bet dar daugiau zmoniu galetu papasakoti, kaip jie buvo apgauti/apvogti/sumusti lietuviu. Ar ir lietuviu apskritai saugomes?
Taip, tarp romu nusikalstamumas yra didelis, bet cia, manau, yra socialines atskirtis klausimas.
Pavyzdziui, Romu bendruomenes socialines integracijos tyrime rasoma, kad daugelis romu noretu dirbti, bet jie paprasciausiai negauna darbo, nes darbdaviai, visuomene nemano, kad jie galetu gerai dirbti. Taigi, ir mes patys kalti del esamos padeties. Kazkur skaiciau, jog labai retas Liteuvos gyventojas noretu, kad romu tautybes asmuo butu jo kolega.
Sakyciau, jog atsakomybe yra ne tik paciu romu, bet ir musu. Kokia visuomene mes formuojame, kaip nuo mazu dienu musu vaikai dainuoja dainuskas pilnas isankstiniu nuostatu pries tam tikra zmoniu grupe? Zinoma, vaiku dainuskos gal ir neatrodo labai rimta problema, bet ar kas nors gali paneigti, jog tai formuoja musu poziuri i kitus zmones? Kai tau 7 metai- dainuoji apie cigonus, kai tau 27- nenori su jais dirbti.

Kas jau kas, bet bent jau musu vaikai turetu kuo ilgiau buti apsaugoti nuo stereotipiniu poziciju.

Alice
2010 02 10 00:32

Austėja, net šiurpuliukas nukratė, skaitant apie susidūrimą su tom dviem romų tautybės moteriškėm.
O pabaigai... Kuomet sūnus buvo trečiokas, grįžtant iš mokyklos (visišką vidudienį) jį užpuolė du paaugliai. Pagrasino pasmaugti, atėmė telefoną, išgąsdino... Ir kai vėliau man Paulius pasakojo, kaip viskas buvo, didžiausias šokas jam buvo tas, kad "tie paaugliai atrodė kaip visiškai normalūs žmonės. Jie tiesiog priėjo pasiteirauti, kiek dabar valandų".
Ir... nors širdyje aš negerai jaučiuosi uždėdama štampą visai tautai, bet jam aš patariu saugotis romų. Ir pati aš saugausi.

Inga
2010 02 10 00:00

Kai dirbau ``D``knygyne i ´´svecius´´ uzsuko dvi jaunos cigones, tikrai ne dvasiskai patobuleti ar kyngu paskaityti, maciau kaip blaskesi is vienos sales i kita ir taikesi nugvelbti storu brangiu zodynu, kadangi apsaugos nebuvo, paciom pardavejom reikejo su tokiais sveciais susitvarkyti, kai paprasiau ju iseiti, jos man akis norejo prispjauti. Teko kuri laika pagyventi ir Naujininku rajone, o ten iki taip zinomo taboro ne per toliausiai, oi vaizdu vaizdeliu prisiziuredavom.
Na bet cia ne apie tai...................as ir pries smurta ir bet koki blogio skatinima .................bet kai is daineles toks burbulas ispuciams.
Atsiverciau Pranes Dundulienes knyga ``Lietuviu sventes, tradicijos, paprociai ir apeigos`` ir paskaiciau apie Uzgavenes. Rasoma:`` etnografiniai ir rasytiniai saltiniai rodo, kad persirengeliai uzsidedavo kuo baisesnes kaukes, padarytas is medzio zieves, avikailio, gyvuliu kaukoliu, Kaukes vaizduodavo senius, museikas, elgetas, cigonus. Be to, visoje Lietuvoje buvo paplitusios zydu, vengru, moteru, persirengusiu vyrais, vyru - moterimis ir kt. kaukes.
Ziemos svenciu kaukes yra savotiska orginali liaudies meno saka, turinti labai senas tradicijas. Siandien sunku pasakyti, ka pirmykstis ir pagonybes laiku zmogus jomis vaizdavo. Greiciausiai tai buvo apeigu atlikejai arba proseniai, totemai ir ivairios dvasios bei demonai. Zydu, vengru, ponu ir kt. kaukes, be abejo, yra velesniu - krikscionybes laiku - kurinys. Stasio Skrodenio nuomone persirengeliai zydais atsirade veikiant krikscionybei, kuri kitu religiju zmones vadino zydais, t.y. pagonimis. Kadangi kauketi persirengeliai bei ju vaidinimai nederejo su Baznycios mokslu, juos imta vadinti zydais, cigonais ir kt.
``Zyde`` melzdavo ``ozi``, o sis spardydavosi, apversdavo melzeja. ``Gerve`` stengdavosi kam nors iznybti, o ``arklys`` ispirti.
Raseiniu, Kupiskio, Rokiskio ir kt.apylinkese ateje i grycia `´cigonai`` sokdavo dainuodami ivairias dainas, o iseidami stengdavosi pavogti: samti, puoda ir pan. Pavogtus daiktus sunesdavo pas kuri nors valstieti. Vakare apvogtieji ateidavo savo daiktu isipirkti.
``Zydas`` budavo apsirenges isverstais kailiais, sujuostais panciu, ant veido uzsidejes kauke, padaryta is medzio ar zieves arba avikailio. Rankose jis laikydavo botaga - grebliakoti su prie galo priristu panciu. ``Zydai`` nesiodavosi pinigines, t.y. kojines, pripiltas siuksliu, akmenu, plytgaliu.``
Dar labai daug tu tradiciju ir paprociu, visko ne nesurasysi. Na ir siaip paskaicius - musti, spirti, apmetyti sniegu, svaistytis dalgiu............. O vienas is Uzgavenem budingu elementu minimas ``moteriskosios ir vyriskosios lyties stabo veziojimas ir zudymas``. Na kazkaip gan gresmingai skamba. O tie zydukai ir cigonai is seniau atkeliave iki musu dienu. Ir pati vaikysteje dainuodavau ``mes zydukai Lietuvos, norim blynu ir kavos``, bet niekada nemaniau, kad zydas tai kazaks blogo.

Vita
2010 02 09 23:05

123-nematomaranka.lt, o gal taip ir buvo? O gal dar kažkas įvyko, apie ką nieko nežinome? Gi ta istorijos pusė (o gal ir dar kelios) mums nežinoma. Nesileiskime į interpretacijas kas ką "galėjo".

melisa, dėl tų paršiukų tai kaip ir dėl pasakų (kurios būna ir žiaurios, ir visokios kitokios) - esu jau rašiusi čia: http://www.austejosblogas.lt/2009/02/vieni-kitiems-xi-pasakos-vaikams-visada-su-laiminga-pabaiga/ O dėl lytinės orientacijos - kaip Jūs ir sakote, kaip nori savo vaiką išauklėti. Aš pasirinkau auklėti kitaip, nei sakotės norinti Jūs. Bet tai - kaip ir teisingai pastebėjote - jau kita tema.

Austėja Landsbergienė
2010 02 09 22:41

Inga, tai čia diskutuoti galima be galo... Jei ryt Morta apsirengtų per karnavalą čigoniuke, niekas nieko nei pasakytų, nei "įžvelgtų". Tiesiog čia kitas kultūrinis kontekstas. Esmė ta, kad - kaip jau minėjau - Lietuvoje yra tas neigiamas požiūris į romus. Ir dėl to manau, kad... geriau apsirengti gandru, Lašininiu, Kanapiniu, velniuku ar pan.

Geras argumentas dėl pateisinimo.

O pabaigai...Man buvo gal 16, gal 17 metų. Dirbau šeštadieninėje "Nykštukų" mokyklėlėje LVJC. Gavau pirmą algą (grynais) ir skridau namo kaip ant sparnų. Kadangi tiesioginio susisiekimo su namais nebuvo, po darbo eidavau iš LVJC iki Žaliojo tilto, kur sėsdavau į troleibusą ir važiuodavau namo. Ir štai prie "Lietuvos" viešbučio dvi romų tautybės moterys mane sustabdė, nebeleido toliau eiti. Atomazga: aš atitrankyta vienos rankine dar, prisimenu, plaštaka ir per veidą trenkė, kai pradėjau verkti ir...atimta visa alga. Prašiau, kad paliktų nors truputį, maldavau, verkiau, nes jau buvau susiplanavusi, ką pirksiu mamai, sesei, tėtei, sau...kaip visi džiaugsis.
Atrodo, galėčiau iš tiesų turėti nuoskaudą. Ir turiu. Bet ne romams. O konkrečiai toms moterims, kurios galėjo šitaip pasielgti. Ir vaikus mokau saugotis ne romų, o įtartinų žmonių :D

Austėja Landsbergienė
2010 02 09 22:30

Dėl tų dainelių tai aš kaip ir be nuomonės. Gal linkčiau labiau į Ingos pusę... Tik vat dėl autorės išreikštų poros minčių kilo pamąstymų. Apie paršiuką. Tą, kurio vaikai nė gyvo, nė pjaunamo nematė. O tai ką jūs sakote savo vaikams, kad mėsa ant medžių auga? Kitas dalykas:"komentarus apie kitokios lytinės orientacijos arba kitokios odos spalvos žmones"- hm...žiūrint, kaip nori savo vaiką išauklėti. Aš norėčiau, kad jis išgirstų ne tolerantiškas šnekas apie "kitokios lytinės orientacijos žmones", o tikrą tiesą. Ir kad ligonių negalima statyti į vieną eilę su "kitokios odos spalvos žmonėmis".Čigonu, juodaodžiu, lietuviu tu gimsti, o "kitokia" lyt. orientacija- problema. Bet jau čia kita tema. Tiesiog pastebėjimai.

melisa
2010 02 09 22:27

Tėvas galėjo taktiškai užsiminti auklėtojai, paaiškinti savo vaikui, o čia - kaip tarybiniais laikais tiesiai į partkomą kreiptis.

123 - nematomaranka.lt
2010 02 09 21:33

Bet juk, Austėja, būtent taip ir vyksta: vaikai apsirengia čigonais, ir drąsiai sako: "Esam čigonai, duokit mums blynų ir kavos" :). Reiks pabrowsint internete, kaip ten su tom užgavėnėm yra - dėl ko būtent tais čigonais (dar, aišku, raganom, laumėm ir t.t.) yra persirengiama. Aš tai kažkaip visada galvojau, kad dėlto, jog žiema, kurią išvarom, nepažintų lietuvių :).

Taip, savo darbais (ir toli gražu ne pačiais geriausiais) garsūs ir lietuviai, ir čigonai. Bet ir tautų požiūris į šiuos "garsinančius darbus" yra tikrai skirtingas.
Palyginti visai neseniai (gal prieš porą metų) berods Norvegijos policija pradėjo savo žmones šviesti, kaip reikia atpažinti lietuvių mašinas ir tuo pačiu pačius lietuvius (nes nebežinojo, kaip kitaip kovoti su jų padaromais nusikaltimais). Ar sužinojusi tai supykau ant Norvegijos policijos? Ne. Bet man buvo labai pikta ant savo tautiečių, kurie tiek bujoja kitose šalyse, kad šių šalių policija net turi imtis priemonių, uždedančių štampą visiems Lietuvos gyventojams.
Taip pat, palygint visai neseniai buvo transliuojama per TV laida, kurioje Lietuvos romas pasakojo apie jų kultūrą, papročius ir t.t. Ir ten visai paprastai buvo pristatoma: motinos nuo pat mažų dienų ruošia mergaites dviem darbams: būrimui ir vagiliavimui. Vat taip paprastai ten buvo įvardinta. Ir buvo pasakojama, kaip jos eina į miestą, kaip renkasi troleibusų maršrutus, kad būna labai gerų dienų, būna blogų... Tuomet vaikai alkani būna... Po šios laidos aš net visai kitaip į čigones žiūrėti pradėjau - net pradėjau gailėti jų dėl tų "blogų" dienų :)
Dar kitoje laidoje girdėjau, kaip romai pasakoja legendą, kad Jėzus ištiesų prie kryžiaus turėjo būti prikaltas ne trim, o keturiais vinimis, tačiau vieną jų pavogė čigonas, todėl Jėzus prieš pat mirtį visai čigonų tautai atleido vagystės nuodėmę.

Čia šiek tiek off topic'as, ir man tikrai irgi nepatiktų, jei kas mano vaiką gąsdintų čigonais, tačiau noriu pasakyti, kad gal dėlto tie posakiai iki šiol ir yra gajūs, kad patys čigonai pripažįsta, kad vagiliavimo savybė jiems nėra svetima (arba jie bent jau pateisina ją). O vat dauguma lietuvių tikrai to neteisina.

Inga
2010 02 09 21:26

Alice, nežinau, kaip Tau, bet man nuolat tenka dalyvauti diskusijose, kuriose žmonės sako, kad jie neturi jokių N minčių, kai X žodį vartoja... Pritariu ir dėl "abejotinos vertės folkloro", ir dėl to, kad ne visas tradicijas verta aklai perimti...

Austėja Landsbergienė
2010 02 09 20:57

Na, gal mes ir dabartiniai vaikai nieko blogo negalvojom deklamuodami "Mes čigonai ar žydukai Lietuvos norim... "Bet manau, jog reikėtų prisiminti, iš kokių laikų ir kokių tradicijų tos dainelės atėjusios. Tai, kad dabar tų eilėraštukų prasmė yra gerokai praskiesta (o gal ir ne), nereiškia, jog tiesiog reikėtų tų eilėraščių mokytis. Man šita diskusija prmena debatus apie tai, kaip kai kurie žmonės užsispyrę tvirtina, jog žodis "negras" yra vartotinas, nes "kai aš tą žodį sakau, neturiu jokių rasistinių minčių". Nesvarbu, kad žodis naudotas vergvaldžių žodyne, nesvarbu, jad daugeliui žmonių nesinori to žodžio girdėti...
Taip ir su tais "čigonais". Juk tikrai nemanau, kad romams patinka tokie eilėraščiai. Tad jei tas abejotinos vertės folkloras užgauna žmones, jei yra bent mažiausia galimybė, kad gali ką nors įžeisti, gal tada reikėtų baigti tą tradiciją ir prisiminti, jog dabar 2010. Ne visada mūsų protėviai buvo teisūs, ne visas jų tradicijas reikia perimti.

Alice
2010 02 09 20:42

Šiaip tai man labiausiai kliūva smurtas. Ir tikrai graudu, kad būtent komentaruose (prie straipsnio) apie jį nekalbama. Tiksliau, kalbama su pasididžiavimu, cituojamos įvairios panašios dainos, kad va, AŠ dainavau ir štai koks esu šaunuolis... Aš kalbu apie dainą, kurioje apdainuojamas smurtas: "plaka, duos" ir dar "prisirišę prie tvoros" ir plaks (o ne kaip nors kitaip auklės) dar ne apskritai vagį, o čigoną, nes juk visi žino, kad čigonai - vagys, ar ne?

Todėl man labai nepatiko ir tai, kai Augustas, kartą grįžęs iš darželio, pasakė, kad jei vaikai eina už tvoros, juos gali pavogti čigonai. O tai kodėl, brangieji, ne lietuviai??? Nes bent jau Europojo ne čigonai, o lietuviai garsėja žmonių vagystėmis/prekyba žmonėmis...

Man atrodo, tokie apibendrinimai, kurie gali žmogų įžeisti, nevartotini jau vien dėl to, kad yra ta galimybė!

Austėja Landsbergienė
2010 02 09 17:58

Šiaip dėl persirengimo aš nieko prieš :) Aš prieš tą "pobjaurų" prieskonį, apie kurį šneka Lupena, kuris - pripažinkime - yra. Jeigu žmogus persirengia čigonu, tai drąsiai tegul ir sako, kad jis - čigonas. Jeigu japonu - irgi. Jeigu lietuviu - irgi. Problema, mano akimis, prasideda, kai prie to dar "prisegamas" stereotipas (na, toks, kur pasakojau, kaip įsivaizduoja Rytų europiečius). Na, nepatinka man. Ir manau, kad toks stereotipų klijavimas tolerancijos neskatina.

Tai kaip čia - Inga ir agne - su tais romas/čigonais? Iš jūsų komentarų tai galima pagalvoti, kad patys neapsisprendę :D

Austėja Landsbergienė
2010 02 09 17:43

nesuprantu ir aš, kas ten blogo... ir kodėl reiktų sakyti "mes vaikučiai Lietuvos"? juk tai visai netinka, vaikai persirengia čigonais, tai taip ir prisistato.
man atrodo, kad čia tikrai perlenkta... kartais galvoju, kad tiek Lygių galimybių tiek Kalbos komisijos tetos susėdę prie kavutės ir brendžio pačios kikena ir siūlo idėjas, kur čia dar galėtų ką "naudingo" nuveikti ir liaudį panervinti :D

dėl čigonų, tai visai neseniai per radiją kalbėjo Romų bendruomenės pirmininkas (ar kažkaip panašiai prisistatė) ir sakė, kad jokie jie ne romai, o čigonai, čia tik Europos sąjungoj juos taip vadint sugalvojo :D tai sako, negi prieštarausiu, tegu vadina :D

agnė
2010 02 09 17:25

Lupena, aš nieko bloga nematau ne toje dainelėje, kur lupa čigoną, o toje, kur čigonai prašo blynų ir kavos.

Inga
2010 02 09 16:37

Sutinku, Austėja :). Bet kurioj gi šios dainelės vietoje yra pašiepiami kitokie žmonės? Nu nors kuolu trankyk, nesuprantu :).
Vat, vienais metais mes darbe darėm tautų vakarėlį: kas atėjo juodus kuodus viršugalvy susisukę (suprask, japonai), kas su sijonais (čia jau škotai, aišku), kas dar kuom nors. Tai čia jau irgi pašiepimas? Nu per Užgavėnes vaikai vaikšto persirengę čigonais, kas čia bloga?
Tarp kitko, delfyje straipsnis jau yra papildytas - dabar ten kalba etnologė apie tai, kad patys Lietuvos romai teigia, kad jie - ne čigonai, tad jeigu kažkas net neegzistuoja, tai jis ir negali įžeisti...

O vaikystėje aš dar ne tokių dainelių dainuodavau. Tačiau kaip ir neišsiugdžiau kažkokios netolerancijos kitokiems... Bet jau aš save laikau labai tolerantiška :)

Inga
2010 02 09 16:32

kaip tai nieko neigiamo? čigonėlį lups už vagystes. ir šiaip -- užgavėnių personažai tai ir raganos, ir velniai, ir pabaisos, o šalia tokie pobjauriai žydai ir čigonai. tiesiog savo laikais apie tai niekad nemąstėm.

Lupena
2010 02 09 16:26

Inga, aš irgi vaikystėje tą dainelę dainavau :D ir tikrai nieko blogo niekada nesu pagalvojusi. Bet dėl to, kad tiesiog niekas niekada nepasakė, tai buvo norma. Bet ar tai turi būti norma?

Aš suprantu, kad daug kam atrodo, kad lazda yra perlenkta į kitą pusę, kai apie toleranciją kalbama tiek, kad jau, atrodo, vos ne identiteto reikia atsisakyti. Bet aš nemanau, kad tie, kurie kalba apie toleranciją, siekia to. Aš manau, kad vaikus reikia ugdyti, kad jie UŽAUGĘ vertintų kitą ne pagal tautybę, lytinę orientaciją, išvaizdą, piniginės storį, išsilavinimą (sąrašą galima tęsti iki begalybės), o pagal tai, koks jis yra ŽMOGUS.

Ir dėl to manau, kad daineles, pašiepiančias kitų tautų asmenis, komentarus apie kitokios lytinės orientacijos arba kitokios odos spalvos žmones, komentarus apie "vargšus" ar "neišsilavinusius", olialia stiliaus pupyčių nuotraukas su jų dirbtinais papukais ir t.t. ir pan. suaugusieji turėtų riboti ten, kur yra vaikai. Nes juk vaikai - kaip kempinės. Tiesiog neapsižiūrėsime, kaip užaugs dar viena karta skęstanti mūsų jiems perduotuose stereotipuose.

Taip, viskam yra ribos. Bet ar juk ne dėl to kyla karai ir riaušės, kad mes nesugebame būti net minimaliai tolerantiški šiek tiek kitokiam - o iš tiesų tokiam pačiam ŽMOGUI - šalia???

Austėja Landsbergienė
2010 02 09 16:24

Na, turbūt dėlto, kad man šita dainelė (kalbu ne apie tą, kuri įvardinta straipsnyje) niekada neasocijavosi su kažkokiomis neigiamomis emocijomis (ten juk neatsiliepiama kaip nors negražiai nei apie jokios tautos atstovus - nesakoma, kad jie aštriadančiai, lupikautojai, plėšikai ar dar kokie), aš nieko ypatingai blogo tame mūsų "folklore" nemačiau.
O jeigu pas mane į namus ateitų koks nukeipęs veikėjas, ir dainuotų apie Belgijos lietuvius, turbūt... labai labai nustebčiau. Pasiteiraučiau, kodėl jis būtent taip įsivaizduoja lietuvius. Tačiau net nepagalvočiau įsižeisti, nes tiesiog nesusitapatinčiau su juo. Kaip ir niekada nesusitapatindavau, kuomet klausydavau anekdotų apie blondines (nors ir pati taip dažydavau plaukus). Per įmonės vakarėlius daugiausia anekdotų apie estus papasakodavo... patys estai. Nors tai, kad jie lėti, irgi tik stereotipas.
Manau, įskaudinti gali tik tai, ką tu giliai širdyje jauti esant tiesa. Arba jeigu jauti, kad kažkas elgiasi taip, kad įskaudintų tave. Nu dainelėje apie blynus, kurią dainuoja persirengę į čigonus vaikai, aš nematau nieko įžeidžiančio. Bet gal tikrai aš neteisi.

Inga
2010 02 09 15:54

Rytoj Belgijoje - didelė šventė, visi vaikai eina į darželius ir mokyklas persirengę. Vadinasi - karnavalas. (Manau, kad mūsų Užgavėnių atitikmuo). Būna daug konfeti ir pan.

Ir štai paskambina kas nors į mano duris visiškai senamadiškais rūbais, nuklaipytais batais, senamadiška šukuosena, "kvepiantis" prakaitu ir su "rytietišku" akcentu (toks yra stereotipas apie žmones iš Rytų Europos, kurio siekiama at(si)kratyti, kai tie "besityčiojantys aktyvistai" kalba apie toleranciją ir stereotipų atsisakymą) sako: "Mes, lietuviai Belgijos, duok mums blynų ir kavos".

Kaži, ar aš imčiau bėgti ir nešti tų blynų/saldumynų. Ir kaži, kaip man atrodytų, jei belgai bandytų įrodyti, kad tai - jų kultūrinis paveldas, nes juk tai (tiksliau, tas stereotipas) TIKRAI GYVAS!

Ir dar vienas komentaras, kuris būtent ir kalba apie tą kontekstą: Daugelis guodžiasi nukentėję nuo čigonų. Gal suskaičiuokim, kiek yra apšvarintų mūsų tautiečių rankomis? Įdomu, kaip tautiečių vaikučiai jausis Airijos ar Ispanijos darželyje, kai auklytės mokys dainelių apie aštriadančius lietuvius?

Truputį viskas ne taip "nekaltai" atrodo, kai perkeliame į kitą kontekstą, ar ne?

Austėja Landsbergienė
2010 02 09 14:53

Pabandytų vakarų šalyse taip kas uždainuot apie negriukus ar musulmoniukus. nemanau kad būtų pažiūrėta "tolerantiškai"

Lupena
2010 02 09 14:31

Nuėjau specialiai paklaust pas sūnų, kaip jie dainuoja su klasiokais, kai vaikšto persirengėliais. Tai sakė: "Mes žydukai Lietuvos, norim blynų ir kavos. Jeigu blynai nemaišyti, prašom picą užsakyti". Tai va, prašau, pasirodo, tautosaka mutuoja - mes tai pinigų prašydavom:).
Tik niekaip nesuprantu, prie ko čia žydai... Nu jokios prasmės nematau. Pati irgi apie žydus vaikystėj dainuodavau, ir net nesusimąstydavau, kad žydai ir persirengėliai tai jokio ryšio tarpusavy neturi.
Paklausiau dar ir auklės, tai ji pirmą kartą apie žydus išgirdo. Sakė, reikia dainuoti "Mes čigonai Lietuvos" :). Vat čigonai tai man visai tinka į dainelę - jų apsirengimo stilius visai kitoks nei mūsų, gyvenimo stilius - irgi. Tad kadangi esmė per užgavėnes yra persirengti, kad žiema nepažintų (berods, dėlto :) ), tai man tokia dainelė atrodo visai priimtina.
O apie tą smurtinę dainelę tai išgirdau tik šiandien delfyje perskaičius - kažkaip niekada negirdėjau, kad kas tokią dainuotų.

Inga
2010 02 09 14:25

 

Spalio 29-ąją prasideda dr. Austėjos Landsbergienės seminarų ciklas tėvams ir pedagogams "Kaip mokyti vaiką laikytis taisyklių?" Lauksime jūsų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Marijampolėje. Detalesnę informaciją apie seminarų datas ir vietas galite rasti čia : (spustelkite) dr. Austėjos Landsbergienės seminarai


Spalio 4-ąją duris atvėrė Vaikystės Sodo Šeštadieninė mokyklėlė MAŽASIS MOKSLININKAS! Dar nevėlu apsilankyti ir prisijungti prie mažųjų atradėjų! Daugiau apie tai sužinoti galite čia: (spustelkite) Šeštadieninė mokyklėlė