[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=hTlrSYbCbHE]

Šį video klipą „užrodė” Gabrius, kuris jį „užmatė” nežinau.lt. Kažkaip šis klipukas man labai pasirodė itin tinkantis prie visų kalbų apie skurdą, apie UN ir pan.

Jei kas dar neskaitėte Vaiko Teisių deklaracijos, štai visai neblogas variantas.

Šiaip šią savaitę labai daug galvoju apie vaikus…Gal dėl to, kad iki šiandien namučiuose apsirgę tupėjo Morta ir Vilhelmas (Vilhelmas daugiau „laikė kompaniją”, nei sirgo, ale visvien…), gal dėl to, kad 14d. draugams gimė Emilija, 16d. Ainis ir dar šiandien sužinojau, kad dar vieni draugai – po ilgo laukimo ir nelaimės – laukiasi mažylio:))) Žodžiu, super:))) O štai kitas pažįstamas vaikelis šiuo metu ligoninėje, po  sunkios operacijos…Skaitau žinutes apie jį ir stebiuosi tėvų optimizmu ir stiprybe bei vaiko gyvybingumu ir gyvenimo džiaugsmu…Mažulėliui (jam 2.5, kaip ir Mortulei) skauda skauda, o jis taip gražiai minteles dėlioja…negali, žmogus, ašarų sulaikyti skaitydamas…Ir – kai pagalvoji – maži žmogiukai tokie bejėgiai, tokie mažuliukai, tokie silpnučiai… Štai ir dabar žiūriu i miegančią Gertrūdą: tokia maža kruopukė, tokia miela…ir taip saldžiai miega. Kai užlipau apklostyti visos chebrytės, tai ir džigitai, ir fėja…tokie dar mažiukai…Vilhelmas apsikabinęs savo mylimuką-pelytę, Morta dabar miega su tokiu a la dinozauru, kuris vos ne už ją didesnis (prieš miegą sąžiningai pasiguldo šalia ir abudu užsikloja…), o Augustas visas susikuičia į apklotėlį…Ech…kažkaip su visom tom naujienom išskydau…užplūdo sentimentai…Ir pagalvojau, kad iš tiesų nieko gyvenime nėra prasmingiau už vaikus. Nėra, ir tiek. Nors tu ką.