Grįžti į blogą
birželio 16

AR ĮMANOMA UŽAUGINTI VERSLININKĄ?

„Darželyje vaiko polinkį į verslumą įžvelgti dar sudėtinga. Ir aš pati tokiame amžiuje pasisakau prieš profiliavimą. Mat tai, kas žmogui sekasi, kai jam yra treji, nereiškia, kad bus jo aistra vėliau gyvenime. Tad švietimo srityje galima vadovautis dviem būdais – leisti vaikui save atrasti padedant arba greitai užfiksuoti tam tikroje veikloje. Aš labiau pritariu pirmajam“, – sako edukologijos mokslų daktarė ir keturių vaikų mama, įkūrusi darželį ir mokyklą, Austėja Landsbergienė. Pašnekovė mielai pasidalija mintimis apie vaikų verslumo įgūdžių ugdymą.

Ugdymo įstaigų įkūrėja teigia, kad labai svarbu žinoti, jog vaiko raida nėra tolygi. Todėl galbūt vienu etapu vaiko verslumo gebėjimai ypač ryškūs, o vėliau jie susilygina su kitų bendraamžių, kas paprastai būna pagrindinėje mokykloje: „O į verslumą aš žiūriu kaip į išugdomą dalyką. Mat tai nėra tokia paslaptis, kurią gali krimsti tik keletas vaikų. Kodėl mes sakome, kad yra mažai verslių žmonių? Nes mes nemokome, neskatiname, nepaaiškiname.“

Verslaujame kiekviename darbe

„Kartą rašiau apie tai, kad verslumas yra nuostabi savybė ir mes turime ją skatinti. Tuomet sulaukiau net politikų pastabų, jog tai yra nesąmonė. Bet aš manau, kad tai labai siauras požiūris. Juk verslumas yra šimtą kartų daugiau nei pelnas, nuostolis, verslo planas ir pan. Tai apskritai yra gebėjimas spręsti problemas, suvaldyti organizaciją, būti lyderiu. O lyderis yra ir mokytojas klasėje, ir vairuotojas autobuse. Juk vykstant nenumatytam atvejui jis turi suvaldyti situaciją ir teisingai duoti komandas keleiviams. Kodėl tai ne lyderis? Kodėl tai ne verslus žmogus? Ir, jei visi to išmoks, Lietuva nuo to bus tik turtingesnė ir pažangesnė valstybė“, – dėsto A. Landsbergienė.

Berniukai verslesni?

„Kalbant apie vyrų ir moterų verslumą, lyčių skirtumo tarsi nėra. Tačiau tyrimai rodo, kad berniukai labiau pastebimi – jie garsesni, smarkesni. Tačiau tai atkeliauja iš stereotipinio ugdymo. Juk dažnai, kai berniukas yra drąsus, jis vadinamas šaunuoliu, kad moka už save pakovoti. Jei tokia yra mergaitė, sakoma, kad ji nemandagi ir drasko akis. O juk jie elgiasi vienodai. Tačiau taip slopinama mergaitė ilgainiui kažką nulyti, nepasisako. Jeigu nėra slopinamos, suaugusios tokios mergaitės puikiai žino, ko nori ir daug pasiekia, – šypsosi edukologė. – Tai yra mūsų socialinio ugdymo padarinys. Jei mes vaikus skatinsime, palaikysime, mokysime tinkamai reikšti savo emocijas, nebijoti priimti sprendimų, turėti savo nuomonę, būsime brandesnė visuomenė.“

Verslioje šeimoje – verslus vaikas?

„Jei vienas vaikas auga verslioje šeimoje, o kitas panašus – ne, nemanau, kad verslioje šeimoje augantis vaikas būtinai taps verslininku. Tačiau kalbėjimas apie verslą ir jo suvokimas bus kitoks. Juk štai dažnai muzikų ar politikų šeimoje tradicija tuo užsiimti keliauja iš kartos į kartą. Ir dabar jau pakankamai ištirta, kad augdamas vaikas užsidega tais dalykais, kurie vyrauja jo aplinkoje. Jei yra tinkamų pavyzdžių ir vaikas ten jaučiasi gerai, žinoma. Tačiau, jei jis jaučiasi blogai, dažnai nueina priešingu keliu. Gerai jausdamasis vaikas išmoksta daug daugiau ir pasiekia aukštesnių rezultatų“, – sako A. Landsbergienė.

Požiūris į verslumą keičiasi

„Iš vaikystės pamenu, kaip vadovėliuose skaitėme tekstą apie berniuką, kuriame verslas buvo aprašytas kaip baisi, išnaudojanti, tik sau naudos siekianti aplinka, o į ją patekęs berniukas yra tiesiog vargšelis. Vaikai, žinoma, iškart susitapatina su tuo berniuku, tad ir galvoja, kokie tie verslininkai negeri. O vėliau labai užtrunka tą požiūrį pakeisti ir suprasti, kad iš tiesų valstybė daugiausia veikia verslininkų dėka – dėl jų sukuriamos vertės“, – įsitikinusi pašnekovė. Anot jos, dabar vaikai auga matydami sėkmės lydimus verslininkus – kaip jie teisingai šneka apie socialinę atsakomybę, švietimą ir pan.

„Vyresni vaikai jau per ekonomikos pamokas supranta, kad be pelno nebus plėtros, be plėtros nebus augimo, nebus sukuriama darbo vietų ir pan. Tad svarbu užtikrinti santykį, kad ir darbuotojai būtų patenkinti, ir organizacija stiprėtų, plėstųsi, augtų, tobulėtų. Jei tai vyksta, valstybei sukuriama nepaprastai didelė pridėtinė vertė“, – kaip moksleiviai pradeda suprasti pirmuosius verslumo principus, dėsto specialistė.

Verslumas švietimo srityje

„Manau, kad švietimo srityje verslumas turėtų būti labiau skatinamas. Prieš porą metų buvo atliktas tyrimas apie visuomenės požiūrį į verslą ir paaiškėjo, kad vis dar buvo daug neigiamų nuomonių – daug kas nepasitiki verslu. Labai džiugu, kad iniciatyvų vis atsiranda. Štai Lietuvos laisvosios rinkos institutas parengė modernų vadovėlį, atliepiantį XXI a. jauno žmogaus poreikius. Tačiau darbo dar labai daug. Turime paruošti mokytojų, kurie irgi tuo tikėtų, nes viena didžiausių problemų yra tuo užsidegusių mokytojų stoka. Jei jie tik išdėsto medžiagą patys jos iki galo nesuprasdami, nes niekada nedalyvavo versle ir nežino, kaip tai veikia, nėra gerai... Tad reikia siekti, kad mokant dalyvautų tie, kas iš tiesų praktiškai dalyvavo ir mokomojoje veikloje“, – požiūrį į mokinių verslumo ugdymo aplinką dabartinėje mokykloje atskleidžia edukologė A. Landsbergienė.

Tekstas buvo išspausdintas portale bznstart.lt: http://www.bznstart.lt/verslas/verslo-gidas/2118/Ar-imanoma-uzauginti-verslininka