Grįžti į blogą
kovo 12

Dr. A. Landsbergienė pataria žiūrėti filmus su vaikais ir diskutuoti apie kiną

Didžiausio Lietuvoje ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ įkūrėja, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė prisipažįsta dievinanti kiną, o filmus dažnai žiūrinti ir aptarinėjanti kartu su savosiomis atžalomis. Nuolat mažųjų žiūrovų apsupta moteris dalijasi mintimis, kodėl kinas galėtų būti pilnavertis dalyvis vaiko edukacijos procese ir kaip gimė idėja „Vaikystės sodui“ laikinai atsikraustyti į kino teatrus.

Esate Barbė devyndarbė: vadovaujate ugdymo įstaigoms ir esate keturių vaikų mama. Kaip pavyksta tai suderinti? Labai svarbu nusistatyti prioritetus. Reikia susitaikyti su mintimi, kad visko tobulai nepadarysi. Kai esi namuose su vaikais, laukia darbai, o kai dirbi, namuose – vaikai. Iliuzijos, kad viskas yra  nepriekaištinga ir suderinama, nėra. Tai sudėtinga. Bet kai nori, viskas yra įmanoma. Labai daug priklauso nuo nusiteikimo ir nuo tikėjimo tuo, ką darai. Jei būdama namuose graužčiausi, kad nesu darbe, o būdama darbe galvočiau apie vaikus ir graužčiausi, kad nesu su jais, tada būtų labai sudėtinga kažką padaryti abejose srityse. Turi tikėti, kad tavo pasirinkimas tau šiuo metu yra tinkamiausias.

Kokia, Jūsų akimis, yra moderni mama?

Aš manau, kad XXI amžius mums davė vieną nuostabiausių dalykų – teisę pasirinkti. Jeigu moteris XVIII ar XIX amžiuje negalėjo rinktis, tai šiandien mes galime. Moderni moteris yra visokia. Ji yra ir auginanti namuose vaikus, ir turinti savo namų verslą, kur dirba tik ji viena ir parduoda tik savo sukurtas gėrybes, tai yra moteris, kuri dirba pusę dienos, o kitą pusę dienos leidžia su savo vaikais. Tai yra moteris, kuriai svarbi karjera ir didelę dalį savęs atiduoda darbui bei turi galimybę už uždirbtus pinigus samdyti auklę, kuri padėtų jai namuose. Galimybė rinktis – vienas iš didžiausių mūsų modernios, laisvos, demokratiškos valstybės privalumų.

Šiemet „Kino pavasaryje“, kol tėvai mėgausis filmais, jų vaikai siaus specialiai įrengtoje „Vaikystės sodo“ žaidimų aikštelėje kino teatre.  Kaip kilo ši idėja?

Bendradarbiauti pasiūlė festivalio direktorė Vida Ramaškienė. Aš pamaniau: „Pabandom!“ „Vaikystės sodas“ ir „Kino pavasaris“ savo filosofija labai panašūs. Mes esame už kokybišką vaikų užimtumą, už tai, kad vaiko vartojamas produktą, būtų kuo kokybiškesnis.

Be to, mes esame ir už kokybišką tėvų užimtumą, už tai, kad jie turėtų galimybę daryti tai, kas jiems patinka. Pastebėta, kad po pramogos tėvai pas savo vaikus visada grįžta su dar didesniu džiaugsmu. Svarbiausia, kad tuo metu, kol jie nebus šalia savo vaikų, pastarieji būtų kokybiškai užimti. Čia mes ir pamatėme labai gražią „Vaikystės sodo“ ir „Kino pavasario“ sinergiją: mes galime duoti kokybišką užimtumą vaikams tuo metu, kai tėvai žiūri kokybišką kiną.

Kokiomis pramogomis užsiimsite vaikus, kol jų tėvai bus kine?

Planuojame su kinu ir kino pasauliu susijusią užimtumo programą. Kadangi kino filmo trukmė yra apie pusantros valandos, tai taip ir planuosime vaikų užimtumą. Dalis veiklų bus susijusi su technologijomis – vaikai kurs savo mini filmukus. Kita veikla – su kinu susieti darbeliai. Planuojame ir keletą papildomų veiklų – tiems, kurie, tarkim, tądien nebus itin susidomėję kinu. Viena bus skaitymo veikla: jei vaikas nenori kurti filmukų, nenori daryti jokių darbelių, jis galės ramiai vartyti knygas arba pedagogas jam skaitys, užims juos tuo metu, kai tėvai yra kine. Taip pat bus laisvas kūrybinis centras, kur vaikai galės kurti tokius darbelius, kokius nori – daryti aplikacijas, piešti, spalvoti. Pasiūlysime kokybišką užimtumą, užtikrinsime, kad vaikui būtų smagu.

Ką pasakytumėte tėvams, į vaikų darželį kino teatre žiūrintiems kiek įtariai ir galbūt nelabai turėsiantiems drąsos palikti tokioje erdvėje savo vaikučius?

Vaikai bus palikti neilgam laikui – tai nebus darželis ar mokykla, kur vaikui reikės būti visą dieną. Norėčiau pabrėžti, kad tai bus tik tokios trukmės pasibuvimas, kokios trukmės yra kino seansas. Antra, visi vaikai, apsilankę „Vaikystės sodo“ užimtumo erdvėje, bus nemokamai apdrausti. Taip pat mes turėsime tėvų kontaktus, o tėvai – mūsų.

Galiu drąsiai teigti – esame Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo kokybės garantas. Žinoma, turiu atkreipti dėmesį, kad užimtumo erdvėje nebus įgyvendinama „Vaikystės sodo“ ugdymo programa – tai bus kokybiška vaikų priežiūra. Manau, suprantama, kad mes neįgyvendinsime ugdymo programos per pusantros valandos. Norisi, kad tėvai, atvesdami vaiką, suprastų, kad čia nebus „Vaikystės sodas“, bet tai bus įdomios „Vaikystės sodo“ organizuojamos veiklos, susijusios su kinu.

Ar dažnai su šeima einate į kiną?

Mūsų šeima labai mėgsta kiną. Esame didelė šeima ir aš labai džiaugiuosi, kad šis pomėgis mus vienija: būtų liūdna, jei pusei šeimos kinas patiktų, o pusei – ne. Taip pat aš manau, kad tai didele dalimi susiję su tuo, kad vaikai užsikrečia tuo, kuo „dega“ tėvai. Mums su vyru patinka kinas, teisybę pasakius, nuo pat draugystės pradžios eidavome į kiną. Pamenu, tada dar veikė „Lietuvos“ kino teatras ir pirmadieniais studentams būdavo kinas už penkis litus. Mes eidavom, ir tai buvo mūsų pirmadieniai.

Mėgstame ir diskusijas – prisimenu, kaip iki ketvirtos ryto aptarinėjome Larso von Triero filmą „Dogvilis“. Tą patį darome ir su vaikais. Štai prieš keletą savaičių visi kartu žiūrėjom filmą „Atkirtis“, kuris pelnė „Oskarą“. Su vaikais diskutavome, kokie yra tinkami ugdymo metodai, ar galima pateisinti tokį personažo elgesį. Kai kinas yra aptariamas, iš jo galima labai daug pasimokyti: skiepyti ir ugdyti vaikams vertybes, labai daug atrasti.

Tad vaiko edukacijos procese kinas gali būti pilnateisis dalyvis?

Žinoma! Tiesa, Amerikos pediatrų asociacija nerekomenduoja vaikams iki dvejų metų vadinamojo „ekrano laiko“. Iki dvejų metų rekomenduojama tą „ekrano laiką“ labai riboti arba net – geriausiai – išvis jo vengti. Vyresniems nei dvejų metų vaikams rekomenduojama žiūrėti televizorių ne daugiau kaip valandą per dieną. Bet nereikia pamiršti, jog laikas, kai fone veikia įjungtas televizorius, irgi įsiskaičiuoja. Mano rekomendacija visada yra išjungti televizorių, o įjungti tik tada, kai labai reikalinga. Žinoma, dauguma filmukų yra ilgesni, trunka apie devyniasdešimt minučių, tai tikrai nėra pasaulio pabaiga. Bet kasdien filmukų tikrai nereikėtų žiūrėti.

Ką nekantraujate pamatyti iš jubiliejinio „Kino pavasario“ repertuaro?

Turėjau galimybę pažiūrėti filmą „Mažieji padaužos“. Man patiko, bet šį filmą reikia žiūrėti kartu su vaiku ir nemažai diskutuoti apie tai, kas yra saugu, o kas – ne. Tokio amžiaus vaikai mąsto labai konkrečiai, ir jie po šio filmo gali norėti išbandyti tam tikrus dalykus. Tad vaikams reikia paaiškinti, kad kinas kartais yra kaip pasaka, kur vyksta dalykai, kurių tau aš nerekomenduoju kartoti (juokiasi). Mes su šešerių metų dukra kalbėjome apie tai: aš jai paaiškinau, kad tam tikri veiksmai, kuriuos atlieka filmo herojai, nėra saugūs. Filmo idėja yra graži, gražūs vaizdai, bet siužetą su vaiku reikia aptarti.

Straipsnis buvo išspausdintas portale 15min: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/kino-pavasaris/edukologe-a-landsbergiene-pataria-ziureti-filmus-su-vaikais-ir-diskutuoti-apie-kina-131-490186