Puikiai prisimenu tą amžiaus tarpsnį, kai vaikai viską norėjo daryti savarankiškai ir baisiausiai pykdavo, kai norėdavau jiems padėti. Ką jau ten padėti – prisiliesti neleisdavo! Sunkiausia, žinoma, buvo tada, kai jų buvo keturi ir vyriausiam – vos septyneri. Tai bent du šeimoje norėjo viską daryti savarankiškai, o mane kartais apimdavo jausmas, kad nors persiplėšk. Šis – kaip ir visi kiti – etapas pasibaigė. Dabar žiūriu atgal ir šypsausi. Bet, prisimenu, tuomet būdavo dienų, kai šypsotis tikrai nesinorėdavo. Tad puikiai suprantu mamas ir tėčius, kurie išgyvena šį vaiko raidos tarpsnį. Šiandien priimamasis – būtent apie tai.