„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Kas slepiasi po Volto Disnėjaus kauke?
2013 08 20

 

Amerikietiškosios animacijos pradininkas, 26 „Oskarų“ ir 59 nominacijų savininkas Voltas Disnėjus (1901–1966) neabejotinai įėjo į kino istoriją kaip genialus nepriekaištingos reputacijos pasakų kūrėjas. Tačiau naujai pasirodančios jo biografijos tą storą rožinės pudros sluoksnį nuolat pravalo.

Aukščiausio rango masonas, priklausęs slapčiausiai pasaulyje iliuminatų draugijai, multimilijonierius, Rokfelerių klano dalis, įtakingiausių pasaulio valdžios žmonių artimas draugas, valdęs sunkiai suvokiamo dydžio korporaciją ir turėjęs beprotišką įtaką ištisoms kartoms. „Disnėjus – didžiausia visų laikų apgaulė“, „Kas galingesnis: Hitleris ar Disnėjus?“, „Įtakingesnis už Dievą“, – straipsniai tokiomis ir panašiomis antraštėmis seniai mirga pasaulio spaudoje.
Neketiname sujaukti jums proto daugiau nei jau padarė šis žmogus. Nesiekiame pateikti pigių sąmokslo teorijų. Suprantame, kad tikrasis šio asmens veidas veikiausiai niekada ir nebus atskleistas. Tiesiog norime pasidalyti informacija, kurią per daugybę metų surinko ir išaiškino studijuojantieji V.Disnėjaus gyvenimą. Neabejojame, kils visokių minčių.

Abipusės simpatijos
„Gerasis burtininkas“ ir „vaikų svajonių valdovas“, pasirodo, buvo patologiškas antisemitas. Per visą savo gyvenimą jis nė karto nepriėmė į darbą žydo, visuomet stengėsi išvengti bet kokio kontakto su jais. Kalbama, jog net garsųjį filmuką „Trys paršiukai“ V.Disnėjus sukūrė tarsi antisemitinį paskvilį. Tad nieko nuostabaus, jog mūsų herojus greitai rado bendrą kalbą su Hitleriu ir jo dešiniąja ranka Gebelsu. Fiureris buvo aistringas Volto kūrybos gerbėjas. Jis svajodavo, kaip Peliukas Mikis padės jam sunaikinti žydus. Dar ir šiandien Izraelyje V.Disnėjus dažnai pavadinamas antruoju Vagneriu (būtent jo muziką dievino fiureris). Iki pat JAV įstojimo į antrąjį pasaulinį karą (dėl ko aktyviai protestavo), V.Disnėjus neslėpė savo simpatijų nacistams, uoliai lankydavo jų susirinkimus. O į Vokietiją nenutrūkstamai keliavo Volto studijos filmukai, kurie ten pelnė didžiausią populiarumą. 1938 m. V.Disnėjus padėjo organizuoti filmo „Olimpija“ peržiūras JAV. Jame buvo šlovinama Berlyno olimpiada, kaip arijų dvasios ir nacizmo idėjų viršūnė.

Neseniai Hitlerio archyvuose buvo rasti spalvoti herojų iš 1937-ųjų „Disney“ filmo „Snieguolė ir septyni nykštukai“ piešiniai, ant kurių buvo „A.H.“ inicialai, ir nepasirašytas Pinokio eskizas iš 1940-ųjų „Disney“ filmuko. Seniai žinoma, kad Adolfas buvo neblogas dailininkas. O štai Volto biografai sutartinai tvirtina, jog piešėjas jis buvo ganėtinai nekoks, iš visų jam priskirtų personažų nupiešęs vos vieną… Kol kas neskelbiama, kas iš tikrųjų nupiešė tuos eskizus, kurie atgimė ekranuose.

Propagandos kūrėjas
Antrojo pasaulinio karo metais V.Disnėjus turėjo šiek tiek prislopinti savo simpatijas naciams – 1941–1945 metais studija buvo iš vyriausybės gavusi užsakymą sukurti 32 propagandiniams filmukams. Kalbama, jog V.Disnėjus ėmėsi šio užsakymo tik dėl sunkios studijos finansinės padėties. 
Taigi animaciniai personažai buvo įdarbinti, kad skleistų propagandą ir informuotų amerikiečius apie jų priešus. Žinanteji V.Disnėjaus simpatijas Hitleriui teigia, jog net ir propagandiniuose filmukuose jam nepavyko to visiškai nuslėpti.
Visagalis internetas šiandien šią kūrybą leidžia pasižiūrėti visiems norintiesiems ir pasidaryti savo išvadas. Labiausiai dviprasmiškas tikriausiai bus animacinis filmas „Education for death“ („Mokymas mirčiai“). Filmo tonas labai rimtas, jame rodoma, kaip nacistinės Vokietijos vaikai auginami nekęsti ir dalyvauti kare – ir kaip vienintelis mažųjų šviesiaplaukių hansų gyvenimo tikslas yra mirti fronte.
Kitas neva šedevras – „Oskaru” 1943 m. įvertintas „Fiurerio veidas“.  Čia Donaldas triūsia ginklų fabrike prie surinkimo diržo, o jį griežtai prižiūri kareiviai. Jis turi nuolat šūkčioti „Heil Hitler!“, o jo rankos sukasi vis greičiau ir greičiau, kol jis išprotėja. Tada antinas pabunda iš sapno ir pamato, kad jis guli minkštoje lovoje ir vilki Amerikos vėliavos raštais puoštą pižamą. „Vaje, kaip džiaugiuosi, kad esu Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis!“ – sušunka Donaldas.

Ištikimi kareiviai
Ne tik Antulis Donaldas, bet ir Peliukas Mikis, Bembis ir netgi šuo Plutas prisidėjo prie JAV karo mašinos. Jie laiku ir vietoje mokėjo amerikiečiams paaiškinti, kodėl  svarbu taupyti – kad galėtų laiku susimokėti mokesčius. Jų skubiai reikia karui, tad „mokesčiai stiprina demokratiją“. 
V.Disnėjaus studija 1942–1943 metais į ekranus išleido daugiau nei 62 tūkst. metrų kino juostos, penkis kartus daugiau nei taikos metu. Be to, mėgstami personažai darbavosi ne tik filmuose, bet ir komiksuose, knygose. Studijos dailininkai kūrė emblemas kariniams JAV daliniams. Naujus karinio laivyno torpedinius katerius puošė ant torpedos jojantis uodas, karingas varnas (iš „Dumbo“) tupėjo ant bombonešių, o vėžlys su šluota – ant minų tralerių.
Kai kurie V.Disnėjaus kurti filmai buvo pažymėti grafa „Ypatingai slapta“, pavyzdžiui, apie slaptus karinius ginklus ir psichologines Amerikos taktikas, kaip „Kariuomenės psichoterapija“ („Army Psycho Therapy“). Šis filmas mokė kareivius kaip nugalėti baimę.

Ryšiai su FTB
Net ir po karo V.Disnėjus aktyviai dalyvavo komisijoje, padedančioje išsiaiškinti slaptus komunistus Holivude. Savo iniciatyva skundė kolegas Federaliniam tyrimų biurui (paviešinus archyvus rasta per 500 jo skundų, kurių didžioji dalis buvo prieš kolegas žydus).
Už šią pagalbą FTB neliko skolingas. Biografai daro drąsius pastebėjimus, jog, veikiausiai, jei ne ryšiai su FTB, apie tokią savo verslo imperiją jis būtų galėjęs tik pasvajoti.  V.Disnėjus užsitikrino savo projektų finansavimą iš valdžios, pastoviai gaudavo valstybinės reikšmės reklamą spaudoje ir televizijoje. Iš Volto tiesiog buvo nulipdytas amerikietiškas herojus. Kai jam pavyko išsiaiškinti, jog iš tiesų yra nesantuokinis ispanės valytojos sūnus, FTB suskubo į pagalbą ir šįkart. Rašoma, kad 1940 m. į Ispanijos miestelį Moja Karo (Mojacar) atvyko grupė šio biuro darbuotojų ir iš archyvo paėmė visus tą liudijančius dokumentus. Juk žmogaus, valdžiusio mažųjų amerikiečių protus, biografija privalėjo būti nepriekaištinga.

Slaptieji iliuminatai

Gausybė iliuminatų simbolikos V.Disnėjaus produkcijoje atsirado neatsitiktinai. Gerasis dėdulė Voltas, teigiama, buvo vienas iš jų.  Šiai grupei žmonių, vienai galingiausių organizacijų mūsų planetoje, valdančiai pagrindinius piniginius srautus bei darančiai įtaką politiniuose sprendimuose, priklauso daug buvusių Amerikos vadovų,  bankininkų.
V.Disnėjus artimai draugavo su Ronaldu Reiganu, karališkosiomis šeimomis, Musoliniu ir daugeliu kitų garsenybių, kurie, kaip teigiama, irgi priklausė šiai organizacijai.
Savaime suprantama, dėl iliuminatų galios visame pasaulyje slepiami ne patys geriausi (kartais net iškrypėliški) jų narių pomėgiai ir tikslai. Nugesinamos visos pedofilijos, vaikų dingimo, prievartavimų bylos. Teigiama, jog didžiausias šios slaptos organizacijos siekis yra kontroliuoti vaikų protus. O tą labai patogu daryti patraukliai ir linksmai – V.Disnėjaus kuriama animacija nuo seno kimšte prikimšta slaptų proto kontrolės simbolių, Masonų ir iliuminatų simbolikos, okultizmo ir juodosios magijos.
Apie proto kontrolės programas daug nerašysime. Ir ne dėl to, jog bijome būti apkaltinti paranoja – tema per daug plati žurnalo puslapiams. Apie labiausiai žinomas programas, vykdomas kartu su slaptosiomis tarnybomis, pavyzdžiui, „Monarch Mind Control“, norintieji galės pasiskaityti čia. Beje, panašių programų pradininkas buvo liūdnai pagarsėjęs daktaras Jozefas Mengelė…
Proto programavimo studijoms V.Disnėjus įkūrė ir savo institutą, kurį „Newsweek“ pavadino „Proto Disneilendu“.

„Disneilendų“ paslaptys
Svajonių šalis „Disneylendas“ taip pat nėra jau tokia nekalta pramogų vieta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Atsistatydinęs JAV karinio jūrų laivyno admirolas Džo Fauleris pasakoja, kaip dalyvavo statant „Disneilendą“ ir „Walt Disney World“: „Statant požeminius tunelius po „Disney World“ 1977 m. aktyviai dirbo ir Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) darbuotojai. Šis projektas buvo įgyvendinamas su aukščiausia slaptumo apsauga“. Panašūs slapti programavimo centrai buvo ir po ežeru Floridoje. Vėliau uždaryti ir tapo šiek tiek atviresni visuomenei.
V.Disnėjaus parkai turi sunkiai suvokiamą valdžios palaikymą ir apsaugą. Ar galite įsivaizduoti, kokiam reikia būti galingam, kad  valdžia su niekuo nesitarusi sutiktų virš tavo valdomų „Disneilendų“ nustatyti neskraidymo zoną. Panašios nustatytos karinėms bazėms, Pentagonui, Baltiesiems rūmams, prezidento rezidencijai.
Kam reikalingas toks saugumas? Kas ten, po galais, vyksta?
Vienas „Disneilendo“ apsaugos vadovas yra pasakęs : „Disneilende“ negalioja net konstitucija. Mes turime savus įstatymus.“ Rollins koledžo profesorius Ričardas Foglesongas Washington Post rašė: “Tai nesuvokiamas legalus stebuklas. „Disneilendas” pats reguliuojasi, kaip naudoti žemę, turi nuosavą policiją ir gaisrinę, suteikia licencijas alkoholio gamybai ir prekybai, tiesia kelius ir geležinkelius, stato gamyklas, oro uostus ir net elektrines. Ir visa tai be vietos ar valstijų valdžios leidimo.”
Iš tikro pasaulio vaikų pramogų mekų nuosava policija, slaptos saugumo ir kitos tarnybos net neprivalo pranešti valdžiai apie parkų teritorijose atsitikusius nusikaltimus ar nelaimingus įvykius. O jų, pasak liudininkų, netrūksta… Vieni dažnesnių – paslaptingi vaikų dingimai. Taip pat parkuose naujosiomis technologijomis yra sekami visi lankytojai.

Kuo kaltinamas V.Disnėjus
JAV yra nemažai judėjimų ir organizacijų, skleidžiančių informaciją apie V.Disnėjaus veiklą ir slaptus kėslus bei skatinančių boikotuoti jo produkciją (daugiau informacijos galite rasti viename tokių puslapių).
Jei trumpai, kritikos strėlės didžiausiam pasaulio stebukladariui ir jo kompanijai dažniausiai sminga dėl:
– pedofilijos,
– keistos paramos gėjams ir lesbietėms (pati kompanija viešai teigia, jog net 40 proc. jų darbuotojų sudaro šios mažumos),
– okultizmo, juodosios magijos propagavimo,
– vaikų sąmonės programavimo,
– klaidingų vertybių diegimo,
– vaikų išnaudojimo trečiosiose šalyse (kur gaminami Disnėjaus suvenyrai ir žaislai),
– žemės grobimo skandalų,
– seksualizacijos,
– pornografijos platinimo (vaikų irgi),
– rasizmo,
– kenksmingų medžiagų savo gaminamuose suvenyruose ir maisto produktuose naudojimo.
Įsitikinkite patys:

Dar šiek tiek druskos…
■  V.Disnėjus buvo impotentas, turėjęs daugybę psichologinių problemų. Dėl to kentėdavo jo žmona, kurią visaip žemindavo ir mušdavo. Moteris dėl to patyrė kelis persileidimus. Šeimai pavyko susilaukti tik vieno vaiko, kitą jie įsivaikino.
■  Vaikų Voltas nemylėjo, nors visuomenėje vaidino tobulą šeimos vyrą. Vaikai, pasakojama, domino jį visai kitu aspektu. Kolegos prisimena, jog Voltas buvo įsimylėjęs studijoje dirbantį gražuolį aktorių berniuką Bobby Driscoll. Jo likimas baigėsi tragiškai – septyniolikos mirė perdozavęs narkotikų.
■  Dirbti su Disnėjumi irgi nebuvo lengva. Darbe jis elgėsi kaip visiškas despotas, liepdavęs savo darbuotojams dirbti kone kiaurą parą, mokėdavęs grašius. Jis netgi niekam neleisdavo nešioti barzdos ir ūsų, nors pats nuolat jais puikavosi. Kai kartą dėl tokio vadovavimo studijoje kilo visuotinis streikas, Voltas daug nesuko galvos – atleido visus iki vieno ir priėmė naują komandą.
■  Gyvenimo gale Voltas galutinai išprotėjo. Be perstojo gerdavo, mušė žmoną ir vaikus, priekabiavo prie įvaikintos šešiolikmetės dukters ir kiauras dienas leido važinėdamasis savo Disneilende traukinuku su buteliu viskio rankose.
■  Visi jį pažinoję sutartinai tvirtina, jog gyvūnus ir traukinius jis mylėjo labiau nei žmones. Amžininkai teigia, jog jis buvo tikras beprotis, sadistas ir iškrypėlis. Tą paslėptai perteikė  ir jo herojai.
Pabaigai labai norisi priminti kelis populiarius pasakymus: „Nuo genialumo iki beprotybės tik vienas žingsnis, o sūris pelėkautuose irgi atrodo patraukliai…“

Jurga Grigienė,
straipsnis spausdintas „Mažylio“ žurnale