Grįžti į blogą
liepos 01

MOKSLO NAUJIENOS. Ėmęs šliaužioti, mažylis mažiau miegos

 

Haifos universitete rašiusi doktorantūros darbą Dr. D. Cohen stebėjo 28 sveikus, normaliai besivystančius kūdikius. Motorika ir miego laikas buvo fiksuojami nuo 4-5 iki 11 mėnesių. Miego trukmė buvo matuojama prietaisu, kuris vadinamas aktigrafu, taip pat buvo remiamasi tėvų apklausomis bei pildytais dienoraščiais. Mokymosi šliaužti progresą stebėjo bei filmavo tyrėja.
Nustatyta, jog mažyliai ėmė šliaužioti vidutiniškai 7 mėnesių amžiaus. Šiuo metu jie ėmė dažniau prabudinėti naktį (nuo 1,55 iki 1,98 karto). Taip pat būdravimo laikas vidutiniškai pailgėjo 10 minučių.
Beje, tiems kūdikiams, kurie šliaužioti ėmė anksčiau, miego pokyčiai pasireiškė ryškiau – jie pabudinėjo dažniau, o miegodami daugiau blaškėsi, judėjo.
Gera žinia tėvams – nuo šliaužiojimo pradžios praėjus trims mėnesiams, kūdikiai grįžta prie senųjų miego įpročių.
Pasak daktarės Cohen, priežasčių sieti šliaužiojimą ir dažnesnius prabudimus naktį yra ne viena: „Gali būti, jog šliaužiojimas, kuris apima plačią vystymosi pokyčių gamą – ne tik motorinę, bet ir psichologinę pertvarką -  didina jautrumo lygį, įtakoja mažylio savireguliacijos procesus bei sukelia laikiną nestabilumą. Didesnis anksčiau ėmusių šliaužioti kūdikių nerimastingumas gali būti siejamas su baime fiziškai atsiskirti nuo motinos prieš galutinai subręstant psichologiniam gebėjimui su tuo atsiskyrimu susidoroti“.

Nuotrauka www.flickr.com