Grįžti į blogą
gegužės 23

MOKSLO NAUJIENOS. Tėvai, aplaižantys čiulptukus, galbūt apsaugo savo vaikus nuo alergijos

 

Išsivysčiusiose pramoninėse šalyse alergijos tampa įprastu reiškiniu. Viena iš mokslininkų iškeltų teorijų teigia, jog kontaktas su nekenksmingomis bakterijomis galėtų nuo šios bėdos apsaugoti. Tačiau, žinoma, sudėtinga nustatyti, kokios bakterijos vaikui nepakenktų, kokiu metu ir kokiu būdu idealiausia su jomis kontaktuoti.

Švedijos mokslininkai iš Gotenburgo universiteto ištyrė, jog paprasčiausias įprotis, konkrečiau – nukritusio čiulptuko aplaižymas, galėtų reikšmingai sumažinti alergijos riziką.

Jie ištyrė 184 vaikus, kuriuos stebėjo nuo gimimo. Buvo registruojama, kiek iš jų naudojo čiulptukus pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius, ir kaip tėvai palaikė čiulptukų švarą. Daugelis prieš duodami kūdikiui pakišdavo jį po kranu, taip pat ir nukritus ant žemės. Kai kurie tėvai čiulptukus virino. Tačiau buvo ir tėvų, turinčių įprotį prieš įdedant čiulptuką mažyliui į burnytę, jį pačiulpti ar aplaižyti patys.

Paaiškėjo, kad taip auginti mažyliai triskart rečiau serga egzema, sulaukę pusantrų metų, nei vaikai tų tėvų, kurie čiuptuko į burną neėmė. Netgi sulyginus kitus rizikos faktorius, tokius, kaip paveldimumas bei gimdymas per cezario pjūvį, čiulptukų aplaižymo nauda išlieka nesumažėjusi.

Pats čiulptuko naudojimas ar nenaudojimas alergijos išsivystymui jokio poveikio neturi. Statistiškai neveiksnus ir čiulptuko virinimas.

Vaikai, kurių tėvai apčiulpdavo čiulptukus, nesirgo viršutinių kvėpavimo takų ligomis daugiau už tuos, kurių tėvai šio įpročio neturėjo.

Seilės – labai „turtingas“ bakterijų ir virusų šaltinis. Mokslininkai mano, jog per čiuptuką tėvai perduoda nemažai savo mikrobų kūdikiui. Šią hipotezę patvirtino vaikų burnos bakterinės floros tyrimai – ji skyrėsi nuo mažylių, kurių tėvai čiulptuko į burną nekišo, floros.

Vaikų alergijos atvejų smarkiai daugėja (pasak kai kurių tyrimų – iki 40 proc. per 20 metų!). Tokio padažnėjimo priežastys kol kas tiksliai nenustatytos, tačiau mokslininkai mano, kad tai gali būti susiję su vis švaresne mūsų aplinka, tiksliau, su nuolatiniu dezinfekcinių priemonių naudojimu. Vaikai kasdienybėje susiduria su vis mažiau mikrobų, dėl ko, paprastai sakant, imuninė sistema nebeturi ką veikti. Jeigu jai nebereikia kovoti su mikrobais ir virusais, vaiko organizmas netgi nekalčiausius aplinkos dalykus (žiedadulkes, maistą) gali imti traktuoti kaip priešus.

Remiantis šia higienos hipoteze, alergijos atsiradimą galima paaiškinti mikrobų stimuliacijos trūkumu ankstyvoje vaikystėje. „Taigi dalybos burnos mikroflora su tėvais gali užkirsti kelią alergijos vystymuisi,“ - teigia tyrimo vadovė, profesorė Agnes Wold. Šį tyrimą, publikuotą moksliniame žurnale Pediatrics“, vykdė komanda, sudaryta iš pediatrų, besispecializuojančių alergijos srityje, mikrobiologų bei imunologų.

„SXC“ nuotr.