Grįžti į blogą
birželio 19

MOKSLO NAUJIENOS. Tėvas turėtų paklausti vaiko: „Ar aš toks, kokio tau reikia?“

 

Neseniai praėjus Tėvo dienai, tėvai neturėtų pasitraukti nuo scenos, o pamėginti siekti iš savo vaikų daugiau grįžtamojo ryšio, nei kasmet gaunami sveikinimo žodeliai atviruke.

„Vien tik būti geriems tėvams – negana, - teigia J. Cookston, San Francisko universiteto psichologijos dėstytojas, besispecializuojantis tėvų psichologijos srityje. - Tėčiams būtina kartais paklausti vaikų: „Kaip man sekasi? Ar aš toks, kokio tau reikia?“ Vaikų galvos dažnai intensyviai vertina, kaip ir kodėl tėvai su jais elgiasi. Ir todėl tai, ką vaikas galvoja apie tėvų elgesį, gali būti netgi svarbiau, nei pats tėvų elgesys“.
O štai tėvai, pasak tyrėjų, retai suka dėl to galvą. Pavyzdžiui, tėvui gali atrodyti, kad jis geras tėvas, nes per daug nespaudžia savo vaiko, o vaikui gali atrodyti, kad tėvas per mažai juo domisi, neinvestuoja į jį, nesistengia. Tėvų elgesiui paauglių prilipdomos prasmės skiriasi priklausomai nuo lyties, tautybės ir patėvio egzistavimo. Toks tyrimas publikuotas The Journal or Family Issues.

Tyrėjai aiškinosi, kaip paaugliai vertina tėvų veiksmus, ypač, ar jie priskiria juos tėčio būdui, ar reakcijai į konkrečią situaciją. Pavyzdžiui, duktė gali manyti, jog tėtis nusivedė ją į varžybas nes jis yra geras tėvas arba todėl, kad jis mėgsta krepšinį.
Pasak tyrimo, mergaitės linkę manyti, jog gerus darbus tėtis daro todėl, kad toks yra, o štai berniukai mano, kad tėtis tai daro priklausomai nuo situacijos. Nors to priežastys nėra aiškios, tyrėjai spėja, jog galbūt mergaitės yra iš prigimties socialesnės ir interpretuoja žmonių poelgius pozityvesnėje šviesoje. Beje, meksikiečiai ir amerikiečiai dažniau už europiečius bei azijiečius bendraamžius tiki, jog daugiau lemia situacija nei tėčio būdas.

Taigi, remdamasis tyrimo išvadomis, J.Cookston pataria tėvams:
● Dažniau kalbėkitės su vaikais. Tėčius gali nustebinti „filtrai“, per kuriuos vaikai perleidžia jų elgesį. Svarbu nuolat pasikalbėti apie tarpusavio santykius, tarkime, klausti: „Ar aš daugmaž toks, koks, anot tavęs, turėčiau būti?“ O vaikai, ypač paaugliai, turėtų turėti šansą pasakyti: „Būtų gerai šiek tiek pasikeisti“.
● Emociškai remkite vaiką. Žinoma, auklėti galima ir drausme, ir savo pavyzdžiu, tačiau geru elgesiu pasižyminčių vaikų tėvai dažnai akcentuoja būtent tai, jog jie yra emociškai artimi.
● Nebijokite pakeisti auklėjimo metodų. Jei ne visada buvote šiltas ir pritariantis, niekada nevėlu tokiu tapti. Tėvai gali keistis, ir vaikai gali tuos pokyčius priimti. Apskritai tėvai turėtų nuolat derinti auklėjimą bei tėvystės stilių prie vaiko amžiaus ir individualių poreikių.
● Būkite komanda su partneriu. Vaikai yra labiau linkę kalbėtis su tėvais apie santykius šeimoje, jei mato, kad tėvai sutaria dėl auklėjimo.
● Tėvystės kartelę iškelkite aukštai. Kartais manoma, jog jei vyras dažnai yra namie, aprūpina šeimą, nerėkia ant vaikų ir kartais paspardo kamuolį – to gana. Vis dėlto, reiktų tikėtis daugiau kokybiško bendravimo, įsipareigojimų, įsitraukimo į vaiko gyvenimą.

Nuotrauka www.flickr.com