Grįžti į blogą
rugpjūčio 05

Pokalbis apie šiuolaikinius vaikus ir gamtą.


Prieš keletą dienų atsakiau į klausimus žurnalistei iš Grynas.lt, pokalbiu dalinuosi ir tinklaraštyje: apie tai, ar vaikai iš tiesų atitrūkę nuo gamtos ir kodėl vis dėlto neskatintinas tas atotrūkis. 

*   Įdomu, ar, Jūsų nuomone, vaikų atotrūkis nuo gamtos bent jau Lietuvoje iš tiesų yra problema? Ar teisinga kaltinti kompiuterius ir kitas naująsias technologijas?
Šiek tiek atotrūkio yra. Pagrindinės priežastys yra kelios: vis daugiau šeimų keliasi į miestą; vis mažiau vaikų važiuoja vasaroti pas senelius į kaimą (nes dažnai jau ir seneliai gyvena mieste); tėvai nedrįsta išleisti vaikų vienų į kiemą. Visos šios priežastys yra sąlygotos XXI amžiaus realijų ir tikrai ne (tik) technologijas galima kaltinti. Apskritai nelabai ką ir galima kaltinti - tiesiog pasikeitė laikai. Anksčiau ramia sąžine dar net mokyklos nelankančius vaikus tėvai išleisdavo vienus į kiemą, o dabar tai nėra saugu. Vadinasi, vaikai daugiau laiko leidžia viduje: name arba bute. Jeigu anksčiau vos atėjus vasarai vaikai būdavo iškomandiruojami pas senelius į kaimą, tai dabar tie seneliai dažnai dar patys dirbai ir neturi galimybių rūpintis mažamečiais (o vienų paleisti nenori - nesaugu).
Taigi - darkart pasikartosiu - ne tik technologijos "kaltos". Žinoma, kadangi vaikai yra namuose, tai linksta prie kompiuterio/iPad'o/išmaniojo telefono. Tėvai grįžta po darbo pavargę, pasineria į namų ruošą - nėra kam su vaikais išeiti į lauką. Po to ir sakome, kad vaikai - "įkritę" į technologijas. Bet jeigu mes pasiūlytumėme jiems eiti į parką, pasivažinėti dviračiu, paspardyti kamuolį - beveik neabejoju, kad jie mielai padės iPad'ą į šoną ir eis į lauką su mumis.
*   Kaip geriausiai šią problemą būtų spręsti? (vieno pusdienio žygio regioniniame parke per vasarą tikriausiai negana?)
Šią problemą geriausia spręsti yra visų pirma įvardinant, kad tai yra problema. Tol, kol kaltinsime technologijas (arba dar kažką kita), nesiimsime priemonių situacijai keisti. Kai įvardinsime, kad problema yra tai, jog vaikams reikia, kad suaugę su jais eitų į lauką, manau, jau bus žengtas vienas svarbiausių žingsnių.
Be to, dabar vaikus labai saugome: kad neišsiteptų, kad nesusižeistų, nuolat vartojame tokias frazes kaip "nehigieniška", "nesaugu" ir pan. - taip, kad net pedagogai nedrįsta šokinėti per balas ar kūlversčiais verstis nuo kalno, nes gaus daugiau pylos, nei padrąsinimo. Žinoma, yra įvairių šeimų ir įvairių pedagogų, bet itin dažnai pastebiu, kad laisvas žaidimas, kuris buvo priimtinas prieš 20 ir daugiau metų, dabar nebėra taip plačiai paplitęs. Tuo tarpu moksliniai tyrimai rodo, kad vaikui yra itin svarbus laisvas, nesuvaržytas žaidimas. Tad visų pirma reikėtų mums, tėvams, išsivaduoti iš tėvų-malūnsparnių vaidmens.
Be to, suprasdami, kad su panašia problema susiduria visos šeimos, galime kooperuotis: vieną kartą mums pasiimti kaimynų/draugų vaikus, o kitą kartą tegul jie pasiima mūsų: ir vaikams bus smagiau draugėje, ir mums nereikės itin didelių pokyčių dienotvarkėje.
Kalbant apie ugdymo įstaigas, pedagogai taip pat turėtų ne tik su vaikais kasdien eiti į lauką, bet ir šviesti tėvus, kodėl tai yra svarbu ir kodėl mažyliai tikrai neištirps pradėjus lyti lietui, o sniege tikrai nesušals į ragą. Atvirkščiai, vaikai, kurie kasdien eina į lauką ir yra grūdinami, serga mažiau už tuos, kurie yra perdėm saugomi.
*   Ko netenka vaikai nebūdami gamtoje, su ja nesusipažindami iš arti? Kiek svarbus yra ekologinis švietimas, kai vaikai gauna pačiupinėti, stebėti augalus ir gyvūnus, bando juos atpažinti? Ką tai duoda vaiko vystymuisi?
Žaidimas gamtoje skatina ir kognityvinę, ir emocinę, ir fizinę vaiko raidą. Pastebėta (Kellert, 2005), kad žaidimai gamtoje skatina kūrybiškumą, ugdo gebėjimą spręsti problemas. Be to, kadangi vaikai mokosi per pojūčius, tai, susipažindami su gamta iš arti, jie geriau supranta tai, ko mokosi, o tai sąlygoja geresnius pažymius. Tyrimais taip pat įrodyta, kad vaikai, kurie leidžia daugiau laiko lauke, turi mažiau regos ir dėmesio sutelkimo problemų. 2008 Bell ir Nyman atliktas tyrimas parodė, kad vaikai, kurie patys augina, valgo daugiau vaisių ir daržovių bei apskritai sveikiau maitinasi. Be jokios abejonės, tokie vaikai yra sąmoningesni ir yra linkę labiau saugoti gamtą. Tad vaikams yra gyvybiškai būtina žaisti kieme, keliauti į parką, stebėti krentančius lapus, voliotis žolėje ir bandyti užlipti į medį.