Grįžti į blogą
balandžio 16

Tėtis geria. Patarimai mamai.

 

 


Būna, tėtis su mama išgeria per šventes, būna, kad ir gerokai įsisiūbuoja... Iki tam tikros ribos vaikui su šiltučiais tėvais netgi linksma. O jei šeimoje tai jau visai nebelinksma? Jei tėtis geria, mama sielvartauja, o ką jaučia vaikai? 

Kalbėti – būtina!
Dažnai ši problema šeimoje būna įslaptinta dėl daugelio priežasčių, iš kurių esminės – gėda ir noras vaiką apsaugoti, puoselėjant viltį, kad jis nieko nesupranta. Tai utopija! Vaikų jausminė skalė kur kas platesnė nei mūsų, ir jie tikrai jaučia grėsmę, baimę, pyktį, liūdesį. Todėl jei mama sako: "Nebijok, viskas gerai", ji tik pablogina padėtį, nes vaikas su savo jausmais lieka vienas, nesuprastas ir nepadrąsintas.
Svarbiausia, kad mama suteiktų vaikui saugumo, nes tėtis šito padaryti nebegali. Išgėręs žmogus baisiausias tuo, kad yra nekontroliuojamas ir nenuspėjamas. Vaikas nesupranta, ką reiškia būti išgėrusiam, todėl jam ypač baisu. Beje, nesaugumą sukelia ne tik griuvinėjimas, bet ir perdėtas gerumas...
Saugumas visų pirma suteikiamas kalbantis. Vaikas turi žinoti, kad bet kada gali atsiremti į mamą, pasidalyti savo jausmais, o ši privalo jį išgirsti. Mamos kartais nė neįtaria, kaip smarkiai vaikas bijo, tarkime, kad tėtis numirs! Neįtaria, nes jos žino, kad nemirs, deja, vaikas kankinasi nežinioje.
Dažnai mamos tyli, nes nujaučia išgirsiančios baisių žodžių, pvz.: "Aš noriu tėtį nušauti!" Privalome tai suprasti ne kaip tiesioginį norą, o kaip pykčio išraišką. O bet koks išlietas pyktis yra geresnis nei kaupiamas viduje. Tad meskime iš kalbos "tekstą": "Ne, ne, negalima pykti ant tėtės!", o grįžus girtam vyrui su ašaromis ar riksmais nepulkime prie jo, pirmiausia nuraminkime kamputyje kiūtančius vaikus – patikėkite, jie, o ne jūs, esant tokiai situacijai, pažeidžiamiausi.

Dėmesio, močiutės!
Dažnai alkoholikų šeimose (tiek žemo, tiek aukšto socialinio statuso) labai svarbios figūros būna močiutės, seneliai, tetos, net mokytojos. Juk vaikas, nenorėdamas skaudinti mamos, dažnai priima jos žaidimo taisykles – kartu su ja apsimeta, kad nieko nevyksta. O viduje kaupiasi baimė ir liūdesys... Tad jei geria sūnus ar žentas, o mama nepajėgia būti vaikui saugumo siena, garą vaikams nuleisti padėkite jūs, seneliai, – išklausykite, apkabinkite, leiskite išsiverkti. Kas nors turi vaikui pasakyti, kad jis tiesiog pyksta ir kad tai visiškai normalu.

Už ką mamai galima būtų statyti paminklą
Tikrai įmanoma su vaiku kalbėtis apie problemą, nenustatinėjant jo prieš tėtį, netraukiant į savo barikadų pusę. Tai jūs turėtumėte būti vaiko pusėje, tad atsiribokite nuo nuoskaudų ir mėginkite laikytis linijos, jog tėtis geria ne todėl, kad yra blogas, o todėl, kad nelaimingas.
Ką sakyti, pasufleruos patys vaikai. Klauskite jų: "O kaip tu manai, kodėl tėtis geria?" Jau penkiametis gali  nustebinti atsakymu: "O gal jam kas nors blogai?" Šiuo keliu ir eikite, atsižvelgdamos į vaiko amžių. Paaiškinkite, kad alkoholizmas – tai nesugebėjimas kitaip spręsti problemų. Gal tėtis turi didžiulį rūpestį, kurio nemoka išsakyti? Vaikams labai suprantamas neišsipildžiusių svajonių pavyzdys: klauskite jo paties, kokios svajonės išsipildė, kokios – ne, ir kaip jis tuomet jautėsi. Va ir tėtis jaučiasi panašiai... Iš tikrųjų pokalbiai yra paprasti, sunkiausia iki jų prieiti.

Kas turi padėti tėtukui?
Regis, natūraliai turėtų kilti klausimas – jei tėčiui bloga, kuo galėtume jam padėti? Tik šį klausimą ištaria mama, galvodama už abu ir darydama klaidą. Vaikai paprastai tokių klausimų neužduoda, suvokdami, kad jiems tai per sunku. Jei užduoda, tuomet turbūt jau seniai yra įpainioti ir nesyk sąmoningai ar nesąmoningai šeimą gelbėję. Mama turėtų paaiškinti:  "Matau, mažuti, kad tu labai nori padėti, tačiau tėtis turi susitvarkyti pats ar paprašyti pagalbos. Bet jei tau jo gaila, gali nupiešti jam piešinį ar pan."

Ar reikia pažadų?
Mamos dažnai žada, kad viskas bus gerai, nors šito nežino. Arba net žino, kad nebus... Vaikas tuo netiki, o jei ir tiki – irgi nėra gerai, nes gyvenimas virsta ištisu laukimu ir galiausiai tai tampa norma.
Todėl reiktų ne žadėti, o atkreipti dėmesį į pozityvias gyvenimo puses, kad vaikas nesusitelktų vien į blogį. "Kas gero tavo, mano, tėčio gyvenime?", "Oho, kaip tau sekasi matematika, kiek daug turi draugų!", "O, smagiai praleidome savaitgalį!", "Kaip šauniai tėtis suremontavo tau kambarį!" Pabrėžkite gerus dalykus, kurie jus pačią sieja su vyru, – juk dėl kažko jūs vis dar gyvenate kartu?..

Pavojingasis trikampis
Tai aukos–agresoriaus–gelbėtojo trikampis. Šeimos nariai jame keičiasi vaidmenimis, pvz., atgailaujantis tėvas iš agresoriaus virsta auka, o žmona ima mosuoti botagu. Blogiausia, kai į šį trikampį įtraukiami vaikai. Dažniausiai jie būna aukos – nelaimingi, išsigandę, nustumti. Būna ir agresorių – kai jie nesimoko, bėga iš namų ir panašiai šokdina tėvus. Bet liūdniausia, jei vaikui tenka gelbėtojo vaidmuo, nes jis neišlieja pykčio (kaip agresorius), o užsikrauna atsakomybę tėvus guosti, taikyti, dangstyti. Kitaip tariant, pasikelia į tokį patį lygį kaip jie, o tai jam dar per sunku.
Todėl draudžiama!
1. Siųsti vaiką sekti tėvo, kamantinėti, ko ir kiek būdamas su vaiku jis išgėrė. Jei vaikas tampa mamos sąjungininku, o tėtį myli, sustiprėja vaiko kaltės jausmas – vadinasi,  mama vaiką skriaudžia, versdama tokį jausmą patirti. Vaikas nebežino, dangstyti tėtį ar remti "kovoje" mamą. Jei tiesa (kurią jis pasako mamai) atsisuka prieš jį ir virsta išdavyste (tėčio), vaikas gali labai susipainioti gyvenimo vertybėse.
2. Paversti vaiką prižiūrėtoju – jei tėtis eina pas kaimyną, liepti eiti iš paskos. Net jei mama mano, kad vien vaiko buvimas sustabdys vyrą nuo gėrimo, ji tiesiog mažuoju dangstosi. Vaikas negali būti tėčio neprisigėrimo garantas.
3. Liepti vaikui tėtį paguldyti, nuauti, atnešti mineralinio. Pirma, todėl, kad taip formuojamas požiūris, jog išgėrus labai gerai, visi tik aptarnauja... Reiktų paaiškinti, kad dabar tėtis apsinuodijo alkoholiu, gali vemti, bet tai praeis. Toks žinojimas ir sumažins išgąstį, ir ugdys teisingas vertybes. Antra, vaikas turi turėti savo teises, ir jei tėtis jam "fui" – jis neprivalo su juo bučiuotis ar išklausyti vapalionių. Ir šioje vietoje mama turi labai jį palaikyti, griežtai liepti tėvui nelįsti, nors daugelis, norėdamos sušvelninti padėtį, skatina mažuosius elgtis priešingai...
4. Atskomybė užkraunama ir neapgalvotai. Pvz., tėtis paliekamas prižiūrėti vaikų, o pasigeria, todėl mažesniųjų globa tenka vyresnėliui. Tad jei įmanoma, prašykite pagalbos kitų suaugusiųjų.


Ar galima išgerti mamai?
Galimos trys problemos.
● Vaikas bijo, kad išgėrusi tapsite tokia pati kaip tėtis, ir jis liks visiškai nesaugus, vienas. Aiškinkite apie alkoholio kiekį, mokėjimą sustoti, pagrįskite jį pavyzdžiais. Vaikus paprastai nuramina faktas, kad dar galite vairuoti.
●  Jei negeriate nė lašo, vaikas gali suprasti, kad alkoholis – tai mirtis, kelianti jo tėčiui dar didesnį pavojų. Negerti, žinoma, jūsų valia, bet ir turite įsisąmoninti, kad nekenčiate ne alkoholio, o savo žmogaus silpnybių.
●  Vaikui pasirodys, kad bereikalingai kaltinate tėtį, jei pati mėgstate maktelti su draugėmis vyno. Jei nors kartą nesugebėjote sustoti prie vaiko, labai jį išgąsdinote ir supainiojote. Geriau tą taurę vyno išlenkti ne prie jo akių, o kur nors kavinėje. O vyrą kaltinti moralinė teisė išties sumažėja.

Straipsnis spausdintas „Mažylio“ žurnale
SXC nuotr.