„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Žaidimas yra būtinas
2016 09 30

Janet Brown McCracken

Žaidimas yra gyvenimo dalis

Žaisdami vaikai tyrinėja pasaulį, atranda bendravimo būdus, išbando savo gebėjimus, jėgą, naujas idėjas ir jaučiasi pakankamai tvirtai išmėhindami įvairias veiklas. Smalsumas. Pasitikėjimas savimi. Kalbos įgūdžiai. Problemų sprendimas. Matematika. Bendradarbiavimas. Ištvermė. Tai yra tik keli iš daugybės pavydžių, ko galima mokytis žaidimo metu – kai kurie iš jų labai akivaizdžiai pateikti toliau tekste. Jūsų pačių vaikų žaidimo stebėjimas jums patvirtins, kiek daug jie iš tiesų mokosi.

Yra daugybė žaidimo būdų ir visi jie yra reikšmingi augančiam žmogui. Kartais vaikai (taip pat, kaip ir suaugę) mėgsta žaisti vieni; tai yra vadinama individualiu žaidimu (angl. solitary play). Vaikai dėlioja dėliones, skaito knygas, piešia, važinėjasi dviračiu ar kramto kramtukus.

Ar kada matėte smėlio dėžėje žaidžiančius vaikus, kai vienas tiesia kelius, o kitas kepa gimtadienio tortus? Tai vadinama žaidimu šalia (angl. parallel play).

Galbūt esate matę grupelę vaikų, žaidžiančių namus, įsitraukusių į stalo žaidimą ar prekiaujančių limonadu kaimynų šventėje? Vaikai gali praleisti valandų valandas grupiniame žaidime (angl. cooperative play), kurio dažna forma – vaizduotės ar vaidmenų žaidimai.

Žaidimas sudėtingėja vaikui augant, bet suaugusiųjų žaidimai labai panašūs į vaikų. Kartais žaidžiame kortų žaidimą ar skaitome knygą, entuziastingai žaidžiame tinklinį arba šaradas. Suaugusiems žaidimas ir darbas dažnai yra persipynę.

Dalis mūsų žaidžiamų žaidimų yra daugiau ar mažiau struktūruoti: reikia laikytis žaidimo taisyklių, vaidiname mėgstamiausią istoriją arba tobuliname sudėtingą veiksmą, pvz. šuolį į vandenį.

Vis dėl to, dažnai smagiausia veikla – taip pat ir atnešanti daugiausia naudos, kai kalbame apie mokymąsi – vyksta tada, kai vaikai patys renkasi, ką nori daryti. Tai vadinama laisvu žaidimu (angl. free/ self-directed play). Tai gali būti lėlių namelio tvarkymas, servetėlės plėšymas ir klijavimas ant popieriaus lapo ar važinėjimasis riedučiais.

Visuose vertinguose žaidimuose smagumas yra veikloje. Vaikams reikia laiko įgyvendinti savo idėjas, elgtis taip, kaip jiems norisi, įsivaizduoti, ką reiškia būti kažkuo kitu. Suaugusieji gali padrąsinti vaikus žaisti, duodami jiems erdvės ir sukurdami sąlygas žaidimui ir, kai laikas tinkamas, pratęsti vaikų idėjas žaidimo metu.

“Laba diena, kuo galėčiau jums padėti?” – klausia darželinukė savo geriausiu pardavėjos balsu. Ji laiko žaislinio telefono ragelį vienoje rankoje ir pieštuką kitoje. “Leiskite man patikrinti… Deja, bet 7-as kambarys jau užimtas. …Ne, mes nebeturime kambarių, kurių numeryje yra skaičius 7”.

Jos aštuonmetė draugė ją kumšteli, “Taip, turime! Turime kambarį nr. 17!”

“Ak, atleiskite. Mes turime kambarį nr. 17. Ar norėtumėte jo?”,- mergaitė kruopščiai rašo. “Ir koks jūsų kreditinės kortelės numeris? …Dėkoju už skambutį. Iki malonaus pasimatymo!”.

Kai ji paduoda lapelį draugei, paklausia “Ar dar turime kambarių, kurių numeryje yra skaičius 7? 17-tas kambarys jau užimtas”.

Vaikai žaidžia. Tokios ir panašios situacijos kasdien nutinka namuose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose visame pasaulyje. Kaip tėtis/mama arba mokytojas, jūs turbūt kartais pagalvojate, ar verta vaikams skirti laiko žaidimams. Tikrai verta! Žaidimas vaikams leidžia tapti smalsiais tyrinėtojais ir tvirtomis asmenybėmis. Vaikai aprašytame pavyzdyje mokosi matematikos, paslaugų sektoriaus verslo ypatumų, bendradarbiavimo, naujų žodžių, planavimo, problemų sprendimo ir dar daugiau.

Jūs turbūt galvojate, kad vertėtų pradėti ieškoti ugdomųjų programų vietoje ropojimo po virtuvės stalu ir meškos urvo žaidimo. Ar tai tikrai stimuliuoja jūsų vaiko intelektą? Ar gali vaikas, statantis kaladėlių bokštus ir paskui juos sugriaunantis arba vaikas, kuris tik brūkšniuoja su markeriu, iš to kažko išmokti? Tikrai taip!

Vaikai mokosi apie geometriją ir gravitaciją, formas ir pusiausvyrą žaisdami su kaladėlėmis. Brūkšniavimas moko vaikus kontroliuoti raumenis, veda link piešimo ir rašymo, leidžia įvertinti priežastį ir pasėkmę. Žaisdamas meškos urvą vaikas pamato pasaulį iš kitokios perspektyvos.

Ekspertai iš viso pasaulio studijavo žaidimą nuo kūdikystės iki suaugusiųjų gyvenimo ir kai kurie jų atradimai jus nustebins! Šis straipsnis atskleis, koks būtinas yra žaidimas mūsų vaikams.

Paruoškite sceną

Čia pateiksime kelis pagrindinius principus suaugusiems, norintiems, kad vaikai kuo daugiau gautų iš žaidimo.

Duokite daug laiko. Vaikų žaidimai gali užtrukti – ir ilgai. Kūdikiams reikia laiko kramtyti ir ragauti, mesti daiktus ir išgirsti juos nukrentant, pajausti paviršius, matyti daiktus iš skirtingų kampų, tyrinėti. Dvimečiams reikia laiko eksperimentams: spaudinėti dažų buteliuką, dėlioti indelius vieną į kitą, minti ratus triračiu. Laikas būtinas ir 4-5 metų vaikams, kurių veiklos ir temos dar labiau išsiplėčia. Jie gali dienų dienas žaisti ligoninę. Arba statyti iš medinių detalių. Arba maišyti skirtingas spalvas. Kai vaikai pasiekia pradinės mokyklos amžių, jie visdar mokosi aktyvaus žaidimo metu. Jų kaladėlių statiniai gali išaugti iki milžiniškų. Papier-mâché priemonių gamyba gali trukti savaitę. Kiti žaidimai gali trukti ilgesnius periodus.

Geriausia, jei žaidimai – aktyvūs. Vaikai daugiausia gauna iš tų žaidimų, kuriuose jie yra aktyvūs dalyviai ir turi galimybę būti savarankiški – kai piešia, stato garažą žaislinėms mašinėlėms, kuria muziką. Kalbančios lėlės ar automatiškai ratu važiuojantys traukinukai vaikų taip neįtraukia ir tokia veikla jiems greitai atsibosta.

Sukurkite ypatingą vietą. Kai tik galite, suteikite vaikui vietą žaisti netrukdomam, net jei tai bus tik vienas kamputis namuose. Žaislų dėžės užgriozdina kambarį ir neskatina tvarkymosi, o kai vaikai neberanda to, ko nori, greitai praranda susidomėjimą. Vietoje dėžių išnaudokite lentynas ir padėkite vaikams suprasti, kad svarbu tvarkytis ir pažaidus sugrąžinti daiktą į jo vietą. Paveiksliukai gali padėti dar neskaitantiems vaikams surasti tinkamą vietą lentynoje.

Planuokite įvairovę. Turėkite įvairių žaislų ir visuomet turėkite omenyje saugumą. Pasistenkite, kad vaikas turėtų medinių, medžiaginių, metalinių, plastikinių žaislų. Vaikams patinka paviršiai. Pasiūlykite žaislų, su kuriais galima žaisti vienam (pvz. figūrų rūšiavimo arba karoliukų vėrimo) ir priemonių, su kuriomis smagiau žaisti keliems (pvz. kamuolys arba kasos aparatas). Įtraukite realistiškų žaislų (tikrų daiktų vaikiškų modelių) ir žaislų, galinčių būti bet kuo. Mąstykite už tipinių žaislų ribų. Duokite vaikams savo senų drabužių, spausdinimo mašinėlę, lagaminą, popierinių rankšluosčių ritinėlių, senų žurnalų, papuošalų, medinių šaukštų, plastikinių indelių. Kaina nėra svarbi detalė, renkantis lavinamąją priemonę: žmonės ir vaizduotė yra puikios priemonės.

Eikite į lauką. Žaidimas neturėtų būti apribotas iki namų erdvės ir sūpynių lauke. Išneškite į lauką mažą staliuką, įjunkite žarną su vandeniu arba darykite sniego angelus. Beveik viskas, ką galima daryti viduje, galima daryti ir lauke. Mėgaukitės grynu oru – ir kai šilta, ir kai šalta. Viduje likite tik ekstremaliomis oro sąlygomis, bet įprastai žiemą apsimūturiuokite, o vasarą žaiskite pavėsyje. Grynas oras visiems suteikia jėgų.

Sukelkite susidomėjimą.

Klausykitės vaikų, kai jie žaidžia. Jie jums pasufleruos apie priemones, kurių reiktų žaidimo patobulinimui ir didesniam jų įsitraukimui.

Išplėskite idėjas. Jei vaikas pradėjo šuoliuoti kaip arklys, galbūt šluota arba šalikas vietoje vadelių pagyvintų žaidimą. Jeigu vaikas žaidžia astronautą, galbūt laiku įterptas skambutis iš misijos kontrolės punkto padėtų jam pagalvoti apie kelionės galimybes. Kūdikiui gali patikti pliuškentis vonioje, o plastikinis puodelis padėtų atrasti pylimą. Įdėmiai klausykitės, kartas nuo karto net žaismingai įsitraukite, bet nepamirškite, kad tai – vaiko žaidimas, ne jūsų.

Įtraukite daugiau žmonių. Vaikams reikia laiko žaisti su suaugusiaisiais. Kūdikiai mėgsta dainuoti, gaudyti kamuolį, skaityti knygas ar veikti dar daugybę dalykų, kuriems reikia suaugusiojo arba kito vaiko. Pasiekę trečiuosius metus vaikai pradeda vertinti savo draugų ar bendraamžių draugiją, taigi pasirūpinkite, kad kiti vaikai būtų jūsų namuose laukiame bent dalį dienos. Draugai padeda vaikui atrasti dalinimąsi, bendradarbiavimą, kitos nuomonės egzistavimą. Jei didelis atstumas yra problema, galbūt galėtumėte suburti grupelę, su kuria susitiktumėte kartą ar du per savaitę. Vaikų darželis, dienos priežiūros grupė ar kokybiški būreliai gali pasiūlyti daug vertingos veiklos ir žaidimo galimybių.

Suteikite galimybę rinktis. Vaiko laukia pasaulis, pilnas galimybių ir pasirinkimų. Užtikrinkite, kad vaikas žinotų, kad tobulėjimui ribų nėra. Ir berniukai, ir mergaitės gali būti stiprūs. Dauguma ateityje taps tėvais. Vaikai iš skirtingų etninių grupių gali turėti tas pačias vertybes. Su seneliais ir kūdikiais galima praleisti malonių akimirkų. Žaidime nėra vietos stereotipams. Kiekvienam vaikui reikia lėlės, žaislinio sunkvežimio, vaizduotės ir draugų.

Skatinkite bendradarbiavimą. Kaip dažnai girdite tėvus sakančius “Jonathan, pasidalink su Emily” arba “Sadonna, nesimėtyk smėliu! Tuojau pat atsiprašyk Jose!”. Tokie perspėjimai retai įtikina vaikus dalintis ir bendradarbiauti. Tiesą sakant, vaikų vertimas elgtis taip, kaip jūs liepiate, iššaukia atvirkštinį elgesį. Vaikai dalinasi tada, kai kiti yra jiems dosnūs. Jie tampa rūpestingi ir jautrūs, kai mes kreipiame dėmesį į jų poreikius, norus ir jausmus. Pasiūlykite žaidimų ir veiklų, kuriose reikia bendradarbiauti su kitais. Vėžimėliui dažniausiai reikia jame sėdinčio ir jį stumiančio. Žaislinis telefonas skatina dialogą.

Greitesnis problemų sprendimas. Kai kurios problemos, kylančios žaidimo metu, yra neišvengiamos, bet net ir dvimečiai gali būti puikūs derybininkai. Suteikite vaikams galimybę nesutarimą patiems išspręsti žodžiais ir įsikiškite tik tada, kai matote, kad gresia jėgos panaudojimas. Pirmasis problemos sprendimo būdas gali būti abiejų pusių išklausymas ir jų nuomonės apie tai, kas turėtų vykti toliau ir koks sprendimas ar pasėkmė būtų sąžininga, išsiaiškinimas.

Vaikai mokosi ne tik bendradarbiaudami, bet ir susidurdami su įvairiais sunkumais. Gal kelių detalių dėlionė yra tinkamas iššūkis dvimečiui. Gal išsiskiriantis ryškus objektas pareikalaus ropojančio mažylio pastangų. Arba lėlių teatro scenos kūrimas ir dekoravimas įtrauks ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikus. Suaugusieji mielai padeda ir pasiūlo sprendimus vaikams, kai šie susiduria su iššūkiais, bet tokiais atvejais vaikai nesimoko. Kai vaikai nuleidžia rankas, daug geriau yra jiems padėti surasti sprendimą, nei problemą išspręsti patiems. Vaikams reikia progų patiems įveikti sunkumus. Neatimkite iš jų galimybės mąstyti.

Tėvų klausimai.

Tobulėjant technologijoms ir besikeičiant visuomenei , tėvai susiduria su klausimais apie vaikų žaidimus. Žaidimo stebėjimas ir gairės šiame skyriuje padės jums priimti sprendimus apie žaidimų pa(si)rinkimą.

Kokie žaislai lavina? Kuo daugiau vaikas gali nuveikti su žaislu, tuo labiau lavinantis jis yra. Vaikai pirmiausia turi išmokti daug dalykų apie žmones, o tik vėliau yra pasiruošę skaityti ir skaičiuoti. Užtikrinkite, kad vaikas turi pakankamai priemonių tyrinėjimui ir malonią vietą užsiėmimams. Net geriausių pradinio ugdymo programų pagrindas taip pat yra paremtas žaidimo svarba, o ne kuo kitu – žaidimas vaiką lavina ir augina.

Ar superherojų žaidimai yra vaikams naudingi? Truputis tokių žaidimų – turbūt taip. Superherojų žaidimai leidžia vaikams suprasti jėgos ir galios prasmę ir gerų darbų atlikimo reikšmę. Nepaisant to, tokie žaidimai gali išsivystyti į žiaurius ir nekontroliuojamos jėgos rodymo veiksmus, taigi suaugusiųjų priežiūra gali būti reikalinga.

O kaip dėl žaislų, paremtų vaikų TV laidomis arba filmais? Tai, kokiu žaislu vaikas žaidžia, daro įtaką tam, ką jis su žaislu daro ir kaip žaidžia. Žaislai, turintys begalę panaudojimo būtų, tokie kaip modelinas, kaladėlės, žaislinės figūrėlės ir lėlės, skatina vaikus atrasti naujus žaidimo būdus. Tačiau ne visi žaislai vaikams suteikia daug galimybių. Žaislai, paremti filmais ir laidomis, gali turėti atvirkštinį efektą. Jie kartais gali nukreipti žaidimą tik viena linkme: pavyzdžiui vaikas, žaidžiantis su filmo herojaus figūrėle, remsis ne savo fantazija, o filmo sukurtu herojaus charakteriu ir siužetu. Kai vaikai nekontroliuoja žaidimo, jie netenka pagrindinės paskatos augimui ir mokymuisi.

Kiek laiko vaikas gali žiūrėti televizorių? Ir KIEK, ir KĄ žiūrėti yra vienodai svarbu. Kai kurios laidos, pavyzdžiui apie gamtą arba kokybiškos laidos vaikams, gali būti puiki mokymosi priemonė. Vaikai geriausiai mokosi įgyvendindami savo sumanymus, bendraudami su žmonėmis ir tyrinėdami aplinką. Ar laidos, kurias jūsų vaikas žiūri, gali tai suteikti?

Ar kompiuteris yra geras žaislas? Jeigu jūsų vaikas skiria šiek tiek laiko istorijų rašymui arba žaidimui, tame nėra žalos. Iš kitos pusės, jeigu vaikas laiką leidžia tik prie

kompiuterio ir žaidžia tik žiaurius karinius žaidimus, tai turbūt nepadės jūsų vaikui tapti tokiu žmogumi, kokiu jį norite užauginti.

Kokios taisyklės turėtų galioti vaikams žaidimo metu? Kiek galima mažiau, kad būtų galima drąsiai vystyti žaidimą. Daugumą problemų išsprendžia šios trys paprastos taisyklės:

1. Žmonių neskaudiname ir neskriaudžiame.

2. Konfliktus sprendžiame žodžiais.

3. Po žaidimo viskas turi grįžti į savo vietas (ten, iš kur paimta).

Kaip man prisijungti prie vaiko žaidimo? Mes esame pirmieji vaiko žaidimų draugai. Su kūdikiu žaidžiame veido slėpynes ir linksmai turškiamės vonioje. Miauksime kaip katė arba iš mažyčio puodelio gerdami nematomą arbatą, mėgaujamės: “mmmmm…”. Ir tada vaikas mato dar daugiau galimybių, kaip paįvairinti žaidimą.

Kai kurie suaugusieji mielai ropoja ant keturių ir vaizduoja tigrą. Kiti nėra labai įsitraukę į žaidimą ar net mankštinimąsi su vaikais. Vis dėl to, kiekvienas iš mūsų gali sudalyvauti arbatos gėrimo ceremonijoje ar apsipirkti žaislinėje maisto prekių parduotuvėje. Galite statyti konstrukcijas iš kaladėlių, žaisti gaudynes ar slėpynes arba tokius paprastus žaidimus kaip Uno arba Domino. Svarbiausia, kad visi tuo mėgautųsi!

Parengė Emilija Malinauskaitė.