„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Apie nestereotipinį vaikų ugdymą demokratinėje visuomenėje.
2014 10 28

Jau pradedu įprasti, kad reguliariai gaunu hate mail. Įdomiausia, kai gaunu netiesiogiai. Pavyzdžiui, šįkart – iš Lietuvoje žinomo žmogaus, kuris  man parašė, ar tikrai tame laiške, kurį jis gavo, yra teisybė. Kadangi man laišką persiuntė, negalėjau atsistebėti, kokių tik ten įdomybių perskaičiau! Kaip kokiame riebiame anoniminiame komentare.

Yra tokia tarptautinė organizacija – ISSA. Ją remia UNICEF, UNESCO ir pan. Ji yra viena labiausiai gerbiamų organizacijų, kai kalbame apie ikimokyklinį ir pradinį ugdymą. Vaikystės Sodas – šios organizacijos narys. Ir tai dar ne viskas. Tarptautinė ikimokyklinio ugdymo ekspertų komanda, kuri lankėsi Vaikystės Sode, mūsų darbą įvertino labai aukštai. Tuo labai didžiuojamės ir džiaugiamės – visa tai nuostabios Vaikystės Sodo komandos dėka!

Ši organizacija turi pedagogo darbo kokybės principus ir rodiklius. Vienas jų – inkliuzijos, įvairovės ir demokratinių vertybių puoselėjimas. Vienas iš kokybiško pedagogo darbo rodiklių – 3.1.4. – Pedagogas savo kalboje ir veikloje vengia lyčių stereotipų.

Kodėl apie tai kalbu? Todėl, kad jau ne pirmą kartą tenka susidurti su elementarių žinių šiuo klausimu stoka. Dėl to šiandien parašiau laišką Vaikystės Sodo bendruomenės nariams, kuriuo noriu pasidalinti ir viešai – vardan tų žinių, nes juk jau nuo pat nepriklausomybės pradžios kalbame apie tai, kad mokomės ir tobulėjame visą gyvenimą.

Laba diena, Vaikystės Sodo bendruomene,
Šiandien – dėl to, kad prieš keletą dienų gavau šmeižiantį Vaikystės Sodą ir asmeniškai mane laišką – noriu pasidalinti Vaikystės Sodo požiūriu bei ugdymo metodika, kai kalbame apie mergaičių ir berniukų ugdymą. Apskritai Vaikystės Sode mes kalbame apie nestereotipinį ugdymą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Vaikystės Sode vengiame stereotipinio ugdymo.

– stereotipinis ugdymas vyksta tada, kai mes tam tikrus veiksmus priskiriame TIK tam tikrai lyčiai: pavyzdžiui, berniukams TIK judrius žaidimus, o mergaitėms TIK žaidimą namų centre.

Atlikti tyrimai rodo, kad tose darželių grupėse, kur mokytojos sakydavo: berniukai, eime žaisti futbolą!, mergaitės neidavo žaisti, nors ir norėdavo. Jeigu auklėtoja sakydavo: mergaitės, susitvarkykite namų centrą!, berniukai net neidavo tvarkytis, nes juk „mergaitės tvarkosi”. Jeigu pedagogas(-ė) sakydavo: man reikia stiprių berniukų, kurie man padėtų pakelti stalą! – mergaitės nepadėdavo, nes manydavo, kad nėra stiprios kaip berniukai. Jeigu pedagogas(-ė) sakydavo:neverk kaip mergaitė! – berniukai manydavo, kad verkia tik moterys.

XXI amžiuje puikiai suprantame, kad:

  • – tvarkytis gali ir berniukai, ir mergaitės;
  • – verkia ir vyrai, ir moterys;
  • – stiprus gali būti ir vyras, ir moteris;
  • – žaisti judrius žaidimus gali ir vyrai, ir moterys;
  • – rūpintis ir auginti vaiką namuose gali ir vyras, ir moteris;

Šie – tik keletas pavyzdžių, jų, žinoma, yra ir daugiau.

Dėl šios priežasties – jeigu neskirstome vaikus į grupes pagal lytį (kartais tai yra įprastas ir puikus būdas vaikams skirstyti į grupes) – yra geriau sakyti: vaikai, eime susitvarkyti namų centro! arba vaikai, eime žaisti futbolo! (PABRĖŽIU: jeigu eina TIK mergaitės žaisti futbolo, tai, žinoma, yra normalu sakyti: Mergaitės, einame žaisti futbolo!)

– nereikia maišyti stereotipinio ugdymo su normaliu lyties įvardinimu. Lytinis identitetas yra svarbi asmenybės formavimosi dalis. Yra visiškai normalu grupuoti vaikus: pagal lytį (šiandien turėsime berniukų ir mergaičių komandas – abi komandos žais stalo tenisą); pagal amžių (šiandien turėsime trimečių ir keturmečių komandas – abi komandos statys iš kaladėlių Gedimino pilį), pagal gebėjimus (vaikai, kurie skaito, skaitys savarankiškai knygą, o tiems, kurie neskaito, knygą skaitys mokytoja)

ir t.t. ir pan. Be to, mergaitė įvardina, kad ji yra mergaitė, o berniukas – kad jis yra berniukas – tai yra svarbu ir neneigtina. Atkreipkite dėmesį, kad tą (gebėjimą įvardinti savo lytį) turime ir progreso aprašuose.

– skaitoma literatūra. Manęs paklausė, ar yra taip, kad Vaikystės Sode vaikams negalima skaityti knygų, kur mama namuose. Taigi noriu visiems pabrėžti, kad mes skaitome įvairias knygas. Stereotipinis ugdymas yra tada, kai skaitome TIK knygas apie tai, kad mama namuose – taip (dar ankstyvojoje vaikystėje) mergaitėms uždedamos stiklinės lubos, nes jos augs manydamos, kad mergaitės vieta – tik namuose. Lygiai taip pat su berniukais – jie augs manydami, kad rūpintis šeima – vien moterų reikalas.

Vaikystės Sode mes žinome, kad aplinka – trečiasis pedagogas. Tai, kaip kalbate su vaikais, kokias knygas jiems skaitote, lygiai taip pat juos ugdo. Taigi mes VS skaitome knygas apie apkabinančias vaikus mamas IR tėčius bei apie keliaujančias, dirbančias mamas IR tėčius. Mūsų tikslas – parodyti vaikams, kad jie gyvenime gali rinktis, kad jie nėra varžomi, kad yra normalu – ir kiekvienas žmogus demokratinėje valstybėje turi teisę – rinktis. 

Dėl VS požiūrio į tos pačios lyties santuokas ir klausimo, ar kalbame apie tai vaikams, noriu jums pabrėžti, kad:

a) pokalbiai šia tema apskritai – kalbant ne tik apie ugdymo įstaigą – turi išplaukti natūraliai, iš konteksto. Jeigu vaikas paklaustų, sakyti patartina taip pat, kaip apie Raudonkepuraitę: jos šeimoje buvo ji, mama ir senelė. Taip kartais būna ir svarbiausia yra tai, kad joms buvo gera kartu ir viena kitą mylėjo.

b) imti ir perkelti iš, pavyzdžiui, Švedijos, į Lietuvą tradicijų negalima dėl kultūrinių skirtumų: pavyzdžiui, dauguma tos pačios lyties žmonių – net ir auginančių vaikus – Lietuvoje kol kas dažnai nedrįsta ir nenori apie tai kalbėti viešai. Mes – jeigu turime tokių šeimų – privalome gerbti jų pasirinkimą ir norą šio fakto neviešinti. Vaikystės Sodo vertybės – be kitų – yra draugiškumas ir tolerancija: mes gerbiame visus žmones ir nė vieno jų neišskiriame ir nediskriminuojame dėl jų religijos, rasės, lyties ar tautybės. 

Tuo pačiu noriu pabrėžti ir tai, kad Vaikystės Sode laikomės taisyklės, kad apie religiją, seksą ir politiką temų su vaikais neplėtojame ir nekomentuojame. Ikimokykliniame amžiuje manome tai esant tėvų atsakomybe.

Kita vertus, mes turime 12 vertybių (dėkingumas, pasitikėjimas, atkaklumas, bendradarbiavimas, smalsumas, kūrybiškumas, empatija, entuziazmas, savarankiškumas, nuoširdumas, pagarba, tolerancija), įgyvendiname Kimočių socio-emocinio intelekto ugdymo programą bei ugdome vaikų pilietiškumą ir sąmoningumą. Tikime, kad taip auginame Lietuvą, kuria jau didžiuojamės!