„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Atostogos lietuje.
2009 11 03

3311194927_3ab4baf64f[1]

Vos praeita savaitgali sedejome pas draugus Briuselyje ir ziurejome ju atostogu sauletojoje Ispanijoje nuotraukas. Grizdami namo dar pakalbejome, kaip butu smagu per atostogas spalio pabaigoje ar lapkricio pradzioje dziaugtis jura ir saule. Ir stai sia savaite – vaiku atostogos. Atostogaujame ir mudu su Gabrieliumi. Tik mums nereikia kondicionieriu ir tuo labiau neatsidarome nakcia langu: uz lango uzia vejas, lenkdamas liaunesnius medzius prie pat zemes… Ir tada patys juokiames, nes mintyse ataidi Briuselyje vos ne visu uzduotas klausimas: Jus vaziuojate atostogauti i…

SVEDIJA??? Ach, taip, i Svedija. Ir laukiu nesulaukiu – noredavau sakyti as. Is tiesu paskutini karta Svedijoje jau buvome seniai – 2003 metais. Is tiesu net negaliu patiketi, kad TAIP seniai, nes, atrodo, Svedija visada yra kazkur salia, nes tai susirasom, tai susiskambiname su draugais.

Ir ne, mes ne skridome, o vaziavome masina. Kazkaip visiems pirmas klausimas buna, ar skridome, bet…skristi bilietas is Briuselio i Kopenhaga butu apie 100eu minimum vienam zmogui. Po to dar traukinys is Kopenhagos i Malmo. Ir dar juk reiketu savaite nuomotis masina, nes juk pas nieka netilptumeme! Zodziu, mums tokia kelione – ne pagal kisene. Arba reiketu atsisakyti slidinejimo ziema, ko tikrai nenoretumeme.

Isvaziavome is Briuselio 4val ryto. As nuejau miegoti 2.3oval, nes dar tvarkiau namus (juk reikejo viska suruosti dar ir sestadieninei mokyklelei!). Grindu jau, kaip sakant, nebeploviau, nes pagalvojau, kad nieko neatsitiks 😀 Be to, per savaite ir taip pridulkes 😀

Ir stai taip isvaziavome. Is tiesu turime pasakyti, kad tokia kelione – super. Visu pirma, vaikai beveik neprabudo: aprengeme juos is vakaro suruostais rubeliais ir, kaip sakant, jie persikele is lovos i masina ir toliau miegojo. Gabrielius – kuris nuejo miegoti su vaikais – jautesi visai neblogai numiges ir sedo prie vairo, o as sedau salia ir…issimiegojau. Super!

Kai vaikai atsibudo, tai zaide zaidimus, uzkandziavo, ziurejo filmukus ir t.t. ir pan. Nuostabiausia, kad sustoti reikejo tik viena karta: Vokietijoje uzsipyleme degalu ir visi nuejome i tualeta. VIS-KAS. Is tiesu nemaniau, kad kelione bus tokia efektyvi.

Kad sutaupytumeme mazdaug 200km, kelemes keltu (galima nuvaziuoti visa atstuma ir be keltu). Tada irgi buvome islipe ir 40min pajudejome: Gertruda zaide kelto zaidimu aiksteleje, o kiti vaikai su Gabrieliumi ejo pasiziureti i jura ir siaip pasivaiksciojo po kelta.

Is Kopenhagos i Malmo vaziavome tuo naujuoju tiltu, kurio dalis yra po vandeniu (del Kopenhagos oro uosto saugumo reikalavimu ar kazkas tokio). Kai mokiausi Svedijoje, mes vis keldavomes tokiais kateriukais – ypac, jei nebudavo pamoku, tai lekdavome i …Danija 🙂  Dabar gi yra tas tiltas, ir is Svedijos keliauti i kontinentine Europa tapo daug paprasciau.

Svedijoje mus pasitiko svediski kelio zenklai:viskas melynai geltona. Ach, kaip jau buvau ju pasiilgusi. Is tiesu VISKO buvau pasiilgusi. Net to gero gero jausmo, kad GRIZAU i Svedija.

Netrukus ivaziavome i Annos kiema. Anna – Vilhelmo kriksto mama ir vienas artimiausiu zmoniu mano gyvenime. Cia as gyvenau, kai 12 klaseje kuri laika ejau i svediska mokykla. Ir cia vaziuodavau kiekviena vasara nuo savo 12 gimtadienio.  Kuri laika kartu su Medeina vaziuodavome. Anna skrido i Lietuva, kai baigiau universiteta, kai gime Augustas, po to tapo Vilhelmo kriksto mama ir jau gal tris kartus lanke mus Briuselyje. Nuostabu ir tai, kad ir Gabrieliui si seima tapo labai sava. Dar vakar abu sakem, kad cia – toks jausmas, kad esi pas mama: lepinami esame ir mes, ir musu vaikai…smagu!

Ypatingi cia ir namai: keliu simtu metu didele sodyba. Ingvaras yra stambus ukininkas, turi 210ha zemes, kurioje augina cukrinius runkelius, rapsus ir pan. Anna dirba biure ir kasdien vaziuoja i darba keliasdesimt km. Ju 16m sunus Gustav’as ruosiasi sekti tetes pedomis, o 12-metis Wilhelmás sako, kad maus is cia i koki nors dideli miesta, kai tik gales 😀

Taigi atvaziavome cia sestadienio vakara ir jau leidziame ketvirta diena Svedijoje. Smagiausia, kad tai – tikros atostogos: vaikai duksta su sunimi (turi labradora), sokineja ant milzinisko batuto kieme, eina pasivaikscioti avedami botais po laukus, vaziuoja traktoriumi ir nuima cukriniu runkeliu derliu kartu su Ingvaru bei lepinasi visokiais desertais. Mudu skaitome knygas viena po kitos. Tiesa, dar susiorganizavau pora susitikimu idomiose man mokyklose (bet apie tai – kita karta).

Rytoj ryte vaziuosime i Goteborg’a ir grisime ketvirtadienio vakara. Goteborg’e aplankysime mano gera drauge Sara, su kuria susipazinau, kai rinkausi medziaga apie moteris rasytojas JAV. Ji tuo metu ten buvo au pair. Ir stai musu draugystei jau 13 metu. Be viso kito ji puse metu studijavo lietuviu kalba Vilniaus Universitete ir gyveno pas mus. Zodziu, net ir JAV mano geriausia drauge buvo…svede!

Ir dar noriu pasidalinti vienu ispudziu. Vakar vaziavome i Trelleborg’a: 5 laipsniai silumos, vejas, atrodo, isvers is koju ir pliaupia ledinis lietus. Is pradziu sunku patiems patiketi, kad issiruoseme pasivaikscioti 😀 Bet tai – dar ne viskas. Ziurime – ogi dvi aukletojos isvede grupe vaiku pasivaikscioti. Zinoma, visi apsirenge kombinezonais, apsiave botus, o ant galvyciu – gaubtuvai. Bet lietus tai PLIAUPE. Gaila, kad neturejome foto aparato – Belgijoje tokiu oru kai kurie net nosies is namu nekistu, apie vaiku vedima i lauka nebutu ne kalbos!!! Kaip vis delto viskas gyvenime yra reliatyvu.

Ir dar. Mes RYSKIAI pamirsome, ka reikia lapkricio pradzia. Gerai, kad Anna turejo ir batu vaikams, ir siltu pirstiniu. O man striuke visgi teko pirkti, nes mano plonytis paltukas, kaip sakant, netinka siai klimato juostai lapkricio menesi, netinka 😀

P.S. Cia – svediska klaviatura, tai tenka spausdinti be lietuvisku raidziu…

Nuotrauka: Let Ideas Compete `the swedish flag immersed in a rainbow