Radau labai gražų tinklaraštį (anglų kalba), kurį rašo mama, kurios vaikas serga cerebriniu paralyžiumi. Toks, kokio, manau, labai reikia šeimoms, susidūrusioms su vaiko negalia.
Perskaičiau gan nemažai įrašų - ypač apie tai, kaip viskas atsitiko... Esmė ta, kad informacijos tokios šeimos turi nemažai. Na, bent jau rasti tai yra įmanoma. Tačiau - kiek man teko susidurti dirbant savanore ligoninėje vaikų onkologiniame skyriuje - labiausiai reikalinga žmonių parama ir šiluma. Bendrystės ir bendruomenės jausmas. Juk šie tėvai ruošėsi kelionei į Italiją, o atsidūrė...Olandijoje.
Ir dar. Tie, kurie ruošėtės į Italiją ir esate joje...nepamirškite. Ir niekada, niekada, niekada nesiliaukite dėkoję...
Nuotrauka: ehpien "White tulips"