„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Britai ims švedų modelį?
2009 10 08

2915797223_066d44fc7a

Jau esu ne kartą minėjusi, kad Švedija mano širdyje užima ypatingą vietą. Todėl BBC straipsnis, kad,laimėjus konservatoriams, Anglija, yra tikimybė, pasuktų Švedijos pėdomis švietimo srityje, patraukė dėmesį.  Konkrečiai: pritaikytų vieną mokyklų modelį.

Su tuo modeliu susiduriu ne pirmą kartą: į šias mokyklas ėjo vienas Vilhelmo krikšto mamos sūnus, o dabar jau eina ir kitas. Taigi: kokia tai sistema?

„Laisvosios mokyklos” yra privačios ir gauna iš valstybės krepšelį už kiekvieną vaiką. Tačiau – kadangi yra nepriklausomi – su tais pinigais gali daryti tai, kas JIEMS atrodo tinkamiausia.Šiose mokyklose pamokos prasideda anksčiau (prieš aštuonias), yra mažiau pertraukų, o pamokos yra ilgesnės. Mokytojai dirba trumpiau, nei valstybinėse mokyklose (vietoj 20-25 dirba apie 15).

Vienos iš mokyklų steigėjas, p.Andersson, teigia, kad paėmė paskolą ir įsteigė mokyklą. Pradžioj dirbo ir valytojos darbą. Be to, prisipažįsta, kad pas save perviliojo geriausius mokytojus iš aplinkinių valstybinių mokyklų. O viliojo ne didesniais pinigais, bet didesne laisve, naujovėmis, vizija.

Mokykla, apie kurią kalbama BBC straipsnyje, išaugo nuo 54 iki 200 mokinių be jokios reklamos: tiesiog vieni tėvai reklamavo kitiems. Mokiniai teigia, kad mokykloje jaučiasi spaudimaas, bet dėl to, kad visi vaikai nori mokytis, visi nori gauti geriausius pažymius. Be to, mokiniai teigia išmokę bendrauti ir bendradarbiauti, ko valstybinėje mokykloje nemokėjo.

Kokios problemos? Kaip viena iš problemų minima moksleivių segregacija. Trumpai tariant, išsilavinę, savo vaikų mokslais besidomintys tėvai stengiasi leisti juos į geriausias mokyklas, o neišsilavinę, bedarbiai leidžia bet kur. Tai dar labiau didiną prarają tarp socialinių sluoksnių.

Pavyzdžiui, viena mama užrašė savo dukrą į tą mokyklą prieš septynerius metus, kad būtų įsitikinusi, kad vaikas tikrai gaus vietą. Kodėl? Jos nuomone, šioms mokykloms vadovaujama kaip verslo kompanijoms ir orientuojamasi į tikslą. Be to, jei tėvams nepatinka, jie išima vaiką iš mokyklos, ir mokykla praranda „krepšelį” (kai tuo tarpu valstybinės mokyklos finansavimo nepraranda).

Kitas argumentas – valstybinėse mokyklose dirba daug „perdegusių” mokytojų, kuriems nebeįdomus jų darbas.

O į teiginį, kad tai didina atskirtį tarp socialinių sluoksnių, moteris atsakė, nereikia super duper išsilavinimo, kad domėtumeisi vaiko gerove ir iš tiesų nėra taip sunku pasidomėjus suprasti, ar mokykloje dirba geri mokytojai.

O dabar…dabar laukiu kelionės į Švediją. Nes kaip tik šiuo metu tariuosi dėl apsilankymo trijose iš šių mokyklų. Noriu pažvelgti „iš vidaus” ir išsamiau susipažinti su šia sistema. Ką žinosi…

Nuotrauka: Rob Shenk „School Room”