Šią sagučių širdelę mes turėjome padaryti šv.Valentino dienos proga(Austėja mums atsiuntė darbelio aprašymą), bet padarėme darbelį kelios dienos po šventės. Na, bet tokias mielas dovanas galima daryti ir dovanoti savo „myliniausniems”(kaip Benediktas sako) ne tik per Valentino dieną.

Ant raudono kartono aš storu juodu flomasteriu nupiešiau širdelės kontūrą:

Paaiškinau Benediktui, kad širdelę reikės apklijuoti sagutėmis. Tyčia nesakiau ar tik tą juostą flomasterinę aplipinti, ar ir visą širdelę užpildyti ir Benediktas ėmė lipdyti sagas:

Tarp sagų rado Austėjos knygelei „Augame kartu. Žiema” darytą darbelį „sagučių apyrankę” ir pasipuošė ja. O atradęs mažučiuką samtuką, sėmdamas juo sagas, pylė ant klijų:

Visa širdelė buvo aplipinta sagomis ir padėjome, kad išdžiūtų klijai:

Kai klijai išdžiuvo, darbelį pakabinome ant sienos prie kitų Benedikto darbelių. Benediktas priėjęs žiūrėjo žiūrėjo ir…NULUPO „milžino pamestą sagą”(čia jis taip vadina tą didžiulę sagą):

Na, bet ir be „milžinsagės” širdelė gavosi labai puošni ir šventiška.