Lietuvoje savaitgaliais dažnai eidavome į teatrą. Buvo periodas, kai beveik kiekvieną sekmadienį eidavome. Buvo periodas, kai Gabrielius su berniukais ėjo, o aš su Morta tuo metu po senamiestį važinėdavau:) Žodžiu, teatrą mėgom.

Belgijoje – visai kas kita. Gal nežinome, gal stabdo kalbos barjeras…Todėl džiaugiamės, kad vis atvažiuoja lietuviškas spektakliukas (pernai žiūrėjome Arklys Dominykas ir Eglė Žalčių Karalienė) ir kad Vilhelmo ir Mortos darželis bent jau kokį trejetą kartų metuose veža vaikus į teatrą (Augusto mokykloje kažkaip labiau veža į muziejus, na, bet ir tai juk puiku!)

Tačiau tai visai nereiškia, kad mes primiršome teatrą:) Pernai per jungtinį Mortos ir Vilhelmo gimtadienį svečiams pristatėme Tris paršiukus a la mūsų šeimyna, po to su vaikais suvaidinome dar keletą ekspromtinių spektakliukų, kaip sakant, sau:)

Prieš jus – naujausias teatro projektas.

Jums reikės:

– Maždaug A3 formato kartono lapo

– Kelių skiaučių medžiagos

– Lipnios juostos arba PVA klijų

– Žirklių

– Flomasterių

Lapą išsimatuokite. Padalinkite jį į keturias lygias dalis. Abu kraštus užlenkite. Apverskite: prieš jūsų akis – pusė to lapo, kurį turėjote. (Jei lapas nėra didelis, tie „kraštai” gali būti ir mažesni, tačiau – kai kraštai mažesni – „teatras” prasčiau stovi pastatytas). Flomasteriu (arba pieštuku) nusibraižote kvadratą ir jį iškerpate. Vidinėje pusėje klijais arba lipnia juosta priklijuojate dvi medžiagos skiautes – tai jūsų teatro uždanga. Vėl apverčiate. „Kraštus” galite apipiešti, apklijuoti įvairiom dekoracijom, lipdukais ir pan. –  žodžiu, darykite, ką tik norite! Mūsų vaikai nusprendė apipiešti modernistiniais piešiniais:)

Dabar reikės „veikėjų”.

Štai puslapis, kuriame rasite begalę idėjų, ką galima pasidaryti jei mezgate, siuvate ir šiaip…turite auksines rankas:) Jei: a) jūs tokių rankų neturite (kaip, pavyzdžiui, aš) ir b) norite, kad procesas būtų greitesnis, tai tada darykite pirštukines lėles iš popieriaus. Galite pasidaryti TOKIO tipo arba TOKIO tipo (arba važiuoti į IKEA, nes ten beveik visada yra tai vienokių, tai kitokių…mes jau turim porą rinkinukų…). Žodžiu, kas jums arčiau širdies ar arčiau namų:) Vaikai lėles gali patys nupiešti – bus dar smagiau! Juk taip galima „pastatyti” pasaką nuo A iki Ž visai savarankiškai! Ir labai smagiai pasiausti!

SĖKMĖS!