Grįžti į blogą
kovo 13

Dedūda mano myjimiausia!

xandra-copy

Morta sėdi tualete ir dainuoja. Laukiu, kol pašauks. Kaip tik tuo metu prisireikė į tualetą ir Gertrūdai. Nueiname. Plaunu mažąją varlę, o Morta pažiūrėjo į pusnuogę Gertrūdą ir sako: "Dedūda mano myjimiausia!"

Kaip tyčia šiandien, gal prieš pusvalandį, prie manęs prigludo Vilhelmas ir sako: "Mama, aš tavo pats, pats, pats mylimiausias ŠEŠIAMETIS, ar ne?" "Žinoma..." - atsakiau. "O Augustas septynmetis, Morta - trimetė,  o Gertrūda - kūdikėlis..."

Tai man priminė, kaip mes - po Mortos gimimo - šimtą, kur ten šimtą, tūkstančius, kartų skaitėme Sam McBratney knygelę "Jūs visi man brangiausi". Kadangi ir Augustas, ir Vilhelmas, ir Morta per pirmąjį savo gimtadienį (arba pirmąsias Kalėdas) nuo bočių - mano tėvų - gavo po didžiulį meškiną, tai ta knygelės šeima buvo tarsi mūsų šeima: du berniukai, mergaičiukė, ir visiems labai labai svarbu, kad juos mylėtų, o tėvai vis sako, kad kiekvieną myli be galo be krašto, bet...ir vis kitaip!

Ir dar. Gal prieš savaitę viena pažįstama "atmetė" šią nuorodą apie motinos meilę. Motinos konkrečiame to teksto kontekste, bet iš tiesų, manau, apie tėvų meilę. Nusiunčiau šią nuorodą savo draugėms, tai sakė susigraudinusios net tos, kurios paprastai lengvai nesusigraudina...

Na, ir kaip po to paaiiškinti tokiai protingai moteriai, kurią laikyčiau lygiaverte partnere pokalbyje iš tiesų labai daug temų, kas yra motinystė? Nes tai būtų panašu į aklojo ir matančio pokalbį apie spalvų niuansus: taip, yra ta apdrabstyta palaidinė...ir žavėjimasis (kartais - pritariu - gal kiek perdėtas) tuo, kas šiaip jau nėra itin žavu... Bet iš esmės tai visai nereikia su manimi kalbėti globėjišku tonu ir apie kompromisus...manau, kad nemažai moterų ir mamų eina į daugybę kompromisų, kai klausosi visokių "alpha female" pasakojimų apie naujausio klyksmo batelių kulną, nes juk - TIK PAGALVOKITE! - ir tas batas bus lygiai toks pat bevertis kaip ir  šiandien "madingas" buteliukas. Beje...mūsų pirmojo sūnaus buteliukai sėkmingai tarnauja ketvirtajai mažylei, nes geras buteliukas...liko geru buteliuku, o batų porų pakeičiau ne vieną ir ne dvi! Bet juk ne tai yra esmė...ji dar niekada negirdėjo "Dedūda mano myjimiausia!" ir dar niekada jai nenusišypsojo SAVO vaikas...kuriam nusišypsojus...taip, svarbi disertacija, parašytos knygos, studijos, darbai, skaitomų knygų kalnas, vakarėliai su diplomatais ir taip toliau ir tram-pam-pam, BET...visa tai "permuša" jaučiama bedančiui ir su keliais pūkais ant galvos žmogučiui meilė, kuri yra tokia iki skausmo TIKRA.

Iliustracija: Olga Gromova