Grįžti į blogą
rugsėjo 20

Diskusija dėl motinystės atostogų Anglijoje...ir Lietuvoje.

Ach, ta amžina diskusija! Lietuvoje ji keliauja bangom: atrodo, nurimsta, nurimsta, ir staiga vėl atsirita banga (dažniausiai kam nors bent užsiminus apie motinystės atostogų trumpinimą). Kaip tik vakar kalbėjau su slovėne. Ji sako: na, kaip Lietuvoje? Sakau, oi gerai, tikriausiai ilgiausia galimybė būti su vaiku šiam pasaulyje :) Tai ji ir sako: eik, eik, pas mus tokia:) Pasirodo, pas juos metai, ir jie tuo labai didžiuojasi. Kai pasakiau, kad pas mus dveji, ji net žagtelėjo: WOW. Ir, žinoma, antras klausimas buvo: o iš kur valstybė - tokia kaip Lietuva - ima ŠITIEK pinigų??? Ai, sakau, neklausk - aš jau seniai perdegiau šituo reikalu. Šiandien šį pokalbį priminė žiūrėta BBC diskusija.

Man įdomiausia buvo tai, kad ir "už", ir "prieš" šiame BBC įraše pasisako moterys. Kalbama apie tai, kad JK moterys turėtų 20 savaičių mokamas (100proc.) motinystės atostogas. PENKI MĖ-NE-SIAI (pabrėžiu, nes teko skaityti komentarą, kad mes atsiliekame su savo dvejais metais:)) kainuos 2.5mlrd svarų kasmet. Ojojoi... O žinote, kaip yra dabar? 6 savaitės 90proc ir po to 33 savaites išmoka po 125 svarus per savaitę. Todėl suprantama, kad toks perėjimas tikrai kainuos daug.

Dar man įstrigo tai, kad viename laiške nedidelės įmonės savininkas teigia - aš tiesiog nesamdysiu jaunų moterų. Čia, kaip sakant, dėl tų penkių mėnesių:)

ARGUMENTAI UŽ:

- vaikais rūpinasi tie, kuriems jie labiausiai rūpi - tėvai;

- rūpestingai užauginti vaikai reiškia gerus darbuotojus ateityje;

- tai - investicija į ateitį;

- kai tėvai grįžta į darbą po tėvystės atostogų, jie yra patikimesni ir produktyvesni darbuotojai;

- tokiame amžiuje sparčiai vystosi kūdikių smegenys, todėl reikia kuo daugiau investuoti į kokybišką vaiko raidą;

- geriausia būtų, jei pirmąjį pusmetį su vaiku galėtų būti mama, o antrąjį dalintis tėtė arba mama (čia jau jie, kaip sakant, kalba apie idealų atvejį,nes kol kas dar net nepriimta tvarka dėl tų 5 mėnesių);

ARGUMENTAI PRIEŠ:

- valstybė negali sau leisti tokios prabangos;

- vienintelis būdas valstybei gauti tokius pinigus yra atimti juos iš verslininkų (mokesčių ir pan. pavidalu), o smulkiam verslui tai gali būti pražūtinga;

Aš asmeniškai manau, kad 6 savaitės ar 12 (kaip Belgijoje) yra velniškai per mažai. Iš tiesų pritariu ir sakau, kad darželyje vaikas tyrinėja pasaulį. Kad jis tą galėtų daryti, turi vaikščioti (ar bent jau ropoti). Kol vaikas yra nemobilus - reikia, kad pasaulis būtų atnešamas jam. Bent jau tiek. Dveji metai, manau, yra per ilgai. Ir valstybei, ir mamai, ir vaikui. Aišku, dvejų metų žiogas jau ir kalba, ir pradeda gyventi be sauskelnių, ir pats moka pavalgyti, bet, kita vertus, metinukas irgi visa tai pradeda daryti. Ir dar - stebėdamas kitus lopšelinukus - stebėtinai greitai pats viso to išmoksta. Be to, neteko rasti nė vieno mokslinio, įrodymais grįsto straipsnio ar tyrimo, kuriuo būtų įrodyta, kad išėjimas į darželį metukų žaloja vaiką. Visi literatūriniai psichologų straipsniai man daugiau atrodo jų asmeninė nuomonė, o ne faktais ir įrodymais grįsti straipsniai. Teisybę pasakius, tai tada tik trečiojo pasaulio šalyse turėtumėme nesužalotas visuomenes :) Nors...palieku langą atvirą. Gal kada nors kas nors įrodys, kad vis dėlto žaloja :) Mano giliu įsitikinimu žaloja NEPROFESIONALI auklėtoja, NETINKAMA aplinka, o ne ugdymo įstaiga. Net galėčiau argumentuoti, kodėl kai kada nuo metukų darželis net yra geriau, nei mama, kuri kiaurą dieną tampo vaiką po akropolius ar sėdi ir kalba socialiniuose tinkluose. Tada bent jau dalį dienos vaikas būtų jam tinkančioje ir draugiškoje aplinkoje, kuri optimizuoja, o ne stabdo jo raidą!

Beje, anksčiau aš kažkaip labai gyniau valstybės poziciją, vis sakiau, kad mums gi per brangu, geriau investuokime į darželius - jie bent jau atsipirks! Po to pagalvojau, kad ką aš čia darau: bandau aiškinti, kokia turėtų būti valstybės pozicija, duoduosi puolama ilgų motinystės atostogų (KODĖL mes tai vadiname atostogomis???) šalininkų...KODĖL? Man, kaip sakant, vis vien neaktualu :) Jeigu kas nori įsigilinti, tai viskas, kaip sakant, kaip ant delno. O kas nenori - tai sakyk nesakęs - negirdės. Ir dar. Visada yra pasisakančių PRIEŠ. Tiesiog. Tai, kaip sakant, jiems ir reikia duoti sceną :) Apsisprendžiau šiuo klausimu būti tik spektaklio žiūrove :)

Beje, ką jūs manote:

1. Ar mama tikrai nepraranda kvalifikacijos per dvejus metus? Ar tos, kurios praranda, grįžta į darbą anksčiau (tikrai labai daug mano draugių ir pažįstamų viena ar kita forma grįžo į darbą iki vaiko antrojo gimtadienio), o tos, kurios nepraranda...tai kodėl joms tada reikia mokėti šitiek pinigų, jei jos per dvejus metus NIEKO nepraranda?

2. Šeštadienį vakaronėje kaip tik kalbėjom apie tai su dviejų vaikų mama latve. Pokalbio pabaigoje abi iškėlėm klausimą, į kurį atsakymo taip ir neturime: KODĖL MUMS ATRODO (kultūriškai), KAD VARGŠAS VAIKAS, JEI TURI EITI Į DARŽELĮ??? Ir kodėl mama turi jaustis kalta, išleisdama mažą vaiką į ugdymo įstaigą. Nes čia nei aš, nei ji to tokio kaltės jausmo ir aplinkinių galvų kraipymo nepastebime. Be to, labai greitai čia ir latvės, ir lietuvės metinukus ramiausiai  išleidžia į darželius (na, vienos ramiau, kitos - ne taip ramiai, tačiau išleidžia - nors pačios dažnai ir būna namuose). Vadinasi, tai - LIetuvos, Latvijos ir pan. specifika. KODĖL ji tokia? Gal Jūs turite kokių nors įžvalgų???

Nuotrauka: jeans by pulihora