Grįžti į blogą
vasario 07

Gabus vaikas.

p1060258

Jau ir anksčiau sakiau, kad Lietuvoje tokiems vaikams - sunku. Beje, norėčiau iš karto pasakyti, kad nekalbu apie genialius vaikus. Juos pastebi visai nesvarbu, kur jie auga...jų džiaugsmui ar jų skausmui, bet pastebi. Aš kalbu apie daug gebančius vaikus. Tokius, kurie "malasi" savo suole, nes jau seniai išsprendė užduotis, kai kiti dar "kankinasi" prie pirmųjų; tokius, kurie skaito greičiau, daugiau ir "sunkesnes" knygas, nei bendraamžiai. Tokius, kurie...yra dažnai nemėgstami, nes yra nepavyzdingo elgesio...nėra mielučiai...nuolat klausia...nuolat, atrodo, kėsinasi atimti iš pedagogo "vadeles":D

Rašiau apie gabius vaikus "Mažylio" žurnalui, štai DAUG INFORMACIJOS.

Prisiminiau savo studijų metu išklausytą kursą apie ypatingų poreikių vaikus, prisiminiau visus savo mokytus gabius vaikus ir šį jau rašytą savo straipsnį po to, kai bernardinai.lt perskaičiau straipsnį apie tai, kad Lietuvos universitetuose gabūs moksleiviai gauna per mažai dėmesio... ir čia ne nuomonė, o tyrimas... Ką aš galiu pasakyti? Gaila. Labai gaila.

Pirmoje pastraipoje taip pat teigiama, kad Lietuvos visuomenėje dar gaji elitarizmo baimė, kuriai, deja, pasiduoda ir tam tikra pedagogų bei švietimo administracijos bendruomenės dalis. Irgi gaila. Ir labiausiai gaila, kad jai pasiduoda tie, kurie turėtų padėti iš to išsilaisvinti nežinantiems.  Prieš maždaug metus rašiau ir apie ELITINES MOKYKLAS.Nežinau, kaip jūs, bet aš kaifuoju, kai sutinku vaiką, kuris, atrodo, užkariaus pasaulį savo ugnele, savo žiniomis, savo gebėjimais, savo nori padaryti kažką didingo. Ir visai nesvarbu, ar jis tai padarys, ar ne. Svarbu "nenusodinti" jo. Svarbu sakyti: ŠAUNUOLIS, DARYK!, o ne iš serijos, kad "dar ko užsimanė!"...

Susiję įrašai