„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Gendercide=Lyties genocidas
2010 04 07

Kadangi pastarosiomis dienomis kalbėjome apie vyrus ir moteris, apie lyčių lygybę, tai, manau, labai tinkantis yra ir kovo 6 dienos „The Economist” straipsnis, kuris taip ir vadinasi „Gendercide”. Nenuostabu, kad šis žodis – toks panašus į „genocidas”. Visa tai autorių daryta sąmoningai…

Straipsnį verčiau laisvuoju vertimu (ir ne viską), todėl – jei norite tikslaus teksto – ieškokite 2010 kovo 6 dienos „The Economist”.

Įsivaizduokite: esate jauna pora ir laukiate savo pirmagimio sparčiai augančioje, tačiau neturtingoje valstybėje. Jūs – naujosios vidurinės klasės atstovai. Jūsų pajamos auga. Jūs norite nedidelės šeimos. Bet tradiciniai „daugiau” nepalieka jūsų ramybėje. Vienas jų – pirmenybė berniukams, o ne mergaitėms. Gali būti, kad jums vis dar svarbi fizinė jėga ūkyje, kad šeima sudurtų galą su galu. Gali būti, kad tik sūnus gali paveldėti žemę. Gali būti, jog dukra „nutekės”, o jūs norite, kad kas nors pasirūpintų jumis senatvėje. Galbūt dukrai reikia kraičio.

Ir štai jūs galite pasidaryti tyrimą echoskopu. Jis kainuoja 12USD, bet jūs tokią prabangą sau galite leisti. Tyrimas parodo, kad jūs nešiojate mergaitę. Jums norėtųsi sūnaus. Jūsų giminei norėtųsi sūnaus. Jūs niekada nenužudytumėte gimusios mergaitės kaip tai yra daroma kaimuose, tačiau abortas, jūsų nuomone, visai kas kita. Ką darysite?

Milijonai jaunų porų pasirenka abortą. Ir vėl „ieško” sūnaus. Kinijoje ir šiaurinėje Indijoje kiekvienam 100 mergaičių gimsta daugiau, nei 120 berniukų. Natūraliai gamtoje gimsta daugiau berniukų, nes jie nėra tokie atsparūs kūdikiškoms ligoms, tačiau tikrai mastelis yra ne toks.

Tiems, kurie pasisako prieš abortus, tokie veiksmai yra masinės žudynės. Kitiems, tokiems kaip ir šio straipsnio autoriams, kurie mano, kad abortas turi būti „saugus, legalus ir retai pasirenkamas” (kaip sakė Bill’as Clinton’as), daug kas priklauso nuo aplinkybių, tačiau bendra pasekmė tokių veiksmų tose visuomenėse yra katastrofiška. Vien tik Kinijoje nevedusių vyrų yra tiek, kiek JAV jaunų vyrų. Bet kurioje šalyje „tuščios šakos” (t.y. nevedę vyrai) reiškia bėdą. Azijos visuomenėse, kur vedybos ir vaikai atveria kelius į visuomenę, vieniši vyrai yra tarsi atstumtieji. Auga nusikaltimų skaičius, nuotakų pagrobimai, seksualinė prievarta ir net moterų savižudybių skaičius.

Todėl nė kiek neapsiriksime šį reiškinį pavadindami lyties genocidu. Milijonai moterų, kurios galėjo gyventi, negyvena: jos buvo abortuotos, nužudytos, jomis buvo nesirūpinta ir to pasekmė – mirtis. 1990aisiais buvo manoma, kad taip pasaulis neteko 100 milijonų moterų. Šiandien šis skaičius yra išaugęs. Lašelis paguodos yra tai, kad šalys vis dėlto gali švelninti šią žalą. Pietų Korėjos pavyzdys įrodo, kad baisiausių pasekmių galima išvengti. Kitos – norinčios išvengti šių skerdynių – turėtų sekti jos pavyzdžiu.

Dauguma žmonių žino, kad Kinijoje ir šiaurinėje Indijoje yra nenatūraliai daug berniukų. Bet tik nedaugelis žino, kokio mastelio yra ta problema. 1980aisiais Kinijoje buvo 108 berniukai 100 mergaičių. 2000aisiais – jau 124 berniukai. Kai kuriose Kinijos provincijose šis skaičius siekia 130. Tačiau padėtis baisi ne tik Kinijoje – visuose žemynuose vyksta lyties genocidas. Ir turtai jo nesustabdo. Taivanas ir Singapūras – turtingos ekonomikos. Kinijoje ir Indijoje, kur proporcijos yra labiausiai iškreiptos, gyvena turtingiausi ir labiausiai išsilavinę.

Mergaičių naikinimo priežastys turi tris šaknis: tradiciškai teikiamą pirmenybę sūnums; modernų troškimą turėti nedidelę šeimą; modernias technologijas, kurių dėka galima nustatyti negimusio kūdikio lytį. Kai vaikų šeimoje būdavo šeši, tikimybė, kad gims berniukas, buvo nemaža. O dabar – kai vaikų norima dviejų – visai kas kita. Be to, pirma dar gali gimti mergaitė, tačiau dėl antro tėvai padarys bet ką. Kai kuriose vietose trečiojo vaiko lyties proporcija yra 200 berniukų 100 mergaičių.

Ir tik viena valstybė sugebėjo tai pakeisti. 1990aisiais Pietų Korėjoje situacija buvo panaši į Kinijos, o šiandien jau artėjama prie normalių proporcijų. Ir žinote, į ką daugiausiai buvo sutelktos pajėgos? Į švietimą ir įsisenėjusių stereotipų bei išankstinių nuostatų išgyvendinimą! <…>

Visose šalyse turi kilti mergaičių vertė: turi būti skatinamas mergaičių išsilavinimas; turi būti panaikinti įstatymai ir papročiai, kurie neleidžia mergaitėms paveldėti nuosavybės; reikia įtraukti moteris į visuomeninį gyvenimą. Mao Dzedunas sakė, kad „moterys laiko pusę dangaus”. Pasaulis turi sustabdyti lyties genocidą, kol dangus ant mūsų neužgriuvo.

Štai taip, mielieji… Baisu nei baisiau. Ir kyla klausimas: ar iš tiesų jau nebereikia kovoti už lyčių lygybę? Ar iš tiesų moterys(mergaitės) nebėra diskriminuojamos? Pernai visame Briuselyje važinėjo autobusai (reklama ant viešojo transporto), ant kurių buvo vyro ir moters nuotrauka. Ir užrašas: mes norime uždirbti vienodai. T.y. už tą patį darbą gauti vienodą atlyginimą. Ir to nori ne Kinijos, o ES moterys. Negi nenorite jūs?