„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Gertrūdėlei jau 5!
2008 12 31

 

Mūsų kruopelei – jau penki mėnesiai! Ka Gertrudėlė išmoko:

1. Grauzti. Per Kaledas gavo dovanu toki minkštuteli kazkokios apyskystes medziagos pripildyta kramtuka, kuri dabar grauzia net pasicepsedama. Ir ne tik tas kramtukas – VISKAS keliauja i burnyte!

 

2. Sedeti atsiremus. Na, dabar tai vienas smagiausiu uzsiemimu – grauzti pusiau sedom, kad matytu viska, kas vyksta aplink. Zinoma, sedi 45 laipsniu kampu, taciau – jei kramtukas iškrenta – rieciasi ir atsiseda staciau, taciau jau atgal neatsiseda ir dazniausiai virsta ant šono.

 

3. Purkšti. Medeina krito juokais, kai Gertruda pavalgiusi pradejo purkšti. Tam, kad butu galima purkšti, reikia ka nors apzioti, todel labai tinka tai daryti tik pavalgius. Arba kai mama nusprendzia, kad Gertrudele nori valgyti, o iš tiesu – ne. Purškia ir tada, kai apzioja peti (nešiojama) arba ranka (kai sedi ant keliu). Zodziu, labai smagus uzsiemimas – siulom išbandyti:)

 

4. Seiliotis. Ši menesi kazkas atsuko kraneli – seiles bega ir bega ir jei dar prieš menesi šis procesas buvo labai švelnus, dabar – jau tenka keisti rubus. Aš esu seilinuku NE-megeja, todel dazniau keiciam rubus, o ne seilinukus.

5. Vartaliotis. Šitas etapas – iveiktas visu 100proc. Nebeimanoma niekur palikti, nes tuoj buna apsivertusi. Dazniausiai verciasi per kairi peti, bet moka per abu:) O apsivertusi tuoj atsiremia i lova ir …ima purkšti, tai – jei ilgiau taip palieku – randu bala.

 

6. Perkelti šiek tiek svorio ant koju. Tai – visiška naujiena ir maze pradejo gebeti tai atlikti mazdaug prieš Kaledas. Dabar pastatyta jau nebesukniumba, o jau stojasi.

O šiaip Gertrudele – linksmiausias ir ramiausias musu vaikas. Ji VISA LAIKA patenkinta. Puikiai suprantu, kad viskas priklauso nuo to, su kuo lygini. Na, mes lyginame su savo trijule. Galbut kam nors ir musu Gertrudele atrodytu judri ir nerami, taciau mums – tai pats ramiausiais, pats šypsniškiausias kudikis iš keturiu. Pavyzdziui, sedi namineje keduteje, kai mes tvarkomes ir – vos atkreipus i ja demesi – ima krizenti. Arba uztenka i ja atsisukti, ir visa jos veideli nušviecia šypsena.

 

Tiesa, dabar Gertrudele gyvena nauju ritmu. Miega – iki vidurdienio. Vakar atsibudo puse pirmos. Bet ir eina miegoti…apie pirma. Iki pirmos – geros nuotaikos ambasadore. Štai vakar ji gulejo ant sofos ir kramsnojo viena zaisliuka po kito. Aš ja pakalbindavau, ji nusijuokdavo, „paguguodavo”, po to pasiemiau ant ranku, ir abi juokemes… Taip grazu, kai tie kudikeliai krykšcia, taip grazu. Man tai jau gan seniai girdeta, nes Morta buvo pats rimciausias kudikis. Vis prisimenu, kaip Elita sake, kad jai net nejauku kvailioti su Sofija prie Mortos, nes ji pasiziuri TOOOOKIU zvilgsniu:)))))) Ir išties. Reikdavo labai pasistengti, kad Morta nusišypsotu ir jau verstis per galva, kad juoktusi. Be to, darydavo tai, kai PATI nori. O štai Gertruda, atrodo, nori savo linksmumu „uzkresti” ir aplinkinius.

 

Karta Neringai i Skype parašiau, kad Gertruda paleido sirena ir reikia ja eiti nuraminti, tai Neringa atraše, kad Gertruda neturi sirenos…tik sirenyte:) Štai taip.

Labai smagu, kad jau pradeda aišketi Gertrudos reakcija i brolius ir seseri bei ju santykis su mazyle. Didziausia šypsena maze apdovanoja Vilhelma, nes jis tiesiog fantastiškai moka su ja uzsiimti. Jeigu ji pradeda verkti, dazniausiai prašau jo, kad nuramintu, jei negaliu pati. Nes Augustas ima stresuoti, barškina barškuti, o pats ziuri i šona ir nervinasi, kad Gertruda nerimsta. Tuo tarpu Vilhelmas prisigalvoja TIEK visko, kad net sunku patiketi. Ir jam net barškuciu/zaisliuku nereikia.

Augustas – patikimasis brolis. Jis pats vis sako, kad labai laukia, kada Gertruda uzaugs, kada atsikraustys i vaiku miegamaji. Viena diena kalbejome apie tai, kad gal viename kambaryje miegos berniukai, o kitame – mergaites, tai abu berniukai uzprotestavo – NE! Mes norime miegoti VISI viename kambaryje! Ir Augustas vis pasamprotauja, kaip bus, kai gertruda uzaugs, ko jis ja išmokys ir t.t. ir pan. Jis vis ja apsikabina, kalbina…nepaprastai graziai, draugiškai. Jeigu Gertruda verkia, jis ja man atneša arba net pats paima ant ranku ir ima nešioti bei ramina taip, kaip moka.

Vilhelmas – linksmasis brolis. Jeigu Vilhelmas nenori, tai ir nezaidzia su Gertruda, taciau, turiu pasakyti, jis bent jau keleta kartu per diena uzsinori. O jau tada… Krykšcia ir Gertruda, ir jis (iš malonumo, kad taip moka pralinksminti sese), ir tie, kurie yra aplinkui. Iš esmes jam vieninteliam (kol kas) Gertruda krykšcia ir ima spurdeti vos tik ji pamacius – atrodo, išvirs iš kedutes ar nusiris nuo lovos iš dziaugsmo!

Morta – atsakingoji ir „niurkanti” sese. Jei nezinote, kada Gertrudai valgyti, nesijaudinkite – Morta pasakys. Pasakys ir kada pakeisti sauskelnes. Jeigu bandysite paimti Gertruda ant ranku „ne laiku”, patikekite, Morta pasakys. Ir dar pasakys, kad „Deduda mano sese. TIK MANO”. O tie niurkymai! Man jie nepaprastai zavus, taciau abejoju, ar del ju taip „lydosi” Gertruda: uzgriuva Mortele ant seses ir buciuoja, kalbina, kutena…zinoma, taip, kaip pati isivaizduoja švelnuma. Arba ima uz rankyciu ir kelia. Su tokiu pagreiciu, kad Gertruda net parvirsta i prieki ant nosies. Bet Morta niekada nepamiršta: „Oi, atsiprašau…”. Tiesa, Mortai tereikejo vienos dienos susitaikyti, kad Gertruda viska kiša i burnyte: iš pradziu išpleše jai iš ranku kramtuka ir paklause: „Gertruda, tu ka, išprotejai??? Negalima valgyti zaisliuku!” Bet mes pasikalbejome ir dabar Morta…pati kiša Gertrudai zaisliukus siulydama pagrauzti. Kai Gertruda atsibunda, Morta pirmoji uzlekia i viršu ir ima myluoti sese, sakydama: „Atsibudai, sesyte? Ar myli sese? Ar gerai miegojai?”…širdis tirpsta besiklausant. O po to iškiša galvyte pro duris ir šaukia: „Mamaaaaaaaaa, Deduda abadudo (atsibudo)” (Tai – vieni likusiu „juokingu” zodziu Mortos kalboje).

 

Ir dar.

1) Menesiadienio išvakarese Gertrudele apsirgo. Temperaturai pakilus virš 38.5, teko suduoti paracetamolio. Gerai, kad daugiau tiek daug nepakilo, taciau sloga vis dar…siaubinga. O nuo tos slogos kosti kaip velniukas. Skambinome ir savo daktarei, ir kitai…ne viena Belgijoje per šventes (ir tarpušvenciu) nedirba. Nutareme, kad – jei bus blogai – vaziuosime i ligonine. Taigi dabar Gertrudele ir baisiausiai pyksta, o to pykcio priezastis – juros vandenuko lašinimas i nosyte ir jos turinio ištraukimas. Pasiunta kaip reikalas. Bet ji gudruole jau: vos pamato, kad ateinu su tuo „aparatu”, iškart supyksta ir ima mosikuoti rankomis…

2) Per šventes buvo grizes pilvuko putimas. Taigi nezinom, ar tai susije tik su šventemis, ar tai jau, kaip sakant, kuri laika pasiliks pas mus. Pradeda pykti pykti pykti…ir pyksta tol, kol – paguldyta ant pilvuko – išstumia viska, ka reikia išstumti. Nabagule…

 

3) Man suvalgius mandarinu kruvele, Gertruda išbere. Ir per šventes išbere. Zodziu, ji – kaip ir visi kiti musu vaikai – alergiška. Kiek – dar nezinome, bet faktas, kad alergiška. Et. Dziugina bent tai, kad esam apsisprende iki 6 menesiu neduoti kieto maisto ir maitinti vien tik naturaliai – tyrimais irodyta, kad tai sumazina alergija. Ypac, jei kudikis naturaliai maitinamas bent jau pirmaisiais gyvenimo metais.

Taip ir gyvename:)

P.S. Tekstą rašiau kitoje programoje (išbandžiau naują) ir, paskelbus, kažkur dingo kai kurie lietuviški rašmenys ir išsidarkė nuotraukos…nuotraukas perdariau, bet rašmenys…šįkart ne su visais jais 🙁