„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Įgimta vs įgyta.
2010 06 12

Financial Times birželio 06 dieną išspausdino straipsnį „Notes on the brain”, kurį perskaičius sėdėjau lengvai nustebusi. Straipsnyje perskaičiau, kad naujausi smegenų tyrimai tirpdo mitą, kad muzikos genijais vien tik gimstama. Žinoma – kaip teigiama ir straipsnyje – ne kiekvienas gali būti Paganinis, tačiau kiekvienas (!!!!) mūsų galėtų groti prestižiniuose muzikos festivaliuose, jei tik…labai užsispirtumėme!

Ar žinote, kad vaikai, kurie mokosi groti instrumentu, lavina savo vizualinius, erdvinius, verbalinius, matematinius, motorinius gebėjimus? Tačiau, žinoma, tai nereiškia, kad visus vaikus turime pulti užrašyti į muzikos mokyklą, nes kaži, ar jam gros argumentas, jog jo IQ bus maždaug 8-9 taškais aukštesnis, nei tų vaikų, kurie negroja (jeigu imama visus kitus labai panašius faktorius vaiko gyvenime)! Aš taip ir įsivaizduoju savo sesers žvilgsnį, kurios didžiausia svajonė buvo mesti muzikos mokyklą ir kuri vis dar džiūgauja, kad tėvai galų gale pasidavė jos spaudimui! Bent jau ji tai tikrai būtų mane išsiuntusi ten, kur vėžiai žiemoja 🙂

Beje, jeigu mokotės groti instrumentu, jūsų smegenys kinta taip, kaip kinta kūnas, kai imate intensyviai sportuoti. Kuo intensyviau – tuo labiau. Pavyzdžiui, muzikai turi tankesnę corpus callosum smegenų dalį, o ši dalis, žinia, tarpininkauja tarp kairės ir dešinės smegenų pusių. Kadangi muzikai reikia ir Logos, ir Eros, pasirodo, smegenys integruoja 🙂

Ko dar reikia muzikams? Reikia girdėti atskiras natas ir jų visumą, identifikuoti ritmą ir harmoniją, turėti puikią smulkiąją motoriką bei akių-ausų-rankų koordinaciją. Be viso šito, jei groji ne vienas, reikia dar nepaprastai jautriai matyti ir girdėti, ką daro kiti!

Neurologai atliko PET smegenų tyrimus, kurie parodė, kad muzika aktyvuoja tą smegenų dalį, kuri susijusi su euforiniais jausmais, asocijuojamais su seksu, narkotikais ir maistu. Be to, evoliucijos eigoje taip jau atsitiko, kad mes aplinkoje instinktyviai ieškome sekų, grupuojame ir organizuojame tai, ką matome/girdime/liečiame ir pan.

Beje, ar esate girdėję apie absoliučią klausą? Na, apie tokius žmones, kurie, tarkim, išgirsta natą ir gali tiksliai pasakyti, kokia tai nata? Vakarų pasaulyje šis gebėjimas yra gan retas – jį turi maždaug 1 žmogus iš 10 000. Žinoma, daug muzikų turi absoliučią klausą, todėl manyta, kad absoliuti klausa – talento ženklas. Pasirodo, NE!!! Absoliuti klausa yra PASEKMĖ, o ne PRIEŽASTIS!!! Jeigu muzikinis lavinimas pradedamas iki vaikui sueina šešeri metai, šį gebėjimą galima IŠLAVINTI!!! Be to, nėra jokių įrodymų, kad žmonės su absoliučia klausa yra geresni muzikos atlikėjai/kompozitoriai už tuos, kurie jos neturi!

Ir dar. Pavyzdžiui, kinų kalba yra toninė (angl. tonal, nežinau tikslaus vertimo) ir ką jūs sau manote? Pusė jaunuolių muzikos mokykloje atlikto tyrimo metu turėjo absoliučią klausą, o štai amerikiečių muzikos mokykloje – tik 1 iš 10!

Muzikų smegenų tyrimai parodė, kad jų smegenys – ne visai tokios, kokios yra ne muzikų. Galima būtų spėti, kad tai – įgimta, tačiau pastebėta, kad tie skirtumai labai susiję su tuo, kiek valandų muzikai treniruojasi! Be to, jums net NEBŪTINA groti instrumentu – jūs galite ĮSIVAIZDUOTI, kad juo grojate! Beje, Vladimir Horowitz taip grodavo, nes nepripažino jokio kito instrumento, išskyrus savąjį Steinway, o virtuozas Arthur Rubinstein taip treniruodavosi, nes tiesiog…nenorėdavo ilgai sėdėti prie instrumento!

Ir dar. Žinote posakį, kad kas per daug, tas nesveika? Jeigu per daug treniruositės (o čia, matyt, tas per daug – kiekvienam individualus…), galite pažeisti smegenų žievės dalį, kuri kontroliuoja motoriką (pirštų). Ir tai nėra taip reta – maždaug 1 iš 100 muzikų kenčia nuo lokalinės distonijos. Vieną jų tikriausiai visi žinote – Robert’as Schumann’as! (vargšeliui teko atsisakyti muzikos atlikėjo karjeros vos sulaukus 21 metų!)

Tai va, mielieji. Dar buvo atliktas tyrimas su jaunais violončelės studentais, kurio metu paaiškėjo, kad aukščiausius įvertinimus gaunantys studentai treniruojasi maždaug dvigubai, nei tie, kuriuos profesoriai vertino vidutiniškai. Vadinasi, lašas po lašo IŠ TIESŲ akmenį pratašo!

Aš, pavyzdžiui, esu gyvų gyviausias įrodymas, kad vis dėlto šiame straipsnyje – daug tiesos. Na, neturėjau aš klausos. O mano mama manė, kad muzikos mokykla duoda per daug naudos, kad imtum ir atsisakytum jos vien todėl, jog vaikas neturi klausos! Be to, ji kažkaip sugebėjo tikėti, kad mano ta klausa išlavės! Ir ką jūs sau manote? Muzikos mokyklą baigiau aukščiausiais įvertinimais! Tiesa, solfedžio buvo ketvertas (penkiabalėje sistemoje), tačiau, juk aš NETURĖJAU KLAUSOS! Ir sugebėjau ją taip išlavinti, kad gaudavau next best įvertinimą! Aišku, man dar labai padėjo tai, kad esu abirankė (t.y. galiu rašyti abiem rankom, kai ką darau vien tik kaire, o kai ką – vien tik dešine ranka). Prisimenu, kad mokytojos net sakydavo, kad geriau groju kaire ranka!

Ir vis vien. Dabar aš galvoju: gal tada, po galais, VISKĄ galima išlavinti??? Na, kai kurie turi startinėje pozicijoje daugiau, tačiau – jei investuosime laiką ir DIDŽIULĮ norą – viskas pasiekiama? Ta prasme, IŠ TIESŲ pasiekiama?

O ką jūs manote apie įgimta vs išlavinta?

Nuotrauka: Brain cell(s) by jepoirrier