„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Išeinu į darželį
2008 09 04

 

Straipsnis iš žurnalo „Mažylis”

Noriu savo patirtimi pasidalinti su kitais tėvais ir taip…atsiprašyti savo vaikų, ypač vyresnėlių, kad ne viską iškart dariau taip, kaip galėjau….kad ne viską vis dar darau taip, kaip būtų jiems geriausia. Iš tiesų – mes daug ko išmokstame kartu su vaikais. Augame kartu su jais. Jeigu tėvai žinotų, kad kažko reikės ir kažkas iš tiesų duos rezultatų – domėtųsi visais įmanomais tyrimais. Tačiau dažniausiai pradedama itin domėtis tada…kai prispiria reikalas. Rudeniop daugelį šeimų prispiria laikas pasidomėti…ką daryti, kai vaikas išeina i darželį…

Turbūt nėra tėvo, kuris yra vos ne pasiryžęs pasikeisti su vaiku vietomis, kad tik jam išėjimas į darželį/mokyklą būtų it sviestu pateptas ir kupinas gražių prisiminimų. Tačiau tas perėjimas (ypač, jei norime, kad būtų sklandus), prasideda jau kelios savaitės iki pačio išėjimo į darželį. Ką galite daryti su vaiku, kad jam perėjimas būtų kuo sklandesnis? – Kalbėkite apie darželį kaip apie vietą, kur ji(s) susitiks naujų draugų ir galės žaisti su naujais žaislais. Kalbėdami apie darželį kalbėkite lengvai, su pasitikėjimu ir linksmai. – Likus kelioms savaitėms (ar bent jau vienai) iki darželio pradžios, pradėkite gyventi darželio ritmu: eikite laiku miegoti, kelkitės tada, kada kelsitės į darželį, pasistenkite netgi valgyti panašiu metu kaip vaikas valgys darželyje. Taip vaikas ir jo organizmas pratinsis prie naujos rutinos, ir pirmosios savaitės jau vien dėl to bus lengvesnės, nes nereikės kovoti dėl ėjimo miegoti ir maldauti vaiką praplėšti akis ryte. – Keletą kartų pravažiuokite/praeikite pro darželį, į kurį eis vaikas – tegul jis susipažįsta su pastatu ir durimis, kurių slenkstį teks minti. – Važiuokite su vaiku į parduotuvę ir nusipirkite kažką „į darželį“: gal šlepetes, gal sporto aprangą… – Jeigu darželis – pirmasis išsiskyrimas su jumis, keletą mėnesių iki darželio pradžios palikite vaiką bent keletą kartų pas draugus, kurių vaikų amžius panašus. T.y. organizuokite susitikimus tai pas jus, tai pas kitą vaiką, kad jūsiškis apsiprastų su mintimi, kad jūs nebūnate visada šalia. Nepasiduokite vaiko provokacijoms – jei susitarėte, kad taip darysite, tai ir darykite. – Jeigu iš anksto žinote, kada vaikas pradės lankyti darželį, mokykite jį savarankiškumo: darželyje daug lengviau vaikams, kurie moka atsisegti/užsisegti, apsivilkti ir nusirengti. – Prieš pirmąją dieną papasakokite vaikui, koia bus jo diena, ką jūs veiksite tuo metu ir kada vėl susitiksite. – Jeigu jaučiate vaiko įtampą,neaštrinkite baimės sakydami: „Nenori eiti į darželį, ar ne?“ Daug geriau pasakyti, kad ir jums nėra drąsu, kai reikia eiti į nepažįstamas vietas. – Ir, žinoma, jei patys jaučiatės nejaukiai, jokiu būdu to neparodykite vaikui,

O JAU KAI PRADESITE EITI….. Kur tavo batai? O, ne, mes ir vėl vėluojame! Pažįstama? Tačiau kasrytinį stresą tikrai galima sumažinti. Svarbiausia – nesikeičianti ir įprastinė rutina. Keletas paprastų gudrybių: Pusryčiai. Tegul pusryčiams vaikas valgo tikrai tai, ką mėgsta. Visas diskusijas dėl to, ką reikėtų valgyti, kaip elgtis prie stalo ir panašiai palikite tiem kartams, kai niekur neskubate. Vaikui patinka sausi pusryčiai su pienu? Tebūnie. Tegul pats išsirenka sausus puryčius. Vaikui patinka keptas kiaušinis? Iškepkite. Žodžiu, kuo mažiau rytinių ginčų dėl to, ką valgyti. Apranga. Iš vakaro susidėkite rūbelius, su kuriais vaikas eis į darželį. Labai paprasta gudrybė, tačiau be galo efektyvi. Mūsų mažasis sūnus kartais netgi miegodavo su tais rūbais, su kuriais kitą dieną eidavo į darželį. Ir nieko. Išgyveno. Ir jis, ir mes. Tačiau tikrai sutaupėm nervų ląstelių. Dabar visi vaikai iš vakaro susideda rūbus, kuriuos pasideda šalia lovos. Iš ryto gali net užmerktomis akimis apsirengti. Mažinkite įtampą. Jei norite parašyti raštelį mokytojai, padarykite tai iš vakaro (net jei ir jaučiatės laaabai pavargusi – ryte bus DAR blogiau). Žodžiu, VISKĄ, ką įmanoma padaryti iš vakaro, darykite iš vakaro. Be to, jeigu vaikas greitai susiruoš, pažadėkite leisti jam kažką malonaus. Pavyzdžiui, mūsų vyresnėlis labai mėgsta susirangyti ant sofos ir paskaityti arba pažaisti su broliu, jei lieka laiko iki išvažiavimo. Pastebėjome, kad berniukai daug greičiau susiruošia, kai žino, kad jų laukia – nors ir trumpai trunkanti – tačiau rytinė pramoga. Kita nedidelė gudrybė – atsikelti šiek tiek anksčiau. Iš pradžių manėm, kad vaikams duosime daugiau pamiegoti, tačiau greitai įsitikinome, kad – kai reikia skubėti – kyla daug daugiau erzelio. Taigi pabandėme kelti anksčiau. Dabar Vilhelmas išsivolioja tiek, kiek jam reikia (jam labai nepatinka iškart šokti iš lovos), o Augustui lieka laiko ir maloniai veiklai (jis šoka iš lovos tarsi spartietis, tačiau labai nemėgsta skubėti: jam rutina ir visi ritualai – šventas reikalas). Žodžiu, abiems berniukams daug labiau tiko „keltis anksčiau“ variantas, o ne „pamiegokime ilgiau“. Ką ir kalbėti apie Mortą, kuri dabar turi tiek laiko rinktis savo rūbus, kiek jos širdis geidžia, o aš netrypiu šalia, kad reikia paskubėti. Jeigu pamatote, kad pirmosiosmis dienomis/savaitėmis ima bręsti konfliktas, pasakykite vaikui, kad nėra situacijų be išeities. Kartu ieškokite išeities kaip jam jaustis geriau, saugiau naujoje aplinkoje: gal padės iš namų atsineštas žaisliukas? Gal mamos nuotrauka spintelėje? Gal auklėtoja galėtų jam padėti susidraugauti? Mokykite vaiką, kad pedagogas yra tam, kad jam padėtų, kad jis nebijotų eiti ir sakyti, jei kas nors nepatinka, neramina. Taip pat labai svarbu, kad ir jums, ir vaikui būtų aiškios darželio taisyklės ir KODĖL jos vienokios ar kitokios (jeigu darželis tokių neturi, jau per pirmą susitikimą reikalaukite, kad auklėtoja (arba pati, arba – dar geriau – su vaikais sudarytų jų sąrašą). Vaikas turi suprasti priežastį, kodėl, pavyzdžiui, negalima vienam eiti į lauką darželyje (o namuose eina) ir t.t. Kai vaikas supranta taisyklių priežastį (namų teritorija aptverta tvora, mama tave mato pro langą, o čia į darželio teritoriją gali įeiti svetimas žmogus, auklėtojai sunku matyti visus vaikus ir pan.), jam daug paprasčiau jų laikytis. Vaikui supratus, kaip veikia „sistema“, daug rečiau būna elgesio problemų. Kaip pasiruošti…tėvams? Į darželį ruošiasi ne tik vaikas. Į darželį ruošiatės ir jūs. Kas gali padėti jums? Žinios. Kuo daugiau jų turėsite, tuo geriau. Prieš savaitę kalbėjau su pažįstama, kuri sakė, kad kai ji atėjo į darželį ir paprašė parodyti ugdymo programą…atrodė, kad a) direktorė niekada nebuvo girdėjus tokio prašymo iš tėvų ir b) programa atrodė nežiūrėta nuo tada, kai ji buvo parašyta. Tėvams tikrai svarbu yra žinoti, koks tai darželis, kokie jo tikslai, kokios taisyklės…galų gale, juk ten dirbantiems pedagogams patikėsite brangiausia, ką turite. Vaikas turi būti lavinamas, auklėjamas, mokomas ir ugdomas…ne tik prižiūrimas. Jeigu jūs žinosite, ko tikėtis, ko reikalauti, pradės keistis ir darželis. Žinoma, yra tėvų, kurie sako: „man buvo gerai, ir mano vaikui bus gerai“. Tačiau ne vieną mūsų persekioja demonai iš vaikystės potyrių darželyje arba išgirsti draugų/pažįstamų pasakojimai. Vienintelis būdas nugalėti tuos demonus – pasistengti, kad būtų kitaip. Ir kontroliuoti savo emocijas kai bendraujate su pedagogais bei administracija. Svarbiausia – žinoti, ko galite reikalauti. Taigi domėkitės. Kitas patarimas – ištieskite bendradarbiavimo ranką pedagogui. Nuo pirmos dienos. Nelėkite tarsi akis išdegęs. Geriau atvažiuokite anksčiau, kad galėtumėte persimesti žodeliu-kitu. Kuo daugiau pedagogas žinos apie jūsų vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, tuo lengviau jam bus suprasti jūsų vaiką ir su juo susidraugauti. Nesitikėkite, kad tai įvyks (ar turi įvykti) savaime. Pamenu, kaip Augusto pedagogė buvo labai dėkinga už tai, kad surašiau ant popieriaus lapo tai, kas yra Augusto stipriosios pusės ir tai, kas yra jo silpnosios, ką jis labiausiai mėgsta ir pan. Po to ji pagal tuos mano aprašymus sudarytą klausimyną išdalino visiems tėvams. Tai užims…daugiausia pusvalandį, tačiau pedagogas apie jūsų vaiką turės itin vertingos informacijos ir matys, kad jūs esate linkęs bendradarbiauti. Patikėkite, tai, ar jums patinka pedagogas, ar ne – tikrai nėra svarbiausia (žinoma, jei jis nėra profesionalus – jau kita tema). Bendradarbiaukite savo vaikų labui. Ir netgi jei jums nesiseka, nekalbėkite blogai apie pedagogą vaikui girdint. Pedagogą irgi reikia suprasti: kartais jam sunku prisijaukinti vienokį ar kitokį vaiką, o grupėje – daug vaikų. Jeigu suprasite pedagogą ir stengsitės jam padėti, didelė tikimybė, kad jis supras ir norės padėti jums. Kaip pasiruošti…pedagogams? Kažin, ar daug tėvų, skaitančių šį žurnalą, yra pedagogai, tačiau…pabandykite įsivaizduoti, kad jums…dveji, treji, na, gal ketveri metai. Įsivaizduojate, kiek drąsos reikia paleisti mamos ranką? Taigi pagirkite…pagirkite net tada, kai ašaros rieda upeliais, bet jau nebebėga paskui mamą/tetį. Pagirkite, kai vaikas ne nueina supykęs, o tiesiog atsisėda nusiraminti, giliai įkvėpti ir…eina žaisti su draugais. Tik jausdamas, kad jūs pastebite, jog jam vis geriau, jis iš tiesų pradės ir geriau elgtis, ir jaustis saugus naujoje aplinkoje. Sužadinkite vaikų susidomėjimą, atkreipkite dėmesį ten, kur jų stipriosios pusės (tam padės iš tėvelių gauti sąrašiukai). Kartą internete radau citatą, kurią mėgstu pasitelkti kalbėdama apie darželio pedagogus: jeigu vaikas visą dieną nieko neišmoko, vadinasi, niekas jo nieko nemokė… Sakau tai ne norėdama sumenkinti pedagogų darbą. Tiesiog noriu pabrėžti, kad vaikui nesiseka tik tada, kai nesiseka pedagogui ir tėvams. Nėra tokio vaiko, kuris – stengiantis pedagogams ir tėvams – nenustebintų savo imlumu visose asmenybės raidos srityse! Žinoma, kai kur reikės daugiau pastangų, kai kur mažiau, tačiau – kai stengiasi tėvai ir pedagogas – viskas įmanoma.

Taigi giliai įkvėpkime ir…drąsiai praverkime darželio duris šį rudenį.