„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Jūros pašaukti.
2012 12 10

 

 

Anksčiau gi sakydavo jūros pašauktas, jei žveju tapdavai. Gal ir yra šiandien tiesos šiame posakyje, tačiau, manau, jis šiek tiek ir mutavęs. Nežinau, kiek jūsų žinote, kad pirmą kartą istorijoje Ambersail reprezentuos Lietuvą Rolex Sydney Hobart jachtų lenktynėse jau visai greitai, vos už keliolikos dienų  – Rolex laikrodukas tiksi štai čia. Tai va, manau, kad visi tie įgulos nariai yra jūros pašaukti, nes nežinau, ar norėčiau savaitėmis maitintis maistu, kuriuo jie maitinasi ir gyventi tokiomis sąlygomis, kad po to, jau grįžęs į krantą, lovoje už kraštų laikaisi, nes ji tau siūbuoja.

Bet, kita vertus, žavesio yra. Ir gal net susigundyčiau, jei nesirgčiau siaubinga jūros liga kaskart, kai įkeliu koją į laivą. Kadangi su amžiumi šiek tiek gerėja, turiu vilties, kad kokių 90ies turėčiau plaukti jau visai pusė velnio. Kita vertus, jeigu oras geras, tai dabar plaukti visai malonu – tik žiūrėti turiu į horizontą.

Šią vasarą turėjome malonumą plaukti jachta Graikijoje. Mus lydėjo jaunas britas, kuris leido Augustui išbandyti ir gyrė jį visaip sakydamas, kad Augustas jaučia laivą. Kadangi Augustui labai patiko, tai jis atvairavo gerą gabalą, ir jaunasis britas perėmė iš jo vairavimą tik tada, kai bangos jau buvo tikrai didelės.

Kadangi Morta ir Vilhelmas didelio entuziazmo vairuoti nerodė (nors pabandė visi), tai Augustas galėjo mėgautis. Beje, skiperis sakė, kad nedžiūgausime mes, tėvai, jei šis sportas taps Augusto hobiu – labai jau brangus malonumas:)

 

 

Na, nemoku aš kol kas čia nuotraukų gražiai įdėti – gal, kaip sakant, išmoksiu dar šiais metais – bet kuriuo atveju smagu prisiminti vasarą, kai už lango pusnys, o vaikai pabalę ir pajuodusiais paakiais. Ir nutįsusiomis nosimis. Ir krenkščiantys. Ir patamsėjusiais – kaip ir Lietuvos dienos – plaukais.

Kadangi mūsų kaimynas – vienas įgulos narių, tai jo kelionės išvakarėse vaikinai galėjo išbandyti specialų kostiumą, kuriuo apsirengę plauks sportininkai. Teisybę pasakius, net neįsivaizdavau tokio kostiumo – va čia tai lietaus rūbai full time! Pagalvojau, kad jeigu Sodelyje vaikus tokiais aprengtumėme, tai būtų tiesiog tobula, nes nė lašas drėgmės nepatektų ant jų vidaus rūbų/kūno, o galėtų taškytis didžiausiose balose! Mūsų švediški lietaus rūbai atrodo apgailėtinai greta šių.

Vaikinams dar patiko mintis, kad – jeigu iškrenti iš laivo – gali pripūsti savo aprangą ir laukti, kol tave paims, nes laivas tai nulekia tokiu greičiu, kad maža nepasirodo. Nieko sau jausmas turi būti, kai aplink – vien bangos, o laivo tik pasturgalį pamatai ir išnyksta.

 

Nerealu yra tai, kad kiekvieną dieną gali kažko išmokti. Dar prieš pusmetį apie Ambersail žinojau tik tiek, kad Lietuvos tūkstantmečio proga jachta plaukė aplink pasaulį, o apie tai, kaip vyksta rungtynės ir apskritai apie šį sportą – tik nuotrupas. Prasidėjęs susipažinimas Graikijoje vis dar tęsiasi, ir aš eilinį kartą pagalvojau, kad turbūt kvailiausias dalykas, ką galime padaryti gyvenime, tai pagalvoti, kad žinome pakankamai ir nustoti domėtis mus supančiu pasauliu.