„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Kai vaikas keliauja vienas.
2012 11 11

 

Kai parašiau FB, kad Augustas vienas iškeliavo į Londoną (jam – 11), daug kas parašė, kad nežinojo, jog vaikams galima keliauti vieniems. Dėl to nusprendžiau parašyti šį įrašą, kad pasidalinčiau informacija ir patirtimi su visais, kuriems informacija apie vaikų keliones gali būti aktuali. Žinoma, pirmasis kartas buvo pats baisiausias mums, tėvams – tada Augustui buvo šešeri. Dabar jau nejautėme jokio jaudulio, nes, na, pasitikime, kad mūsų vaikas nepražus:)

Kai apsisprendžiate, kad norite, jog vaikas keliautų vienas, reikia įsigyti ne tik bilietą, bet ir palydos paslaugą. Kadangi palydos paslaugos neteikia pigios oro linijos (pavyzdžiui, Ryanair), vadinasi, tenka susitaikyti, kad bilietas bus brangesnis (nes daugiau mokate už bilietą IR dar privalote pirkti palydos paslaugą). Į Londoną šiuo metu tiesioginio skrydžio tokiomis oro linijomis nėra, tad Augustas skrido per Helsinkį. Kodėl Helsinkį?

a) Finnair teikia palydos paslaugą;

b) Esame ne kartą girdėję, kad Helsinkio oro uoste dėl oro sąlygų yra mažiausiai atidedamų skrydžių (nes jie, kaip sakant, žiemai būna pasiruošę:)), o nesinorėjo, kad vaikas pusdieniui kur nors užstrigtų (tai pasiteisino, nes prieš keletą dienų pati buvau gerokai ilgam strigusi Rygoje).

Pirkdami bilietą turite ne tik pirkti palydos paslaugą, bet ir įvardinti, kas atveš vaiką į oro uostą ir kas pasitiks vaiką nuskridus. Kadangi Augustas skrido pas savo krikšto tėtį, o jis pasitikti negalėjo, įvardinome, kad jį pasitiks jo žmona. SVARBU: kadangi į oro uostą reikia atvažiuoti prieš porą valandų (taip yra rekomenduojama atvykti su vaiku), o išvykti negalite tol, kol nepakyla lėktuvas, pasiruoškite, kad teks nemažai laiko praleisti oro uoste.

Atvykti į oro uostą turite ne tik su bilietu ir su pasu, bet ir su notaro patvirtintu vieno iš tėvų leidimu vaikui išvykti. Kadangi mes turėjome G sutikimą ir dar buvome įrašę, kad jis atveš vaiką į oro uostą, tai būtent jo ir reikėjo. Nesvarbu, kad aš – mama, Finnair atstovė, man pateikus dokumentą, pasakė, kad įvardinta, jog turi atlydėti G. Nežinau, kas būtų buvę, jei G nebūtų važiavęs drauge, tačiau mes tikrai apsidžiaugėme, kad nerizikavome. Atvažiavus į oro uostą reikia užpildyti dokumentus. Tai truko apie 20min. Tada einate ir laukiate, kol vaiką pasiims oro linijų atstovas. Paprastai vaiką pasiima prieš pat skrydį (nes jūs vis vien turite laukti, kol lėktuvas išskris – bent jau taip rekomenduojama).

Grįžęs Augustas pasakojo, kad Helsinkio oro uostas daug smagesnis, nei Vilniaus: kavinės, parduotuvės – nenuobodu laukti (nes jam teko lukterėti abu kartus).

Tiesa, kai užpildo dokumentus, juos įdeda į tokią specialią įmautę ir ją pakabina – drauge su pasu, bilietu ir kt. dokumentais – vaikui ant kaklo. Ant pačios įmautės užrašo, kokiomis kalbomis vaikas kalba. Augustui užrašė, kad jis kalba lietuviškai ir angliškai. Jis perskaitė ir sako: o tai kur prancūzų??? Žodžiu, vaikinas išsireikalavo, kad visos kalbos, kurias jis moka, būtų užrašytos:) Ispanų užrašyti neprašė, nes dar tik mokosi:)

DB Augustas praleido savo rudens atostogas. Grįžo kupinas įspūdžių. Tik sakė, kad vis vien nori studijuoti JAV ir – jei nepasiseks MIT ar CalTech – tada bus gerai ir Kembridžas arba Oksfordas 😀 Dreaming big, ne kitaip. Būtent ten Augustas pamatė ir savo pirmąjį Bondo filmą, tai grįžo kupinas įspūdžių. Tikėtina, kad dabar penktadieniais bus pageidavimas žiūrėti 007 seriją.

Bene didžiausią įspūdį Augustui paliko Science Museum, kuriame praleido visą dieną ir apie kurį vis pasakojo ir pasakojo. Kadangi tai jau buvo ne pirma Augusto kelionė į Londoną, tai nusprendė, kad įdomiausia bus aplankyti dar nelankytus muziejus. Įspūdį paliko ir Kembrižo universitetas. Pasakojo apie Kembridžo koledžus. Aš jo klausiu: tai čia kaip fakultetas? Augustas: ne, būtent kad ne.

Į DB Augustas važiavo ir turėdamas dar vieną tikslą – apsipirkti, mat jau buvo išaugęs daug rūbų. Kadangi jis turi savo nuosavą kortelę, sutarėme, kad jis visa tai, ko jam reikia, nusipirks iš savų pinigų, o mes jam grąžinsime. (Kortelę Augustui išėmėme, nes jis norėjo į ją sudėti visas savo taupenas. Išėmėme ir Vilhelmui. Taip berniukai geriau kontroliuoja savo pinigus, mažiau išlaidauja). Vieną dieną radau praleistą skambutį. Paaiškėjo, kad Augustas skambino pasiteirauti, ar gali nusipirkti sportinius batelius. Mat mes buvome sutarę, kad pinigus grąžinsime tik už tuos daiktus, apie kuriuos esame kalbėję/apsitarę, kad jis pirks. Jeigu norės pirkti kažką daugiau, turi mums paskambinti arba tegul perka iš savo pinigų. Džiaugiausi, kad paskambino pasiteirauti ir puikiai prisiminė mūsų susitarimą.

Manau, kad tokios kelionės – labai sveika vaikams. Visų pirma, prancūzų mokykloje atostogos dažniausiai nesutampa su atostogomis lietuviškose mokyklose. Tai reiškia, kad mums visada sudėtinga su vaikų užimtumu jų atostogų metu, nes stovyklų tuo metu nebūna, o mes juk negalime imtis atostogų kiekvienų moksleivių atostogų metu. Vasarą atostogauja mano tėvai, tai kelių savaičių užimtumo klausimą padeda spręsti jie, tačiau rudenį vienintelė išeitis be namų ir kelionių – kelionė su seneliu į Anykščius, bet jis ne visada tą gali sau leisti, nes juk irgi darbymetis! Bet net ir tada, kai būna stovyklos, ne visada jie per tas atostogas gali gauti tiek, kiek gauna keliaudami, kalbėdami užsienio kalba, patirdami naujų įspūdžių ir praplėsdami savo akiratį. Savarankiška būtis taip pat duoda labai daug. Pavyzdžiui, grįžęs Augustas pasakė, kad svečiuodamasis sugalvojo visus nešvarius rūbus – kad jie neišsimėtytų ir nesusimaišytų su švariais – dėti į atskirą maišelį. Taip ir parsivežė – reikėjo tik nunešti į nešvarių skalbinių dėžę. Nežinau, ar jis įgytų tiek savarankiškumo, jei nuolat apie jį būtų tūpčiojama ir aptarnaujama. Gyvenimiški gebėjimai (life skills) yra lygiai tokie pat svarbūs kaip ir akademiniai gebėjimai, manau, todėl džiaugiuosi, kad mūsų vaikai auga savarankiški.

Kita savarankiška mūsų vaikų kelionė laukia Vilhelmo (jam – devyneri) – per žiemos atostogas jis keliaus atostogauti ir švęsti Naujųjų metų pas savo krikšto mamą į Švediją. Labai laukia!

O jūsų vaikai ar keliauja savarankiškai? Parašykite, kodėl, jūsų manymu, verta (neverta) leisti vaikui keliauti savarankiškai. Vieno komentaro autorei(-iui) padovanosiu kvietimą į Vaikystės Sodo akademijos lapkričio 17d. įvyksiantį seminarą.